MVP: Laurynas Birutis
Naudingiausio reguliariojo sezono prizas turėtų atitekti žaidėjams, kurie demonstravo geriausius statistinius rodiklius ir jie buvo reikšmingi komandos rezultatams.
Šiuos kriterijus visapusiškai atitinka 20-metis „Šiaulių“ centras Laurynas Birutis.
Tai pirmas LKL žaidėjas per pastarąjį dešimtmetį, kuris dominavo lygoje pagal 3 iš 4 svarbiausių statistinių rodiklių. Jis nepralenkiamas pagal pelnomus taškus (14,9), atkovotus kamuolius (7,3) ir naudingumo balus (20,8).
Laurynas yra pirmas LKL žaidėjas nuo 2011–2012 metų sezono, kuris baigė sezoną bent su 20 naudingumo balų (20,8). Paskutinis toks 2012-aisiais buvo Jonas Valančiūnas, kuriam tada taip pat buvo 20 metų. Kaip vėliau susiklostė Jono karjera, mes puikiai žinome.
L.Biručiui neprognozuojama tokia šviesi ateitis, tačiau potencialas – didžiulis. Visai realu, kad 213 cm ūgio centras bus pašauktas šių metų NBA naujokų biržoje, o kitą sezoną jam jau rezervuota vieta Kauno „Žalgiryje“.
Prie visų šių asmeninių pasiekimų būtina pridėti „Šiaulių“ laimėjimus. Šiauliečiai pasiekė net 10 pergalių daugiau nei pernai – 16 vietoj 6, ir dvigubai pagerino savo poziciją turnyro lentelėje – iš 10-os į 5-ąją.
Tai argumentai, kokių MVP lenktynėse neturi L.Biručio oponentai.
Metų daina: „Sudužęs laivas“
Grupė NOX turėtų išsiųsti Kaziui Maksvyčiui kompaktinę plokštelę, kad šis prikėlė seną nugramzdintą dainą į dienos paviršių.
Kai tik „Neptūną“ gruodį sukrėtė žinia, kad vieni klubo lyderių Arnas Butkevičius ir Mindaugas Girdžiūnas palieka Klaipėdą dėl neišmokėtų atlyginimų ir neaiškios komandos situacijos, treneris savo feisbuke pasidalijo daina „Sudužęs laivas“.
Situacija buvo kritinė, o K.Maksvytis šiaušėsi iš pykčio ir nusivylimo. Bet savo rezultatais K.Maksvytis perfrazavo dainos žodžius – nors laivas sudužo, „Neptūno“ įgula pasiekė krantą tik su nubrozdinimais.
Metų organizacija: „Šiauliai“
Visa „Šiaulių“ organizacija nusipelnė apdovanojimo, tik jam buvo sunku atrasti tinkamą pavadinimą.
Tai galėjo būti metų sugrįžimas, kadangi Antanas Sireika po 5 metų pertraukos grįžo į Šiaulius ir pakėlė komandos pergalių skaičių 10-čia.
Sugrįžo ir aistruoliai – vidutiniškai net 1000 žiūrovų daugiau nei pernai šiemet stebėjo „Šiaulių“ pasirodymus LKL aikštėse (vid. 2366).
Tai gali būti ir metų atradimas, kadangi A.Sireika ir visa „Šiaulių“ komanda ant pjedestalo pateikė talentingą brangakmenį L.Birutį, kurio spindesys jau pateko ir į NBA radarus.
Prie L.Biručio dominavimo statistikos protokoluose prisidėjo puikų sezoną sužaidęs Donatas Sabeckis, per vieną mačą išdalijęs vidutiniškai 6,9 rezultatyvaus perdavimo.
LKL istorijoje dar nebuvo sezono, kad vienos komandos žaidėjai būtų geriausi pagal pelnytus taškus, atkovotus kamuolius, rezultatyvius perdavimus ir naudingumą. „Šiauliai“ tą padarė su L.Biručiu (3 kategorijos) ir D.Sabeckiu (1 kategorija).
Tą buvo galima vadinti ir metų proveržiu, nes žavu, kai komandą į pergales veda du jauni krepšininkai – D.Sabeckio ir L.Biručio duetui, kuris užrezervavo vietą gražiausių epizodų rinkiniuose visam sezonui, yra atitinkamai 25 ir 20 metai.
Metų Simpsonų senelis: Antanas Guoga
Praėjusių metų birželį Antanas Guoga ant Lietuvos krepšinio stalo numetė tūzą. Jis nupirko iš Gedvydo Vainausko Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubą ir tapo komandos savininku.
Prisistatęs kaip pozityvus Europos užkariautojas, A.Guoga pats ilgai klube neužsiliko – jau po keturių mėnesių paskelbė paliekąs „Lietuvos rytą“.
Daugeliui A.Guogos manevrai sukėlė šypseną ir paliko viešųjų ryšių akcijos įspūdį. Kita vertus, A.Guoga pradėjo permainas, kurios išėjo į gera.
Į „Lietuvos ryto“ areną sugrįžo žmonės – vienerias rungtynes stebėdavo net 1100 žiūrovų daugiau nei praėjusį sezoną. „Lietuvos rytas“ išsimokėjo skolas, subūrė jauną ambicingą kolektyvą ir sukonkretino komandos viziją.
Grotažymė #KartuMesKomanda įgavo prasmę.
Juodai-baltai-raudona suspindėjo naujomis spalvomis. Bent jau iš organizacinės pusės. Bet pakeisti rezultatus komandų rikiuotėje bus sunkiau nei komandos įvaizdį.
Metų nusivylimas: „Lietkabelis“
2016–2017 m. sezoną visi tik ir kalbėjo apie Brolius šaunuolius ir „Lietkabelį“. Bet tokioms krepšinio pasakoms sunku išsilaikyti daugiau nei sezoną.
Panevėžio krepšinio sensacija pakylėjo klubą į istorines pergales ir dar neregėtą sidabro medalių tviskesį. Bet aukštai kilęs „Lietkabelis“ skaudžiai tėškėsi žemyn.
Situacija nėra kritinė – panevėžiečiai išliko stipriausių LKL komandų ketverte ir išlaikė solidžią atskirtį nuo antrosios turnyro lentelės pusės komandų. Tačiau „Lietkabelis“ yra mažiausiai iš keturių topinių LKL klubų progresavęs klubas.
Kai „Žalgiris“, palyginti su praėjusiu sezonu, prarado vieną tašką, bet vis tiek iškovojo daugiausiai lygoje – 33 pergales, tai „Lietuvos rytas“ su „Neptūnu“ pridėjo po 4 pergales.
„Lietkabelis“ iškovojo 5 pergalėmis mažiau nei pernai. Panevėžiečiai šį sezoną laimėjo tik vos daugiau nei kas antras rungtynes (55,5 proc.).
Bet labiau už rezultatus turnyro lentelėje nerimą kelia „Lietkabelio“ įvaizdis. Pernai tai buvo priešininkas, kurio kovoje dėl titulo pagrįstai prisibijojo pagrindiniai varžovai. Šiemet panevėžiečiai atrodo beveidžiai.
Pernai „Lietkabelis“ sugebėjo palaužti „Žalgirį“ bent 2 kartus, kai šiemet pralaimėjo visas 4 dvikovas. „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“ buvo įveikti tik po kartą.
Šiemet prieš pirmojo ketverto komandas „Lietkabelis“ pasiekė vos 2 pergales per 12 rungtynių, o pernai tokių pergalių buvo net 7.
Prieš atkrintamąsias apie „Lietkabelį“ niekas nebekalba kaip apie kandidatą pateikti siurprizų. Tai „Lietkabelį“ jau medžioja siurprizams pasirengę „Šiauliai“.
Metų feisbukas: „Šiauliai“
Su brolių Ballų pagalba „Vytautas“ šį sezoną buvo pramušęs 100 tūkst. instagramo sekėjų lubas. Palyginimui, visų kitų 9 LKL komandų profiliai kartu sudėjus instagrame turėjo 57 tūkst. sekėjų.
Ballų populiarumas pridalijo rezultatyvių perdavimų „Vytautui“ ir feisbuke, tačiau ne visas grožis slypi kiekybėje.
Štai „Šiaulių“ klubas feisbuke turi tik kiek daugiau nei 4 tūkstančius sekėjų, bet taip smagiai išdykauja, kad originaliai šiaulietišku akcentu pralaužė komandų oficialumo rėmus.
Pernai Panevėžio „Lietkabelis“ ir „Cido“ arena pradėjo smagią tradiciją pasikandžioti socialiniuose tinkluose. „Šiauliai“ taip pat atrado įdomų būdą, kaip skoningai pateikti save internautams.
Stipriai rekomenduoju paspausti „patinka“ ant „Šiaulių“ klubo feisbuko puslapio.
Metų treneris: Kazys Maksvytis
Juk negalime atiduoti visų apdovanojimų „Šiauliams“, ar ne? Net jei Antanas Sireika ir nusipelnė geriausio metų trenerio titulo (o tikrai nusipelnė), bet norisi pagerbti ir kitus specialistus, kurie turi ne ką mažiau argumentų
Iš pirmo žvilgsnio, trečia „Neptūno“ vieta turnyro lentelėje nekelia kažkokių emocijų – nei tai kažkas vau, nei tai kažkas blogo.
Bet už visų tų 25 pergalių ir 11 pralaimėjimų slypi permainos ir vargas, kurį teko iškęsti K.Maksvyčiui.
Sezonui įpusėjus jis neteko net trijų starto penketo žaidėjų – trijų iš penkių efektyviausių komandos krepšininkų. Du naudingiausi buvo Juanas Palaciosas ir Arnas Butkevičius, žaidimas prasidėdavo nuo įžaidėjo Mindaugo Girdžiūno.
Tačiau K.Maksvytis sugebėjo išsikapstyti iš kritinės situacijos, nors jo laivą negailestingai daužė finansinių problemų audros sukeltos bangos.
Dar sezono pradžioje K.Maksvytis sulaukė signalų, kad „Neptūno“ maršrute pilna ledkalnių, bet net ir su aplamdytu korpusu pasiekė atkrintamųjų varžybų krantą. Palyginti su praėjusiu sezonu, K.Maksvytis pakėlė „Neptūno“ rezultatus bent 4 pergalėmis. Be to, tiek pat pergalių – 25, praėjusį sezoną strategas buvo pasiekęs su simpatiškai žaidusia „Lietkabelio“ ekipa.
K.Maksvytis įrodė, kad yra treneris, kuris sustrateguoja komandą net ir kritinėse situacijose.
Tik neapsigaukite – šis apdovanojimas nereiškia, kad K.Maksvytis yra geresnis treneris nei Šarūnas Jasikevičius. Tiesiog „Žalgiriui“ negali išdalinti visų apdovanojimų...
Metų pagirios: Ballų narkotikas
Paskutinė LKL komanda dar niekada nebuvo tokia įdomi visai Lietuvai. Ką čia Lietuvai – visam pasauliui.
Prienų-Birštono „Vytautas“ iškrėtė didžiausią sezono pokštą ir pasirašė sutartį su broliais Ballais.
Šis sandoris išgelbėjo prieniškius nuo finansinės griūties. Situacija buvo tokia komplikuota, kad Virginijus Šeškus baiminosi, jog „Vytautas“ iš viso gali nebaigti sezono (zvimbt, LKL licencijavime), tačiau 200 tūkst. eurų Ballų šeimos injekcija išgelbėjo klubą ir suteikė sparnus ateičiai.
Tik kad „Vytautui“ gali tekti išplasnoti iš paties LKL. Ballų realybės šou atnešė „Vytautui“ instagramo sekėjų, pinigų ir dėmesio, bet ne pergalių. Anaiptol, Ballų kaprizai suskaldė komandą, o Prienų klubas finišavo LKL paskutinis ir, teoriškai, turėtų lėkti iš LKL.
Tiesa, tai dar nereiškia sudie „Vytautui“, kadangi Lietuvos krepšinis toks ribotas, kad jau trejus metus neatsirado komandų iš antrojo diviziono – NKL, galinčių pakilti į LKL. Tiesa, 24sek žiniomis, Šakių „Vyčio“ užmojai pasinaudoti teise žaisti LKL rimti, tad „Vytauto“ organizacijos nariams, realu, beliks pasakoti Ballų nuotykius savo vaikams ir anūkams, o ne darbuotis aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje. Bent jau po „Vytauto“ vėliava.
Kita vertus, Lietuvos turizmo departamentas turėtų būti dėkingas „Vytautui“, kadangi Ballų nuotykis padarė Lietuvai daugiau reklamos nei mūsų valstybės institucijų investicijos per n metų.
Metų proveržis
Laurynas Birutis galėtų drąsiai pasiimti ir šią statulėlę. Bet 20-metis „Šiaulių“ centras nesupyks, jei šį apdovanojimą perduosime geram jo bičiuliui Martynui Echodui.
Vienmetis „Lietuvos ryto“ aukštaūgis jau pernai tapo geriausiu jaunu LKL žaidėju, tad norėjosi perfrazuoti šį apdovanojimą ir įteikti jį M.Echodui suteikiant naują prasmę.
M.Echodą į „Lietuvos rytą“ kviesdamas Rimas Kurtinaitis įsivaizdavo, kad į Vilnių atsiveža jauną potencialo turintį priekinės linijos žaidėją, kuris kaip koks 4–5 aukštaūgis suteiks energingų poilsio minučių pagrindiniams aukštaūgiams.
Nė velnio. M.Echodas savo energija net įsiveržė į „Lietuvos ryto“ starto penketą ir tapo staigmena visai Lietuvai.
Niekas nesitikėjo, kad iš Šiaulių į aukštesnį lygį pakilęs M.Echodas šoks taip aukštai, kaip jis skrajoja virš lanko. 20-metis LKL pirmenybėse šį sezoną rinko vid. 9,7 taško ir 6,2 atkovoto kamuolio, o su 14,9 naudingumo balo tapo naudingiausiu visos komandos žaidėju.
Metų paguodos prizas: Virginijus Šeškus
Žinote tuos konkursus rungtynių pertraukėlių metu, kai žaidimo nugalėtojas gauna reikšmingesnį prizą, o kitam žaidimo dalyviui šokėjos įteikia paguodos dovanėlę? Tai norėtųsi kažką panašaus atiduoti Virginijui Šeškui.
„Vytauto“ treneris užsileido Ballų cirką sau ant galvos ir sumokėjo labai brangiai. Jis įsileido Ballų tėtušį LaVarą Ballą į treniruotes, kur jis lyg niekur nieko nutraukdavo vyr. trenerio kalbą.
Bandė įtikti atvykėliams duodamas broliams nepelnytas žaidimo minutes, net užleisdamas LaVarui komandos vairą parodomajame „Big Baller Brand“ turnyre.
Bet situacija taip komplikavosi, kad V.Šeškus tapo LaVaro priešu numeris vienas, treneris turėjo problemų dėl sukilusio spaudimo ir vos neišprotėjo šioje Ballų beprotybėje. Tačiau V.Šeškus laiku atsikvošėjo, pastatė Ballus į vietą – ant atsarginių suolo, nebekreipė dėmesio į LaVaro replikas ir vos neištempė „Vytauto“ iš lentelės dugno.
Už tai ir pasveikinkime Prienų krepšinio simbolį.
Metų legionierius: Brandonas Daviesas
Daugelį apdovanojimų būtų galima skirti „Žalgiriui“ ir jo žaidėjams, tačiau LKL yra ta vieta, kur norisi pagirti mažesniuosius. Juolab kad „Žalgiris“ ir taip sužavėjo visą Europą savo fantastiškais pasiekimais Eurolygoje ir pasakiška kelione į finalo ketvertą.
Kita vertus, metų legionieriaus kategorijoje reikia įvertinti „Žalgirio“ vidurio puolėjo Brandono Davieso profesionalumą.
Nors pagal naudingumo balų vidurkį (vid. 14 naud.) žalgirietis nusileido trims kitiems LKL legionieriams (Viačeslavas Bobrovas, Anthony Irelandas, Žanis Peineris), metų legionieriais nekyla ranka vadinti tų krepšininkų, kurių komandos finišavo žemiau pirmosios turnyro lentelės pusės, arba gavusių metų nusivylimo prizą.
B.Daviesas savo žaidimu ir disciplina sužavėjo net Šarūną Jasikevičių, kuris rekomendavo „Žalgiriui“ pratęsti sutartį su centru iki 2020-ųjų.
Po Eurolygos rungtynių susitelkti į LKL mūšius Alytuje ar Kėdainiuose žalgiriečiams būdavo sudėtinga, bet B.Daviesas rodė maksimalias pastangas ir vietiniame fronte.
Amerikietis buvo vienintelis „Žalgirio“ gretose, kuris LKL rinko dviženklį taškų skaičių (10), o pastaruoju metu demonstruoja tokią formą, kuri gniuždė ir žaliai baltų priešininkus Eurolygoje.
Metų pašnekovas: Žydrūnas Urbonas
Kai Gediminas Petrauskas pasitraukė iš Utenos „Juventus“ po 7 pralaimėjimų iš eilės, po ilgų dvejonių komandos prezidentas Žydrūnas Urbonas pasiskyrė save vyriausiuoju treneriu.
Klubo vadovo debiutas prie komandos vairo buvo neblogas – su juo „Juventus“ iškovojo 13 pergalių ir patyrė 16 pralaimėjimų. Su tokiu pergalių procentu uteniškiai sezoną būtų baigę ne septintoje, bet penktoje vietoje.
Bet už rezultatus dar labiau kalbėjo pats Ž.Urbonas, tapęs LKL spaudos konferencijų žvaigžde.
Galbūt jo treniruojama komanda LKL reguliarųjį sezoną baigė septinta, bet Ž.Urbonas įsiveržė į išraiškingiausių LKL trenerių trejetą, iškart po Šarūno Jasikevičiaus ir Rimo Kurtinaičio.
41-erių buvęs krepšininkas spaudos konferencijoje spinduliuoja atvirumu, šmaikštumu ir energingumu. Per 10 spaudos konferencijos minučių jis gali nuolat čiupinėti mineralinio buteliuką, bet taip iš jo ir neatsigerti – nes yra tiek daug ką pasakyti.
Metų pamoka: „Neptūno“ istorija
Didžiausius sezono sukrėtimus šį sezoną pakėlė Klaipėdos „Neptūnas“. Dviejų svarbių organizacijos žaidėjų – Arno Butkevičiaus bei Mindaugo Girdžiūno – netekęs uostamiesčio klubas skaudžiai nudegė užpakalį dėl finansinio nepritekliaus.
Tiesa, „Neptūnas“ turėjo išeitį – prieš sezoną klubui buvo siūloma iki galo išmokėti skolas, apsitvarkyti finansinę padėtį ir susiveržti diržus perkant naujus žaidėjus, bei atsispyrus kibti į atlapus favoritams ateityje.
Tačiau „Neptūnas“ plaukė į ledkalnius nepadaręs išvadų ir gavo pamoką, kad reikia gerbti finansinius įsipareigojimus žaidėjams – išmokėti atlyginimus laiku, atsiskaityti iki galo ir nevedžioti krepšininkų už nosies.
Tuo pačiu tai buvo pamoka visam LKL, kuri turi permąstyti savo licencijavimo tvarką ir jos veiksmingumą.
Šią pamoką dabar studijuoja ir Kėdainių „Nevėžis“. Jeigu neišmoks, tai kėdainiečiams gali kainuoti vietą LKL.
Metų ginčas: Žygimantas Skučas
„Nešvariausio Lietuvos žaidėjo“ statusą įgijęs Žygimantas Skučas sukėlė metų „Ginčą“.
Kai prieš Eurolygos atkrintamąsias „Lietkabelio“ aukštaūgis sutraumavo žalgirietį Aaroną White'ą, Šarūnas Jasikevičius neištvėrė: „Jis traumuoja žmones ir nesupranta, ką daro.“
Kažin ar dar koks nors LKL sezono įvykis buvo suskaldęs aistruolius į tokias dvi barikadų puses. O jau kaip ten kas buvo – skonio reikalas.
Metų šoumenas: Viačeslavas Bobrovas
Krepšinio laidas dažnai mėgstama baigti pateikiant žiūrovams gražiausių epizodų rinkinius. Tad ir 24sek savo 2017–2018 metų LKL sezono apžvalgą baigia delikatesu.
Didžiausią šou, subjektyviu vertinimu, LKL žiūrovams šį sezoną kūrė Viačeslavas Bobrovas. „Pieno žvaigždžių“ aukštaūgis lyg koks mėsininkas ištisus metus drebino krepšį ir kraudavo su tokia jėga, kad dešimtyje LKL arenų vasarą teks daryti krepšinio konstrukcijų būklės ekspertizę.
Ukrainietis žaidžia su didžiule jėga ir energija, o tai be galo patrauklu žiūrovo akiai.
