Pirmiausia apie tai, kodėl šis sprendimas gali būti nelogiškas.
Nedaug žaidėjų Jono situacijoje būtų taip pasielgę: savo iniciatyva nutraukę sutartį paskutiniais sezono mėnesiais (kas būtų virtę maždaug 200 tūkst. eurų), turėję galimybę kautis dėl Eurolygos ir Ispanijos čempionų titulų, galėję dirbti aukščiausio lygio organizacijoje, kurioje jam niekas jau nebekėlė didžiausios atsakomybės. Juolab, kai niekas nėra tikras, ar J.Mačiulis iki sezono pabaigos susiras jį tenkinančią darbovietę.
Aišku, yra ir kita krepšio pusė. Jis galėjo nujausti, kad grįžus į rikiuotę „Real“ branduolio žaidėjams, žaidimo laiko jam nebenusimatė. Kadangi Madridas 2018-ųjų vasarą greičiausiai vis tiek būtų atsisveikinęs su lietuviu, per kelis likusius sezono mėnesius Jonas dar gali pasikelti vertę ir taip sustiprinti savo pozicijas artėjančios vasaros rinkoje.
Neoficialiomis žiniomis, J.Mačiulio atlygis „Real“ ekipoje siekė maždaug 750 tūkst. eurų per sezoną. Po tokio sezono su ribotomis minutėmis ir 33 metų įrašu pase, patyręs krepšininkas, ko gero, galėtų tikėtis maždaug trečdaliu mažesnės metinės sutarties.
Bet ne pinigai šiame Jono Mačiulio žaidime dabar svarbiausi.
Iš trijų dukryčių tėvo perspektyvos, J.Mačiulio sprendimas palikti Madridą buvo drąsus ir nelogiškas. Bet žaidimo laiko troškulys kartais verčia imtis ir tokių sprendimų, kurie – tikras saldainis krepšinio žiūrovui.
Kita vertus, vieniems tai žaidimas, kurį seki kompiuterio ekrane, o kitiems – gyvenimas. Ir Jono situacija yra gan nedėkinga.
Eurolygos čempiono ir keturių Europos bei pasaulio čempionato medalių savininko patirtis nebepadės jokiam Eurolygos ar Europos taurės klubui iškovoti tarptautinį trofėjų. Jis nebegali būti registruojamas likusioms Eurolygos ir Europos taurės kovoms – tik nacionaliniuose čempionatuose.
Aišku, tai nereiškia, kad Eurolygos ir Europos taurės ekipos į jį nebežiūrės. Jonas gali padėti komandoms, kurios sezono finišo tiesiojoje norės pasididinti šansus triumfuoti vietiniame čempionate. Pamenate, kaip „Žalgiris“ po nykių sezonų Eurolygoje bandydavo atsigriebti bent LKL? Tai yra normalu – daugelis Eurolygos ar Europos taurės klubų prioritetizuoja nacionalinį čempionatą.
Tik, 24sek žiniomis, laisvų vietų respektabiliose Europos komandose Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, Graikijoje ar Rusijoje nėra daug. Jei atvirai, beveik iš viso nėra, nebent tie klubai ryžtųsi neplanuotoms permainoms.
Ispaniją galima išbraukti iš karto. Remiantis Ispanijos lygos taisyklėmis, žaidėjas nuo vasario 1 d. nebegali pakeisti „Liga Endesa“ komandos.
Didžiausi Turkijos, Graikijos ar Rusijos klubai Jono pozicijoje jau turi juos tenkinančius žaidėjus. Jeigu reikėtų besti pirštu į komandas, J.Mačiulio stiliaus žaidėjas kaip tik praverstų aštuntą vietą Turkijos pirmenybėse užimančiai „Eskisehir“ ekipai.
Italijoje gerai besiginančio klijuojančio krepšininko nori Milano „Olimpia“ klubas, bet jie labiau susitelkę į gynėjo, ne puolėjo paieškas. Lengvojo krašto ten labiau reikia šeštąją vietą užimančiam Bolonijos „Virtus“.
Galbūt Jonui vietą Bamberge surastų Ginas Rutkauskas, dirbantis sporto direktoriumi „Brose“ ekipoje Vokietijoje?
Pats J.Mačiulis turi, ką pasiūlyti. Be patirties, tai taip pat fiziškai tvirtas, kovingas ir taiklus trečio-ketvirto numerio pozicijose galintis žaisti krepšininkas, kokių Europoje nėra tiek daug.
Tokiems sistemos krepšininkams su gražiu CV susirasti solidžią naują komandą paprastai nėra problema, tik situaciją komplikuoja pati sezono stadija, kai 95 proc. klubų jau baigė veiksmus žaidėjų rinkoje.
Be to, iš 2015-ųjų Europos čempionato simbolinio penketo Jono Mačiulio pastaraisiais metais liko tik prisiminimai.
24sek žiniomis, Lietuvoje Jonui irgi nenusimato daug erdvės žaisti. Kauno „Žalgiryje“ trūksta ir vietos, ir, ko gero, atitinkamų resursų, nebent žaliai balti susigrąžintų kaunietį su ilgalaikės sutarties perspektyva ir „pliuso“ sąlygomis. Pavyzdžiui, dalį atlyginimo sumokėtų šį, o kitą dalį – kitą sezoną.
Tačiau „Žalgirio“ prioritetas dabar turi būti Edgaro Ulanovo ateities Kaune užtikrinimas.
Vilniaus „Lietuvos ryte“, atmetus visas priešpriešas, J.Mačiuliui taip pat nėra numatytų resursų, nebent komandos vadovui Linui Kleizai šautų netikėta mintis mesti iššūkį „Žalgiriui“ ir pakviesti savo seną bendražygį į Vilnių. O ambicijų pargriauti Lietuvos čempionus jis turi.
Kita vertus, kam ilgamečiam žalgiriečiui rizikuoti savo vardu Kaune ir avantiūriškai keltis į principinio priešo teritoriją?
Panevėžio „Lietkabeliui“ visada praverstų toks žaidėjas kaip Jonas, bet didžiulis klausimas, iki kokio aukščio jis linkęs nuleisti savo finansinę kartelę. O ir „Real“ aprangą iškeisti į „Lietkabelio“ tokio kalibro žaidėjui gali pasirodyti nesolidu. Kontrargumentas – J.Mačiulis po sunkios traumos yra gaivinęs savo karjerą Kauno „Baltuose“.
Jeigu Jonas Mačiulis nemelavo interviu 24sek, jis paliko Madridą neturėdamas plano „B“. Tokioje rinkoje sunku prognozuoti kitą galimą jo karjeros stotelę. Pats J.Mačiulis supranta, kad šį sezoną jis gali užbaigti individualiai sportuodamas Kaune.
Įdomu, kad J.Mačiulis neištvėrė net ir būdamas patogesnėje situacijoje nei, pavyzdžiui, Mantas Kalnietis.
Jis sužaidė 14 rungtynių daugiau nei Mantas – 21 Eurolygoje ir 13 Ispanijos čempionate. Eurolygoje puolėjas gaudavo pasireikšti vid. po 13 minučių, per kurias spėdavo pasižymėti vid. 3,1 taško ir 3,9 naudingumo balo. Ispanijos pirmenybėse jo minučių vidurkis siekė 15, taškų – 4,2, naudingumo – 6,5.
Tiesa, daugiau pasireikšti lietuvis gavo daugiau dėl traumų virtinės, kuri draskė komandą viso sezono metu. Nacionaliniame čempionate pastarąjį kartą Jonas Mačiulis rungtyniavo tik vasario 11-ąją, Eurolygoje – dar seniau, vasario 1-ąją.
Mažiau jis žaisdavo tik savo debiutiniais metais Madride, 2014-2015 m.
Šiais krepšinio daugiau kaip verslo, o ne žaidimo iš aistros laikais, Jonas Mačiulis priėmė nebūtinai logišką, bet sirgaliams žavų ėjimą. Tik ar jis pasiteisins, parodys sezono pabaiga.
