Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkai palieka Vilnių užėmę antrąją vietą Karaliaus Mindaugo taurės turnyre, bet gavę stiprią krepšinio pamoką finale.
Po šeštadienį laimėto pusfinalio mūšio (82:80) prieš Vilniaus „Rytą“ Nenado Čenako komanda stigo kvapo, jėgų, o dar labiau – centimetrų kovoje prieš „Žalgirį“.
Be COVID-19 susirgusio pagrindinio vidurio puolėjo Djordje Gagičiaus likę panevėžiečiai sekmadienį finale 66:91 krito prieš „Žalgirį“.
„Žalgiris“ nusipelnė pergalės. Tiesiog žaidėme prastą mačą, taip negalime priešintis prieš „Žalgirį“, – sakė „Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas. – Dabar galime tik eiti daugiau į treniruočių salę, daugiau treniruotis ir labiau pasiruošti kitoms rungtynėms.“
„Lietkabelis“ nuo pat rungtynių pradžios kentėjo nuo „Žalgirio“ aukštaūgių.
Dosniai „Žalgirio“ gynėjų kamuoliais maitinti Joffrey Lauvergne'as ir Joshas Nebo vien iki pertraukos pelnė drauge 29 taškus, o Kauno komanda jau po pirmosios rungtynių pusės turėjo 19 taškų pranašumą (46:27).
Kasparas Berzinis irgi buvo rezultatyvus, bet nei latvis, nei Gabrielius Maldūnas ar Gediminas Orelikas neprilygo „Žalgirio“ bokštams, susitelkusiems pirmą kartą iš Vilniaus į Kauną parvežti KMT taurę.
„Stengėmės už Panevėžį, už miestą, bet neturėjome Gagičiaus, vakar iškrito ir dar keli žmonės, Kristupas Žemaitis – šiandien po pertraukos, – sakė „Lietkabelio“ vidurio puolėjas G.Maldūnas, pratęsęs mintį apie žalgiriečių centrų dominavimą. – Aišku, kad esame skirtingi centrai. Aš gal labiau gynybinis, o Gagičius geresnis puolime.
Lauvergne'as ir Nebo ne taip pavargo puolime, nes su Gagičiumi jiems nebūtų lengva, galiu tai patvirtinti iš mūsų treniruočių.“
Bet G.Maldūno treneris N.Čanakas numojo ranka: „Mes nežaidėme gerai. Nepaisant praradimų, vis tiek turėjome penkis žaidėjus aikštėje. Tai ne apie Gagičių, Nebo ar Lauvergne'ą. Tai – apie mūsų žaidimą.“
„Žalgiris“ visiškai užgožė Panevėžio ekipą, nors per pirmuosius du kėlinius nepataikė nė vieno tritaškio.
Apie 8 tūkst. sirgalių arenoje intrigos neišvydo ir po pertraukos – „Žalgirio“ persvara dar labiau išaugo, o ketvirtojo kėlinio pradžioje N.Čanakas buvo nubaustas technine pražanga už priekaištus teisėjams.
45 metų serbas ir po finalinės sirenos grūmojo pirštu Jurgiui Laurinavičiui ir piktas paliko aikštę.
„Tai ne viešumai, – nepanoro komentuoti N.Čanakas. – Nieko ypatingo.“
Galiausiai serbas ir kiti Panevėžio komandos vyrai sulaukė rankų paspaudimų už galutinį rezultatą turnyre iš „Lietkabelio“ vadovų – Alvydo Bieliausko ir Martyno Purlio bei miesto mero Mykolo Račkausko.
„Lietkabelis“ trečią kartą per klubo istoriją žaidė KMT finale, 2017 metais nusileidęs „Žalgiriui“ 63:84, o 2021 metais – 69:76.
Nors šįkart finalas pralaimėtas didžiausiu skirtumu per turnyro istoriją, vien patekimas į finalą yra pasiekimas.
„Aišku, antra vieta – geras rezultatas. Ketvirtfinalyje su „Neptūnu“ buvo sunkios kovos, daug emocijų pareikalavo pusfinalis su „Rytu“. Daug palikome aikštėje, buvo sunku užmigti. Bet antra vieta irgi geras pasiekimas, – buvo patenkintas G.Maldūnas. – Daug palaikymo vakar sulaukėme, daug mano šeimos narių ir draugų buvo su „Maldūno“ marškinėliais. Fantastika ginti savo miesto garbę, tikiuosi, kad taip bus ne vieną ir ne du sezonus.“
N.Čanakas vėl vertino kitaip.
„Man pralaimėjimas finale niekada nėra gerai“, – taip apibendrino serbas.
Tarp krepšinio žmonių N.Čanakas kartais paminimas kaip vienas kandidatų treniruoti Kauno „Žalgirį“.
2018 metais iš Belgrado „Partizan“ į Panevėžį dirbti persikėlęs buvęs krepšininkas ilgam įsitvirtino prie „Lietkabelio“ vairo ir subūrė kovingą komandą, šį sezoną solidžiai žaidžiančią ir Europos taurės varžybose.
Ar vieną dieną jis norėtų tapti „Žalgirio“ treneriu?
N.Čanakas liko ištikimas savo nuotaikai po pralaimėjimo.
„Negalvoju apie tai dabar, ką tik pralaimėjau finalą, – purtė galvą „Lietkabelio“ treneris. – Ne tas laikas apie tai galvoti.“