„And one! And one!“ – šaukė Tadas ant teisėjo, po dvitaškiu su pražanga pasibaigusio reido. Arbitras mosavo rankomis – dvitaškis neįskaitytas. Pražanga, jo nuomone, buvo prieš metimą.
T.Sedekerskis piktai sukiojo galvą.
Nepavyko įskaityti iš lūpų, jis tuomet keiksnojo teisėją lietuviškai ar ispaniškai – prieš ketverius metus iš Lietuvos šis talentas persikėlė į prestižinę Ispanijos komandą, Vitorijos „Baskonia“, kur greitai išmoko vietos kalbą.
„Aš išvis nesikeikiu“, – interviu 24sek juokėsi T.Sedekerskis.
19-metis puolėjas neturėjo galimybių pasijuokti aikštėje, nes dvidešimtmečių rinktinė dar pirmajame kėlinyje triuškino devyniolikmečius net 34:6.
„Davai, davai, davai – atsibundam! Dirbam!“ – pakilęs nuo suolo su per petį permestu rankšluosčiu komandos draugus dar bandė užvesti energingai delnus pliauškinęs T.Sedekerskis.
Vėliau jis pats dideliais šuoliais aikštėje mėgino sumažinti skirtumą.
„Gycka, duok pasą!“ – greitoje atakoje nesulaukęs perdavimo iš žalgiriečio Gyčio Masiulio, priekaištavo 201 cm ūgio krepšininkas.
Nors dvidešimtmečiai smaginosi dėliodami metais jaunesniems tautiečiams per galvas ir po tritaškių rodė bicepsus, T.Sedekerskis ilgai tikėjo sugrįžimu į rungtynes, vis žvilgtelėdamas į švieslentę. Jis buvo garsiausias ir aktyviausias žmogus devyniolikmečių gretose. Tačiau skaičiai buvo negailestingi – U20 rinktinės pergalė 109:68.
Žaisti jaunimo rinktinėje sunku, nes čia kamuolį skirsto ne „Baskonia“ lyderis Shane'as Larkinas – vienas geriausių Eurolygos įžaidėjų, bet jaunesni atakų organizatoriai iš Regioninės (RKL) ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL).
Liepos 1-ąją startuosiančiame pasaulio devyniolikmečių čempionate Egipte T.Sedekerskiui ir kitiems vyrukams labai trūks Arno Veličkos, kuris, Lietuvos krepšinio federacijos sprendimu, žais metais jaunesnių aštuoniolikmečių rinktinėje.
Tad jaunių rinktinėje jam pačiam savo alkūnėmis ir šuoliais reikės prasiskinti kelią krepšio link. Lipti per galvas teks visai kaip bandant patekti į NBA, į kurią Lietuvos krepšinio talentas bando prasmukti labai apgalvotai.
Net devyni lietuviai pavasarį pateikė paraišką dalyvauti šių metų NBA naujokų biržoje ir visi devyni birželio 12-ąją šią atsiėmė. Tai buvo taktinis jaunuolių ir jų agentų manevras pasitikrinti save naujokų biržos brėžiniuose ir atkreipti skautų dėmesį.
Kitaip nei jo bendraamžiai, T.Sedekerskis ramiai laukė sezono pabaigos Ispanijoje. Beje, vos neatsidūrė Lietuvoje, Klaipėdos „Neptūne“, apie ką plačiau papasakojo interviu 24sek.
Tadas žinojo, kad, gavęs kuklų minučių skaičių Eurolygoje ir Ispanijoje, su tokia statistika daug šansų naujokų biržoje šiemet neturi.
Tą supranta ir NBA skautai, pastarąjį pusmetį prognozavę T.Sedekerskiui vietą 2018-ųjų naujokų biržoje: „Draft Express“ lietuviui numato 28-ąjį šaukimą.
|
Lyga |
Min. |
Tšk. |
Dvit. |
Trit. |
Baud. |
Atk. kam. |
Perd. |
Per. kam. |
Kl. |
Blk. |
Naud. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ispanija | 7,9 | 2 | 46,9 | 50 | 40 | 1,8 | 0,4 | 0,3 | 0,3 | 0,3 | 3,1 |
| Eurolyga | 6,3 | 1,7 | 66,7 | 0 | 62,5 | 0,8 | 0,2 | 0,1 | 0,4 | 0 | 1,7 |
Bet T.Sedekerskis nesikremta. Sulaukęs didžiulio „Baskonia“ lyderių palaikymo, 19-metis išnaudojo savo energiją treniruodamasis individualiai.
Į NBA duris jis belsis 2018-aisiais arba 2019-aisiais – toks ir buvo pirminis jo planas.
Šių metų NBA naujokų biržos išvakarėse – išsamus 24sek interviu su T.Sedekerskiu.
– Jau ketverius metus tobulėjate Vitorijoje. Koks jausmas vasarą sugrįžti į Lietuvą, aikštėje komunikuoti lietuviškai, vėl rungtyniauti su tautiečiais pažįstamose salėse?
– Žiauriai geras jausmas! Sezonas Ispanijoje tęsiasi be galo ilgai, tad tikrai norėjosi grįžti. Norėjosi vėl gauti daugiau žaidimo laiko. Rinktinėje mano vaidmuo visai kitoks. Gaunu šimtaprocentinį pasitikėjimą iš trenerio pusės.
Lyg buvau susitaikęs su tuo, kad negausiu žaisti, nebūsiu svarbiausias žaidėjas ir nežaisiu kiekvienose rungtynėse, bet kai nežaidi 5–7 rungtynes iš eilės ir sėdi ant suolo... Buvo sunku.
Viskas verčiasi 100 procentų, nes Vitorijoje negaudavau tiek daug laiko. Tik reikia labai greitai persiorientuoti.
Jaučiasi, kad galiu žaisti daug geriau. Bet turime daug laiko. Reikia geriau susižaisti su komandos draugais – mano žaidimas tikrai gerės.
– Šį sezoną debiutavote Eurolygoje. Ar metai buvo tokie, kokių tikėjotės?
– Iš tikrųjų, buvo sunku. Ne kiek pačioje aikštėje, bet susitaikyti su pačia mintimi. Lyg buvau susitaikęs su tuo, kad negausiu žaisti, nebūsiu svarbiausias žaidėjas ir nežaisiu kiekvienose rungtynėse, bet kai nežaidi 5–7 rungtynes iš eilės ir sėdi ant suolo... Aš, kaip jaunas žaidėjas, buvau pratęs būti vienu lyderių, gauti pakankamai laiko, todėl buvo tikrai sunkių momentų.
Bet komandos draugai labai palaikė. Ir pats stengiausi neužsidaryti. Stengiausi kuo daugiau dirbti individualiai tiek su fizinio rengimo treneriu, tiek aikštėje. Tiesiog norėjau būti visada pasiruošęs, jei gaučiau šansą.
Buvo gana sunku, bet manau, kad visi turi tą pereiti.
Man 19 metų. Esu jaunas žaidėjas Eurolygos klube, kovojančiame dėl aukščiausių vietų. Gal kartais norisi visko per greitai, tačiau turiu išlikti kantrus.
– Ką dėl žaidimo laiko sakė treneris Sito Alonso ir komandos draugai?
– Tiek Larkinas, tiek kiti komandos lyderiai pasakojo, kad jie patys turėjo tą praeiti, kai negavo daug pasitikėjimo iš trenerio. Atrodo, kad nesijauti toks pat žaidėjas, koks buvai. Bet jie man patarė pasitikėti savimi ir apie tai negalvoti. Žaidi krepšinį – savo mylimą žaidimą, todėl turi tikėti savo jėgomis šimtu procentų.
Komandoje visada jaučiau palaikymą.
– Turbūt jaučiasi, kai dabar jums aikštėje diriguoja ne tokio lygio žaidėjas kaip Shane'as Larkinas, bet jauni lietuviai?
– Kartais pagalvoju, kad aukštesniame lygyje žaisti gal net lengviau nei žemesniame. Tai savotiškas perėjimas.
Mano komandoje buvo gal 6–7 NBA žaidėjai. Grįžti čia ir visi galbūt galvoja, kad jis čia ateis iš tokio lygio ir mes po 40 taškų. Bet reikia persiorientuoti.
Kartais yra sunkiau. Paduodi pasą, kur paprastai laisvas žmogus neprameta. Jis daug geriau supranta krepšinį.
Reikia persiorientuoti į žemesnį lygį.
Grįžti čia ir visi galbūt galvoja, kad jis čia ateis iš tokio lygio ir mes po 40 taškų. Bet reikia persiorientuoti.
– O ką jums davė pastarieji metai aukštesniame lygyje – „Baskonia“ klube?
– Stengiausi dirbti visur. Dirbau su metimu, su kuriuo lyg ir viskas tvarkoj, bet kartais trūksta pasitikėjimo. Ypač šį sezoną, kai nemečiau daug metimų, todėl turiu jį susigrąžinti.
Kamuolio varymasis nėra silpna mano vieta, bet noriu jį gerinti. Noriu gerinti visus komponentus. Gynyboje irgi.
Teko gintis prieš Adamą Hangą, kuris pateko į pirmą Ispanijos ir Eurolygos žaidėjų penketą. Tai kartais galvoju, ko jūs dar norit iš manęs, prieš geriausią gynėją? (Juokiasi)
Aukščiausio lygio žaidėjai... Visi žmonės komandoje yra arti NBA. Tiek iš jaunesnių, tiek iš lyderių.
Negaliu sakyti, kad sezonas buvo blogas. Jis buvo geras, nes galėjau būti su tokiais žaidėjais ir daug ko iš jų išmokau. Tik turiu tas visas žinias realizuoti aikštėje.
– Sezono pabaigoje lankėtės NBA talentų stovykloje Portlande. Ar dar daug trūksta iki aukščiausių naujokų biržos šaukimų?
– Viskas buvo lyg ir neblogai. Per treniruotes sekėsi geriau nei rungtynėse. Treniruotėse žaidžiau trečiu numeriu, bet kažkodėl rungtynėse žaidžiau ketvirtu.
Tokiuose renginiuose pasirodyti sunku, nes visi nori kažką parodyti. Bet manau, kad treniruotėse sekėsi neblogai. Savaitė su geriausiais savo amžiaus žaidėjais yra labai geras dalykas.
Aš šiemet žinojau, kad manęs tikrai niekas nepaims į NBA.
– Dėl šios stovyklos praleidote paskutines Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes su „Žalgiriu“. Gal Portlande jas stebėjote su žalgiriečiu Isaiah Hartensteinu, kuris irgi buvo stovykloje?
– Ne, tada mums buvo treniruotė.
– „Žalgiris“ kiek nelauktai laimėjo Vitorijoje ir ši nesėkmė lėmė, kad ketvirtfinalyje „Baskonia“ teko žaisti su Maskvos CSKA. Papykote ant žalgiriečių?
– (Juokiasi) Tai berods viena iš nedaugelio komandų, kuri įveikė mus abu kartus... Gal dar „Olympiakos“...
Mums tai buvo labai svarbios rungtynės. Bet „Žalgiris“ šiemet kovėsi su visais...
– Šiemet turėjome net 9 lietuviškas paraiškas NBA naujokų biržoje. Kodėl taip ramiai pasitikote naujokų biržą ir nesusigundėte pateikti paraiškos?
– Kalbėjau su savo agentais ir nusprendėme neišnaudoti paraiškos. Ją gali pateikti ir atsiimti du kartus. Jei būčiau pateikęs šiemet, kitąmet ją atsiėmęs, vėliau patekčiau į biržą tik paskutiniais metais.
Man dėmesio tikrai nereikėjo, todėl priėmėme sprendimą išlaikyti tą šansą neišmesti paraiškos ir pasilikti ją kitiems metams.
– Toks buvo agentų sprendimas ar ir jūsų noras?
Vadovai šiek tiek buvo pikti ant trenerio, nes buvo pažadėję daugiau minučių. Jie kovojo, kad gaučiau daugiau laiko.
– Žinojau, kad tikrai neliksiu šioje naujokų biržoje. Kalbėjome, ką daryti. Agentai pasitarė ir nusprendė nedėti paraiškos.
Mes buvome garantuoti, kad šiemet aš neisiu į biržą ir manęs turbūt būtų nepašaukę. Būčiau tik išnaudojęs savo paraišką.
Yra taip: turiu ketverius metus. Paskutiniais metais esi pašaukiamas savaime. Todėl turi progą pateikti paraišką trejus metus. Nepateikęs paraiškos, dabar galėsiu pateikti paraišką ir kitąmet, ir dar 2019-ųjų vasarą.
Jei būčiau pateikęs šiemet, sužaidęs gerą sezoną, bet netikras dėl savo šansų ir atsiėmęs paraišką kitų metų vasarą, 2019 metų vasarą negalėčiau dalyvauti naujokų biržoje ir galėčiau būti šaukiamas tik 2020-aisiais.
Aš šiemet žinojau, kad manęs tikrai niekas nepaims.
– O kokia agentūra jums atstovauja?
– „You First“. Mano atstovas Lietuvoje yra Deimantas Baziukas, o Ispanijoje – Guillermo Bermejo ir Pere Gallego.
– Tai planuojate kitąmet eiti į naujokų biržą?
– Viskas priklausys nuo sezono. Bet aš ramus. Jei kitą sezoną turėsiu neaišku sezoną, galėsiu įdėti paraišką ir, jeigu kas, išimti.
Jeigu būčiau padavęs šiemet, kitąmet turbūt negalėčiau jos atsiimti, antraip tektų laukti naujokų biržos dvejus metus.
Manau, kad pasielgiau protingai.
– Yra puslapiai, prognozuojantys naujokų biržos šaukimus. Ar tikrinate, kur būna jūsų pavardė?
– Beveik neįmanoma nepažiūrėti, nes tave vis pažymi „Twitter“ ar kažkur (šypsosi). Net nenorėdamas pamatysi. Nuo to nepasislėpsi (šypsosi).
Vadovai buvo patenkinti. Matė, kad įrodžiau, jog galiu žaisti tame lygyje. Gal buvo kažkokių klausimų, bet aš tikrai įrodžiau.
– Kaip tai veikia žaidėjus?
– Gal tai motyvuoja.
Kita vertus, visi tie puslapiai, kurie prognozuoja naujokų biržą, nėra tikri dėl savo tikslumo. Juk tuos sąrašus sudaro ne NBA klubų atstovai.
Pernai buvo geras pavyzdys su graiku Giorgu Papagianniu. Jam prognozavo šaukimą pirmojo rato pabaigoje–antrojo pradžioje, o „Sacramento Kings“ pakvietė jį 13 šaukimu.
Ir visi buvo labai nustebę: kaip čia taip galima?
Todėl manau, jog į prognozes reikia kuo mažiau kreipti dėmesį. Nepasižiūrėti neišvengiama, tačiau vieną dieną gali būti penktas, o kitą – ten net nebūti.
Negali užmigti ant laurų, kad galbūt esi dešimtas. Kai ateis naujokų birža, viskas pasimatys.
– Ar po sezono Vitorijoje kalbėjotės su treneriu ir vadovais apie jūsų vasaros namų darbus ir ateitį komandoje?
– Su treneriu... Trenerio jau nebėra (juokiasi; S.Alonso persikėlė į Barseloną, o naujuoju „Baskonia“ treneriu tapo Pablo Prigioni).
Su klubo vadovais kalbėjo ar dar kalbės labiau agentai. Manau, jie daugiau viską aptaria.
O su manimi... Jie šiek tiek buvo pikti ant trenerio, nes buvo pažadėję daugiau minučių. Jie kovojo, kad gaučiau daugiau laiko.
Vadovai buvo patenkinti. Matė, kad įrodžiau, jog galiu žaisti tame lygyje. Gal buvo kažkokių klausimų, bet aš tikrai įrodžiau. Jie mane toliau stumia į priekį, motyvuoja tobulėti.
– Kas buvo blogai su Sito Alonso?
– Nebuvo nieko blogo. Tiesiog treneris atėjo gan jaunas į tokio aukšto lygio komandą. Ir nebuvo tokių rungtynių, kurias galėtum dovanoti – Eurolyga ir Ispanijos lyga yra labai stiprios.
Alonso tai buvo pirmasis sezonas. Jis savotiškai žaidė su savo ateitimi. Ir manęs nepažinojo.
Normalu, kad treneris nepasitiki jaunu žaidėju ir labiau pasitiki veteranai. Juk Hartensteinas irgi negavo daug laiko „Žalgiryje“. Treneriai labiau verčiasi patyrusiais.
– Tadai, ar tikrai žaisite „Baskonia“ klube kitą sezoną? O gal jus išnuomos?
– Nežinau. Vasarą šis klausimas išsispręs.
Juk yra naujas treneris, komplektuojama nauja komanda. Manau, kalbėsis ir tada bus aišku. Dabar nenoriu spėlioti, ar mane paskolins, ar aš liksiu. Neįsivaizduoju.
Rinktinė yra viena didžiausių svajonių. Reikia nesustoti – gal pakvies ir į stovyklą kitąmet.
– Kalbant apie paskolinimą, buvo kalbų, kad sezono viduryje jus norėjo išsinuomoti Klaipėdos „Neptūnas“. Kiek reali buvo tokia galimybė?
– Buvo gan realu. „Neptūnas“ manęs lyg ir norėjo. Jie turėjo įvairių problemų. Tačiau „Baskonia“ nenorėjo išleisti ir neišleido.
– Turbūt gaila? Juk būtumėte žaidęs netoli savo gimtosios Nidos.
– Taip, būčiau žaidęs beveik namie.
„Neptūnui“ vadovavo Dainius Adomaitis. Jo nepažįstu, bet vis tiek, tai rinktinės treneris. O padirbėti su rinktinės treneriu yra naudinga. Manau, būčiau gavęs daugiau šansų žaisti nei Vitorijoje.
– Treneris Adomaitis jūsų pažangą įvertino įtraukdamas į išplėstinį vyrų rinktinės kandidatų sąrašą. Nustebino?
– Aišku, malonu, kad seka jaunus žaidėjus ir rodo, jog esame gerame kelyje. Tik reikia toliau stengtis. Viskas priklauso nuo mūsų.
Rinktinė yra viena didžiausių svajonių. O kad įtraukė į išplėstinį sąrašą, tai yra labai labai geras dalykas. Reikia nesustoti – gal pakvies ir į stovyklą kitąmet (juokiasi).
– Nesekėte naujienų dėl sutrumpinto rinktinės sąrašo?
– Be abejo, pasižiūrėjau sąrašą – juk visko gali būti. Bet pagalvojau, kad mano pozicijoje yra Mačiulis, Kuzminskas, Ulanovas, kurie turėjo tikrai gerus sezonus. Tas pats Rokas Giedraitis...
Nedėjau labai daug vilčių, bet pasižiūrėti pasižiūrėjau (šypsosi). Tačiau nusivylimo tikrai nebuvo.
– O ar antroje sezono pusėje teko pabendrauti su treneriu Adomaičiu?
– Su treneriu nekalbėjau.
– O gal teko kalbėti su naujuoju treneriu Vitorijoje – Pablo Prigioni? Kokį įspūdį jums paliko šis krepšininkas, dar kai sezono pradžioje rungtyniavo „Baskonia“ gretose?
– Geri įspūdžiai. Patarimų duodavo. 40-metis žaidėjas: tokia patirtis, tiek žinių...
Nebuvo taip, kad vau, kaip čia gali būti, jog jis treneris. Dar sezono metu buvo kalbų, kad jis gali mus treniruoti. Ir aš to tikėjausi.
Šarūnas Jasikevičius buvo aukščiausio lygio įžaidėjas ir greitai iškilo. Manau, Vitorijos vadovus irgi pastūmėjo toks pavyzdys, kad iš Prigioni gali išeiti kažkas tokio.
Manau, tikrai laisvai galime kovoti dėl medalių. Manau, net privalome kovoti.
– Vitorijoje vykstant permainoms, kokia artimiausia ateitis laukia klubo?
– Jie visada ieško tokių žaidėjų, kurie gali iššauti. Niekas nežinojo, iš kur atsirado Johannesas Voigtmannas. Jis buvo staigmena.
Manau, „Baskonia“ toliau dairysis žaidėjų į ateitį. Vėl komplektuosime jauną ir pajėgią komandą.
– Tadai, skaudu buvo gauti 41 taškų antausį nuo dvidešimtmečių rinktinės?
– Tai nebuvo paprastos rungtynės. Žaidėme prieš metais vyresnius. Mes patys žinome, kad galime su jais kovoti, todėl norėjosi tą įrodyti. Pasisekė juos įveikti prieš tai – tada kovojome tikrai geriau nei šiandien.
Bet manau, kad čia tik pati pradžia.
– Prieš pusmetį Turkijoje jūsų rinktinė aštuoniolikmečių čempionate iškovojo sidabrą. Šioje devyniolikmečių rinktinėje neturite Arno Veličkos. Galite palyginti, kaip pasikeitė komanda? Ar liko tas čempioniškas mentalitetas?
– Manau, tikrai išliko čempioniškas kalibras.
Aišku, gaila, kad trūksta patyrusių žaidėjų – Mato Jogėlos, Aisčio Pilausko, dar laukiame Rapolo Ivanausko. Bet turime tikrai gerą komandą. Visose pozicijose yra gerų žaidėjų.
Manau, tikrai laisvai galime kovoti dėl medalių. Manau, net privalome kovoti.
