Eurobasket '17 pasiruošimas | Lietuva – Lenkija | 19:30 | Klaipėda |
„Žalgirio“ rūbinėje nuo sienų dar nenudžiūvus pergalės šampano taškesiams, E.Ulanovas išvyko į Los Andželą.
Santa Monikoje jis prakaitavo ne tik dėl 36–40 laipsnių karščio, nuo kurio lietuviškam organizmui reikėjo saugotis slepiantis po skrybėle ir vandens buteliuku rankoje, bet ir intensyvių treniruočių, po kurių belikdavo visą dieną pragulėti lovoje.
Per vieną iš pratybų E.Ulanovas salėje sutiko R.Westbrooką.
200 milijonų JAV dolerių sutarties laukiantis krepšininkas žaidė kiek pasisaugodamas, bet net ir rungtyniaudamas viena koja paliko E.Ulanovui neišdildomą įspūdį.
„Super įspūdis. Man teko matyti jo treniruotę, kaip jis dirba. Jo fizinės galimybės yra kažkas neįtikėtino, – dar dabar įsitaisęs „Vanagupės“ viešbučio fotelyje antakius iš nuostabos kėlė E.Ulanovas. – Teko su juo pasižaisti ir poroje treniruočių. Aišku, jis nežaidė šimtu procentų, nes turi sutartį, kuri jam svarbi. Bet buvo smagu prieš jį pamušinėti kamuolį ir pamatyti, kaip jis juda, persimesti pora žodžių.“
Nors įprastą dieną šiuos krepšininkus skiria 8,5 tūkst. kilometrų, vyrai rado vieną aktualią bendrą temą – Domantas Sabonis.
„Westbrookas sakė, kad Domantas yra geras jo draugas“, – 24sek pasakojo E.Ulanovas.
Tada D.Sabonis buvo ne tik R.Westbrooko bičiulis, bet ir komandos draugas.
Domantas „Wasserman“ žaidėjų stovykloje pasirodė likus trims dienoms iki E.Ulanovo skrydžio namo. Kai lietuviai spaudė vienas kitam ranką, D.Sabonis jau buvo nebe „Thunder“ žaidėjas, o „Indiana Pacers“ nuosavybė.
Pokalbis nebuvo labai smagus. D.Sabonis buvo sutrikęs dėl Lietuvos rinktinės – nežinojo, ar galės žaisti Europos čempionate.
„Klausiau, kada atvažiuosi į Palangą. Jis sako, kad nieko nežino, kad jį ką tik iškeitė. Tada buvo gal dvi dienos po mainų. Sakė bus pokalbis, skambinsim.
Manęs paklausė, kada važiuosiu, o aš jau išskrendu. Jis sakė, kad nieko nežino, visko gali būti. Paliko nežinią ir pasakė: gali būti visko. Tokioje nežinioje ir išvažiavau“, – prisiminė nesmagų pašnekesį.
Žalgirietis užjautė tautietį. D.Sabonis jau buvo išskridęs su „Thunder“ į Orlando vasaros lygą, bet beveik prieš teisėjui išmetant ginčo kamuolį sužinojo, kad yra iškeistas, turi susikrauti lagaminą ir skristi atgal.
Patekęs į naują sistemą NBA debiutantas turėjo klausyti „Pacers“ nuomonės. O Indianos komanda buvo negailestinga: vietoj Europos čempionato – pasiruošimas antrajam NBA sezonui.
„Sako, esu naujas komandoje ir negaliu išsišokti. Kaip naujas žaidėjas, turėsiu sutikti su „Pacers“. Jis dar neturi tokios reputacijos, todėl viskas suprantama“, – D.Sabonį užtarė E.Ulanovas.
Nustebino JAV treneriai
Tai buvo vienintelis nemalonus momentas treniruočių stovykloje Los Andžele.
E.Ulanovui ten taip patiko, kad jis norėtų sugrįžti pasitreniruoti Vakarų pakrantėje ir ateityje.
Viskas Los Andžele taip, kaip įsivaizduojate – palmės, lygus takelis palei pakrantę, šiluma ir puiki nuotaika.
Bet E.Ulanovo kelionės tikslas nebuvo turistinis. Jis penkias dienas per savaitę daugiau nei po tris valandas sportavo treniruoklių salėje, gerino ištvermę ir šlifavo savo žaidimą bei metimą prižiūrimas nesuskaičiuojamo kiekio trenerių
Ten pat dirbo būrys kitų „Wasserman“ žaidėjų, tarp kurių buvo ir garsenybių.
Štanginėje E.Ulanovas sutiko 145 milijonų JAV dolerių sutarties savininką Anthony Davisą iš „New Orleans Pelicans“. Atliko įgūdžių pratimus su buvusiu Jono Valančiūno pagalbininku gynyboje Toronte Bismacku Biyombo.
Patirtis neįkainojama. Žiūrėsime, kaip pasiseks ją panaudoti.
Poroje treniruočių pasirodė „Denver Nuggets“ puolėjas Kennethas Fariedas. Tritaškius vis svaidė į „Miami Heat“ už 50 milijonų persikėlęs Kelly Olynykas.
E.Ulanovui įstrigo ir puolėjas Lucas Mbah a Moute, su kurio broliu pavyko greitai rasti bendrą kalbą.
Buvo dar krūva žaidėjų, kurie trypčioja ant NBA slenksčio, laukia savo laimingos dešimties dienų sutarties Plėtojimosi lygoje („G League“) arba ką tik baigė universitetą.
Penkiese prieš penkis jie nerungtyniaudavo. Kartais tekdavo pasižaisti 3 prieš 3 ar 4 prieš 4 iš tam tikrų situacijų.
„Man buvo įdomiausia pažiūrėti, kaip vyksta tos treniruotės. Ką pajutau? Tai kad treneriai Amerikoje labai pakelia pasitikėjimą savimi. Niekada nebūna jokio negatyvo. Nesvarbu kas. Mane nustebino toks noras padėti, paraginimai, motyvacija“, – žavėjosi E.Ulanovas.
Kartais, kai puolėjas bandydavo panaudoti ne stipriąją savo pusę, išgirsdavo ne keiksmažodžių laviną, o pagyrų ir paskatinimą.
„Gali tai išmokti! Neabejok, gali tai pagerinti!“ – šaukdavo Edgarui amerikiečiai treneriai.
E.Ulanovas kartais net pats savimi suabejodavo, bet toks palaikymas vydavo tokias mintis šalin.
Treneriai stovykloje buvo labai rūpestingi. Sykį, kai treniruotėje negalėjo darbuotis kiti žaidėjai ir Edgaras liko dviese su vienu krepšininku, gal 10 trenerių prisijungė prie vyrukų ir padėjo išpildyti pratybas.
Su tokiu būriu pagalbininkų žaidėjas dar nebuvo dirbęs. Tai buvo vienas iš daugelio siurprizų. Apsikeitęs kontaktais ir susibendravęs su stovyklos nariais, E.Ulanovas išvykdamas namo gavo simbolinę dovanėlę.
Rinktinėje – ramiau
Dar praėjusio sezono viduryje kruopščiai susiplanavęs kelionę į Ameriką, E.Ulanovas nesigaili beveik neturėjęs atostogų.
„Super, labai patiko. Spėjai ir pakeliauti, ir pasportuoti. Būtų buvę smagu pasilikti dar ilgiau. Patirtis neįkainojama. Žiūrėsime, kaip pasiseks ją panaudoti“, – trina rankomis žalgirietis.
E.Ulanovas grįžo iš Los Andželo kupinas motyvacijos ir naujų žinių. Vos po 5 dienų po stažuotės Amerikoje puolėjas jau važiavo maršrutu Kaunas–Palanga į rinktinės stovyklą.
Dabar jis nekantrauja tas žinias visiems parodyti penktadienį, pirmajame nacionalinės komandos kontroliniame patikrinime su Lenkija (19 val. 30 min.).
– Ko gero, grįžęs iš stovyklos JAV dabar nekantraujate visiems parodyti, ko išmokote? – 24sek paklausė E.Ulanovo.
– Dabar sunku pasakyti. Norisi pažiūrėti, ar kažkas bus geriau.
Kai grįžau, dabar viskas atrodo kitaip. Ten daugiau žaidėme vienas prieš vieną, perdavimų nelabai kas žiūrėjo.
Bet tikiuosi, kad ta kelionė man davė naudos. Atrodo, kad viskas bus gerai. Bet dabar nesinori nudegti ir prisikalbėti (juokiasi.).
Sabonis pasakė, kad ne tame esmė, kokia vieta. Svarbiausia atstovauti Lietuvai. Prašė atiduoti visą save, gerai padirbėti ir kad mumis pasitiki.
– Edgarai, jūsų laukia sutarties metai – po 2017–2018 m. sezono baigsis sutartis su „Žalgiriu“. Galbūt kelionė į Los Andželą buvo planuota ne tik geriau pasiruošti rinktinei, bet ir pakilti į naują lygį Eurolygoje?
– Taip, mano vizitas Amerikoje duos naudos. Rinktinėje irgi turime puikias treniruotes, puikų trenerių štabą. Šios treniruotės irgi tikrai neprapuls.
Toks sukombinuotas pabuvimas Amerikoje ir rinktinėje turėtų išeiti tik į naudą.
– Lukas netikėtai pakėlė sparnus į Atėnų „Panathinaikos“. Ar turite ambicijų po sezono patekti į topinę Eurolygos komandą?
– Norėtųsi kada nors pabandyti ką nors geriau, ką nors naujo. Gyvenimas nestovi vietoje, norisi naujų iššūkių. Bet į viską reikia žiūrėti realiai. Dabar turiu sutartį. Kol tų pasiūlymų nėra, sunku kažką ir pasakyti.
Man Lukas pasakojo, kaip sunku buvo apsispręsti. Kai komanda tave spaudžia laike, kai turi greitai pasakyti atsakymą, įsivaizduoju, būtų sunku išlaikyti šviežią galvą ir pasirinkti teisingai. Bet pagyvensim, pamatysim.
Norėtųsi pačiam tą patirti.
– Nacionalinėje komandoje leidžiate antrą vasarą. Koks buvo tas pirmas kartas?
– Pamenu pirmąjį rinktinės susirinkimą viešbutyje, kai susirinkome kambariuke. Buvo ir Arvydas Sabonis – tarė kelis žodžius. Įdomus jausmas pasiklausyti Arvydo patirties ir kas mūsų laukia. Ko tikisi treneriai.
Treneris Kazlauskas pernai pasikvietė mus, jaunesnius, kurie buvo pirmą kartą susirinkę. Papasakojo, ką mumyse mato ir tikisi.
Tas jausmas buvo įdomus. Apima jaudulys ir nežinai, ko tikėtis. Bet su laiku viskas praeina. Po pirmųjų rungtynių viskas jau vyksta lengvai.
– Sabas nėra iškalbingiausias žmogus – išgarsėjo kaip turbūt trumpiausios NBA Šlovės muziejaus kalbos autorius. Ką jis tada jums sakė?
– Padėkojo visiems, kurie atvažiavo, buvo pasiruošę atiduoti save vasarai. Pasakė, ko susirinkome, kokie keliami tikslai. Ne tame esmė, kokia vieta. Svarbiausia atstovauti Lietuvai. Prašė atiduoti visą save, gerai padirbėti ir kad mumis pasitiki.
– Koks buvo tas pirmas pokalbis su Jonu Kazlausku?
– Tame susirinkime dar buvo Marius Grigonis, Vaidas Kariniauskas. Gal dar buvo Rokas Giedraitis.
Pirmosiomis dienomis mes daugiausia leisdavome laiką kartu ir jis mus pasikvietė. Pasakė, kad iš mūsų tikisi energijos, dar kažko. Kad yra rinktinės lyderiai, vyresni žaidėjai, o mes tiesiog turime įnešti energijos, kartais kai ką pasiimti ant savęs.
Normalu, nes pirmaisiais metais atvažiavęs kalnų nenuversi.
– Rinktinėje esate tik antrą kartą, bet kolegai užsiminėte, kad nebesijaučiate kaip jaunas žaidėjas?
– Tikrai taip – nebesijaučia kaip jaunas žaidėjas. Ir to spaudimo nebejaučiu. Jaučiuosi svarbia komandos dalimi. Nežinau, kaip bus rungtynėse, bet treniruotėse kol kas viskas gerai. Jaučiuosi gerai.
Puikiai pažįstu visus žaidėjus. Gerai sutariame, susitinkame aikštėse, treniruotėse. Nebėra to jaudulio. Žinau, ką reikia daryti ir ko tikėtis. Dabar tereikia atiduoti save ir žiūrėti, kaip bus toliau.
– Kaip tada jus veikė spaudimas?
– Pernai Klaipėdoje žaidėme pirmąsias rungtynes ir norėjosi kuo geriau pasirodyti. Visi žino, kad po pirmos stovyklos atkabina kelis žaidėjus, todėl norėjosi gerai sužaisti ir palikti gerą įspūdį. Norėjosi nesudegti, neperdegti. Bet rungtynės susiklostė visai neblogai.
Praėjau tą sunkiausią žingsnį ir viskas buvo lengviau.
– Dabar jau viskas kitaip – prieš pirmąsias rungtynes Klaipėdoje esate ramus?
– Taip, tikrai (šypsosi.). Dabar žinau, kad nesėkmingą mačą galiu pakeisti gera treniruote, kitomis rungtynėmis.
Svarbiausia neimti į galvą, kuo greičiau susižaisti, susilipdyti, kad tas žaidimas būtų ir kokybiškas, ir mums patiems būtų smagu žaisti.
– Šioje rinktinėje daug žaidėjų, galinčių žaisti puolėjais – tiek trečiais, tiek ketvirtais numeriais. Koks bus jūsų vaidmuo šioje komandoje?
– Turiu būti pasiruošęs bet kokiam scenarijui. Niekada nežinai, kas bus. Turiu žinoti, kaip žaisti per abi pozicijas. Man tai nėra naujiena, todėl sunkumo neturėtų būti.
– O jus labiau mato trečiu ar ketvirtu? Kaip tą sekėsi daryti „Žalgiryje“?
– Man asmeniškai tai patinka. Man maloniau žaisti įprastoje trečioje pozicijoje, bet kartais smagu pakeisti ir kartais net geriau sekasi. Tiesiog reikia būti pasiruošusiam ir žiūrėsim.
Dabar yra ir Kuzminskas, ir Mačiulis, kurie gali be problemų žaisti ketvirtais. Kaip treneris pamatys, žiūrėsime. Galime ir pasikeisti, nesvarbu.
– Smagiau žaisti ketvirtu, nes galite greičiu pranokti varžovą?
– Taip, gali rasti pliusų. Ypač jei žaidi prieš nejudrų varžovą. Iš kitos pusės, jei žaisime žemu penketu ir jie viską keisis, galėsiu nubausti ant ūselio. Bet, aišku, prieš stiprų žaidėją ant ūselio gintis būtų sunkiau.
Yra ir pliusų, ir minusų.