| Eurobasket 2017 | Lietuva – Izraelis | 21:30 | Tel Avivas |
Per daugybę darbo metų nedidukas 58-erių vyras yra ėmęs ir daugiau interviu. Pavyzdžiui, su Ispanijos futbolo rinktinės legenda Rauliu.
„Tai buvo dešimties minučių interviu. Atsakęs į paskutinį mano klausimą Raulis paklausė, ar jau gali eiti. Ar baigiau savo darbą ir gavau, ko norėjau. Geriausias puolėjas pasaulyje. 6 milijonų alga. Bet jis gerbia kitų darbą. Nesakau, kad Sabonis negerbia. Bet jis tiesiog nemėgsta kalbėti“, – su šypsena pokalbį su A.Saboniu mena Eli.
Pasakysiu atvirai – jūsų tauta daug kentėjo ir krepšinis yra viena Dievo jums siųstų dovanų.
Neseniai, pirmąją Europos čempionato dieną, E.Shvidleris turėjo dar vieną neeilinį pokalbį, apie kurį rašė net Europos žiniasklaida.
Po italų pergalės prieš Izraelį, treneris Ettore Messina spaudos konferencijoje išgirdo vietos žurnalisto klausimą: „Treneri, ar jūsų nenustebino absurdiškas Izraelio žaidimas?“
Tai buvo klaikios rungtynės. Italija pervažiavo Izraelį 69:48, nors čempionato šeimininkai buvo įvardijami mačo favoritais.
E.Messina kiek sutriko ir atsakė: „Nenoriu kažkam parodyti nepagarbos, nes per savo karjerą pralaimėjau tiek rungtynių ir buvau tiek kartų išvadintas idiotu, kad negaliu sutikti su jūsų žodžiais. Izraelis kovėsi, stengėsi, bet pralaimėjo. Ir viskas.“
Dar nebūdamas tuo tikras žinojau, kad tą klausimą turėjo užduoti E.Shvidleris. Pražilęs vyrukas užkimusiu balsu kalba antraštėmis ir sako, ką galvoja.
Ir jo žodžiuose galima atrasti svarių argumentų.
Lengvai pasispjaudydamas E.Shvidleris skalpuoja Izraelio rinktinės trenerį – neabejoja, kad Erezas Edelsteinas paliks vyr. trenerio postą po Europos čempionato.
Dėl Izraelio pasirodymo prieš italus pasibaisėjęs krepšinio ekspertas regi lengvą Lietuvos krepšininkų pasivaikščiojimą šeštadienį.
„Turbūt blogiau buvo, kai bičiulis iškart po rungtynių parašė internete, kad „Žalgirio“ šokėjos parodė kur kas daugiau universalumo aikštėje nei Izraelio rinktinė“, – savo klausime nieko blogo nematė E.Shvidleris.
Žydas įsidėmėjo ne tik „Žalgirio“ šokėjas. Jam paliko įspūdį ir lietuviškai ant parketo kalbėję vyrukai. Nors lietuviai pirmąją čempionato dieną nusilenkė Gruzijai 77:79, E.Shvidleris regi milžinišką Lietuvos rinktinės potencialą – tiki mūsų šansais žaisti finale.
Jis neslepia savo susižavėjimo Lietuvos krepšiniu ir mato šį tą bendro su Izraeliu.
„Pamenu istoriją, kai keturi lietuviai sudarė Sovietų Sąjungos starto penketą. Kodėl jie turėjo klausytis Sovietų Sąjungos himno? Kaip tokiai mažai šaliai, krepšinis Lietuvai yra Dievo dovana.
Pasakysiu atvirai – jūsų tauta daug kentėjo ir krepšinis yra viena Dievo jums siųstų dovanų. Ji nekompensuos tos kančios. Bet tai dovana, kad žmonės jaustųsi šiek tiek geriau.
Deja, dėl tų kančių Izraelis su Lietuva turi šį tą bendro. Tik kad tos dovanos skirtingos. Mums, ko gero, dovanojo technologijas, – susimąstęs apie skausmingą mažų tautų istoriją kalbėję E.Shvidleris. – Tik su politikais mes negavome jokių dovanų. Jie čia pas mus tikras keiksmažodis!“
– Eli, ar jūs buvote tas žurnalistas, kuris po Italijos pergalės prieš Izraelį paklausėte Ettore Messinos, ar jį nustebino absurdiškas varžovų žaidimas? – 24sek Lietuvos rinktinės fanų zonoje kalbėjosi su E.Shvidleriu.
– Labai gerai pažįstu trenerį Messiną. Nemanau, kad išpūčiau žodį absurdiškas. Izraelio treneris Edelsteinas tiesiog sustingo prie šoninės linijos. Jis visiškai netinkamai naudojo komandą. Jis nepasitikėjo jaunais žaidėjais.
Izraelis buvo pažeidžiamas visur. Jokios puolimo, jokių techninių įgūdžių. Italams leidome mesti laisvus metimus ir už tai buvome nubausti.
Objektyviai, ką pamatėme tarp Lietuvos ir Gruzijos, tai buvo NBA atkrintamųjų varžybų intensyvumo rungtynės.
Žodis absurdiškas nebuvo blogas. Tiesiog Messina nenorėjo įžeisti savo kolegos. Bet akivaizdu, kad jei Izraelis nepateks į kitą etapą, Edelsteinas paliks postą.
Mano kolega iš penktojo kanalo pasakė, kad su Lietuva bus tas pats vaizdelis kaip su Italija. Lietuva yra žymiai stipresnė. Net ir nepaisant pralaimėjimo Gruzijai, tai stipriausia grupės komanda.
Bet mes norėtume pamatyti bent šį tą. Žaidimą. Idėjas. O Izraelio komanda mums nieko neparodė.
– Tai buvo vienerių rungtynių bėda ar jau ilgai besitęsianti Izraelio rinktinės liga?
– Ką pamatėme, tai buvo tikrasis Edelsteinas. Apie jį jau kalbėta daug. Taip, Izraelis turėjo puikų rezultatą pasiruošimo cikle – 9 pergales ir 4 pralaimėjimus. Kai Izraelis bėga į greitą žaidimą, mes galime būti pavojingi. Mes turime atletus. Tačiau neturime gerų metikų. Ir be Omrio Casspi, mes daugiau neturime jo lygiui artimų žaidėjų.
Bet ponas Edelsteinas... Daugelyje komandų buvo ta pati istorija. Puolimas... Jis žino, ką daryti, bet tik du žingsnius į priekį. Ne daugiau.
Chaotiškas žaidėjų judėjimas. Izraelis su italais buvo visiškai užstrigęs ir visai nesigynė. Nesuprantu, kodėl.
Taip, Mozė perskyrė Raudonąją jūrą. Bet Edelsteinas nėra Mozė. Taip nebus.
Nors Izraelio rinktinė pelno daug taškų, ji ir praleidžia daug taškų. Bet taip su Italija žaisti negalima. Messina ne to lygio treneris, kad nepasinaudotų spragomis.
Mano nuomone, trenerio problema tęsiasi jau daug metų. Izraelio rungtynių komentatoriai jį užstoja. Galbūt dėl to, kad jie jo bičiuliai. Bet manau, kad tai paskutinis čempionatas, kai Edelsteinas yra Izraelio treneris.
Prieš dvejus niekas nesitikėjo, kad Izraelis bus aštuntfinalyje. Nebuvo jokio spaudimo. Dabar spaudimas buvo. Ir treneris sustingo prie šoninės linijos. Įprsatai Edelsteinas šokinėja taip, kad per rungtynes gali numesti 20 kilogramų.
Manau, kad tai yra neišgydoma Edelsteino liga. Ir aš nesitikiu, kad kažkas gali keistis.
– Jūsų kolegos Moshe Bardos teigimu, Izraeliui rungtynės su Italija buvo kertinės, galvojant apie kažkokias ambicijas Europos čempionate. Pralaimėjote Italijai, ir pralaimėjote skaudžiai. Ar galima sakyti, kad Izraelio ambicijoms suduotas smūgis?
– Be abejo.
Objektyviai, ką pamatėme tarp Lietuvos ir Gruzijos, tai buvo NBA atkrintamųjų varžybų intensyvumo rungtynės. Buvo klaidų, bet intensyvumas buvo neapsakomas.
O Izraelis... Laukia neabejotinas pralaimėjimas Lietuvai. Būtinos rungtynės su Vokietija. Beveik neabejotinas pralaimėjimas Gruzijai. O tada... Galbūt paskutinės šio turnyro rungtynės su Ukraina nieko nebelems. Nes vokiečiai nugalės italus, o Izraelis kris dėl didžiuliu skirtumu pralaimėtų rungtynių italams.
Šioje situacijoje nebematau galimybių Izraeliui patekti į aštuntfinalį. Nebent jie perlips per save ir nugalės Gruziją.
Taip, Mozė perskyrė Raudonąją jūrą. Bet Edelsteinas nėra Mozė. Taip nebus.
– Taip, supratau, kad Izraelis turi problemų. O ką manote apie lietuvius?
Gruzinų treneris Zouras buvo teisus. Lietuva nėra tik geriausia grupės komanda. Tai viena geriausių komandų Europoje.
Taip buvo, taip yra ir taip bus. Vakar nieko nenutiko.
Turbūt nėra didelio skirtumo grupėje būti pirmam ar antram. Kaip sakiau prieš rungtynes, Lietuva arba Gruzija bus 1-2 grupės komandos.
Aš ne taip gerai pažįstu trenerį Adomaitį. Tačiau kaip man pasirodė, kamuolys juda geriau nei prie Kazlausko.
Intensyvumas, aukšto lygio žaidėjai... Rungtynių pabaigoje man pasirodė, kad Adomaitis padarė keletą klaidų. Bet jis jas ir pripažino.
Manau, kad pagrindinių žaidėjų žaidimas buvo žemiau jų galimybių. Bet nieko nenutiko. Tai vis tiek labai labai sitpri komanda. Gal kai lietuviai pirmavo dešimčia taškų, jie nusprendė, jog rungtynės baigtos? Bet toks Gruzijos mentalitetas – jie niekada nepasiduoda.
Lietuviams reikia pataisyti tam tikras smulkmenas. Tačiau manau, kad Lietuva baigs grupės varžybas su 4 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu.
– Žinau, kad jūs labai akylai sekėte Jono Kazlausko karjerą. Ar galite palyginti Dainių Adomaitį su jo pirmtaku?
– Manau, skirtumas yra didelis.
Aš ne taip gerai pažįstu trenerį Adomaitį. Tačiau kaip man pasirodė, kamuolys juda geriau nei prie Kazlausko. Žaidimas prie perimetro irgi orientuotas į gynėjus. Dabar mažiau ieškoma trečio žmogaus po krepšiu. Intensyvumas yra maždaug toks pat ar geresnis.
Bet man labai sunku palyginti šiuos trenerius.
– Ką menate apie Joną Kazlauską?
– Disciplina. Discplina.
Viskas turi būti padaryta taip, kaip jis sako. Adomaitis, atrodo, labiau liberalus. Kazlauskas buvo senosios mokyklos treneris.
Viskas turi būti daroma šitaip, ne kitaip. Tai nereiškia, kad jei to nedarysi, būsi nušautas. Bet reikia laikytis pagrindinės linijos. Kalbu ir apie treniruočių procesą. Be to, prie Kazlausko buvo mažiau improvizacijos.
Dabar man sunku pasakyti, ar daugiau improvizacijos padeda Lietuvos rinktinei. Bet jos dabar tikrai daugiau.
Tačiau Kazlauskas yra didelis vardas.
Tikiuosi, kad lietuviais žais finale. Tikiu tuo.
– Prakalbote apie discipliną. Kaip manote, ar treneris Kazlauskas būtų išleidęs Donatą Motiejūną į Ameriką prieš pat Europos čempionatą?
– Manau, kad tai nėra svarbiausias dalykas.
Galbūt treneris būtų paprašęs jo likti. Bet netikiu, kad jis būtų uždraudęs keliauti į Ameriką. Tai pirmas Donato vaikas, taip?
– Taip. Pirmas sūnelis.
– Matote... Pirmas vaikas yra aukščiau visko. Pirmiausia šeima.
Kazlauskas buvo ne kaip Gomelskis, bet tikrai arčiau jo treniravimo metodikos. Galbūt dėl to Kazlauskui nepasisekė su CSKA. Nes laikai pasikeitė. Bet jis vis tiek labai geras treneris. Jis žino labai daug.
Kita vertus, nežinau Lietuvos rinktinės trenerio, kuris būtų blogas. Juk tai krepšinio šalis. Vedanti krepšinio šalis. Vienintelė tokia Europoje. Galbūt tik Filipinai panašūs tuo, kad krepšinis jiems religija. Bet lygių skirtumas yra visai kitas.
Manau, Motiejūno kelionė neturės įtakos galutiniam rinktinės rezultatui. Jūs esate aiškūs favoritai pretenduoti į medalius.
Aišku, bus nemalonu, jei Lietuva per kitas dvejas rungtynes įvykdys savižudybę ir aštuntfinalyje sutiks Prancūziją.
Bet prognozuoju, kad lietuviai vis tiek laimės grupės varžybas. Manau, kad gruzinai pralaimės dvejas rungtynes. Gal ir ne. Bet ne tai svarbiausia.
Tikiuosi, kad lietuviais žais finale. Tikiu tuo. Nežinau, kada tvarkaraštis juos gali suvesti su serbais ir ispanais. Tai bus labai svarbu.
Aš turiu nuojautą. Aš esu matęs daug Europos čempionatų finalų. Sakau jums – lietuviai žaidė NBA intensyvumo krepšinį.
Tai buvo nebe Eurolygos lygio rungtynės. Tai buvo šunų kautynės. Tik dėl smulkmenų gruzinai nugalėjo Lietuvą.
Kuzminsku. Jis man atrodo žaidėjas, esantis arčiausiai Bodirogos.
– Kurį Lietuvos rinktinės žaidėją išskirtumėte?
– Jei su Gruzija, tai tikrai Kuzminskasą. Be jokios abejonės. Aš jį tiesiog dievinu. Jau daugybę metų.
Jis labai protingas. Jis daro gerus labai staigius sprendimus. Jis puikiai vedasi kamuolį. Jis gali veržtis, įmesti iš toli. Man jis kartais primena Dejaną Bodirogą. Puikiai prisimenu, kaip jis žaidė.
Atsimenu, kai 2002-aisiais „Panathinaikos“ žaidė prieš Bolonijos „Kinder“ – stipriausią visų laikų Eurolygos komandą – su Emanueliu Ginobili, Marko Jaričiumi, Antoine'u Rigaudeau, Matjažu Smodišu, Davidu Andersenu, Rashadu Griffithu, Sani Bečirovičiumi. „Panathinaikos“ atsiliko 12 taškų skirtumu ir Obradovičius tiesiog atidavė kamuolį Bodirogai. Atsimenu, kad jis vienas verždavosi krepšio link, pritraukdavo tris varžovus, numesdavo kamuolį Ibrahimui Kutluay – trys taškai.
Tas pats su Kuzminsku. Jis man atrodo žaidėjas, esantis arčiausiai Bodirogos.
Bodiroga galėjo žaisti per penkias pozicijas. Na, Kuzminskas gal negali žaisti per penkias pozicijas. Bet manau, kad Kuzminskas yra vienas protingiausių žaidėjų Europoje. Manau, jo perspektyvos – patekti į dėl čempionų žiedų besikaunančią NBA komandą. Jos turi į jį atkreipti dėmesį.
Jeigu Casspi devintajame sezone prisijungė prie „Warriors“, tai Kuzminskui tiek laukti nereikia.
Kiek jam, 27-eri?
– Taip, 27-eri.
– Na, jis puikus.
Beje, kur žaidžia tas mažas gynėjas... Juškevičius?
– Panevėžio „Lietkabelyje“.
– A, aišku. Tai tik pavyzdys, kokį gilų suolą jūs turite.
Beje, ar Valančiūnas nebuvo traumuotas su Gruzija?
Izraelio krepšinio fanus aš vadinu „roleksiniais“ sirgaliais, apsijuosusiais lapių kailio šalikais.
– Na, lyg ir ne.
– Na, keista. Žinau, kad Pačulija buvo tikrai traumuotas.
Beje, mane nustebino ne tik Lietuvos fanų skaičius, bet ir gruzinų.
Nieko panašaus į mūsų sirgalius, kuriuos aš vadinu „roleksiniais“ sirgaliais, apsijuosusiais lapių kailio šalikais (juokiasi.).
Po dviejų italų tritaškių visa salė užtildavo... Mes neturime fanų kultūros.
– Mačiau, kad daugybė sirgalių, su Italija likus žaisti 2 minutes iki mačo pabaigos, paliko savo vietas ir išėjo iš rungtynių.
– Praėjusį sezoną „Maccabi“ sirgaliai skirstydavo iš arenos likus žaisti dvejas minutes iki trečio kėlinio pabaigos. Vis kažkoks progresas.
Jokiais būdais mes nebuvome favoritais, kaip sakė italai.
Manau, kad Lietuvos ir Izraelio rungtynėse pamatysime tuščių kėdžių. Tą patį vakarą žais Izraelio futbolo rinktinė. Aišku, Izraelis neturi normalios futbolo komandos. Tačiau vis tiek, jis populiaresnis už krepšinį.
Manau, bus tuščių vietų. Ir jei Izraelis vėl bus sutriuškintas, o jie bus sutriuškinti kaip atomai, vėliau tų vietų bus vis daugiau daugiau.
Sporte mes nesame sėkmingi.
Manau, kad grupės priekyje bus Lietuva-Gruzija arba Gruzija-Lietuva, tada 3-4 vietas paskirstys Vokietija bei Italija, Izraelis liks penktas, tai bus didžiulis nusivylimas ir treneris turės palikti postą. Manau, bet kokiu atveju, Edelsteinas turės pasitraukti.
Mes neturime sporto kultūros. Sportas – ne mūsų šaliai.
Izraelis negali realizuoti sporto galimybių. Turime silpnus trenerius, kurie negali atrasti talentų. Sportui skiriame labai daug pinigų. Tačiau jie nieko neduoda.
Mes 47 metus nepatenkame į pasaulio futbolo čempionatą. Ir tas skirtumas didėja.
Kalbėjau su serbų specialistu ir jis sakė, kad mūsų krepšinyje yra 100 procentų atsidavimo, bet nulis perspektyvų.
Perspektyvos čia liūdnos. Galbūt nacionalinis čempionatas duotų postūmį. Tačiau viskas sustingę.
Kai prieš trejus metus „Maccabi“ laimėjo Eurolygą, tai buvo didesnis stebuklas nei rusų triumfas 2007-ųjų Europos čempionate. Nugalėti „Real“ ir CSKA – dvi superkomandas iš eilės, buvo kažkas nesuvokiamo.
Ir tada „Maccabi“ nusprendė, kad jiems nebereikia patarimų – jie viską supranta. Po to triumfo per trejus metus „Maccabi“ prarado topinio Europos klubo statusą.
Mačiau CSKA svarbiausių sezono rungtynių tvarkaraštį. Tarp svarbiausių mačų nebebuvo akistatos su „Maccabi“. Anksčiau tai buvo nesuvokiama. Dabar viskas pasikeitė.
Jeruzalės „Hapoel“ nėra superklubas, bet jie nors turi aiškią kryptį, vieną savininką. „Maccabi“ turi 7-8 vadovus ir visi tampo klubą į skirtingas kryptis.
Per trejus metus „Maccabi“ nė sykio nepateko į Izraelio čempionato finalą. Jeigu prieš trejus metus už tokią galimybę būtum pastatęs pinigus, dabar turėtum namą Majamyje.
– Ir po to Šarūnas Jasikevičius nenori grįžti į „Maccabi“ vien dėl tos betvarkės organizacijoje?
– Taip. Tada kad kažkas ateitų, tiems žmonėms reikia smarkiai permokėti.
Dabar klube vyksta revoliucija. Jie pakeitė 11 iš 12 žaidėjų. Bet Eurolygos ketvirtfinalis „Maccabi“ dabar būtų laimėjimas.
Per trejus metus „Maccabi“ nė sykio nepateko į Izraelio čempionato finalą. Jeigu prieš trejus metus už tokią galimybę būtum pastatęs pinigus, dabar turėtum namą Majamyje. Neįtikėtina.
Bent „Hapoel“ žino kryptį, kuo norėtų tapti. Ir tai dėl sporto kultūros. Mes grįžtame į džiungles.
– Jūs papasakojote daug įdomių istorijų. O kas jums labiausiai įstrigo iš Lietuvos krepšinio?
– Tai buvo puiki istorija. Tai nutiko maždaug prieš 22 metus. Pamenu, „Real“ tapo Eurolygos čempionais.
Tą komandą treniravo vienas geriausių Europos trenerių Cliffordas Luykas. Žaidė Sabonis, berods, Joe Arlauckas. Kapitonas buvo Chechu Biriukovas.
Jo biografija buvo ypatinga. Biriukovas gimė Maskvoje. Jo tėtis buvo rusas, mama – iš baskų krašto.
Jis augo ir žaidė Maskvos „Dinamo“, o po to išvažiavo į Ispaniją. Jis gavo Ispanijos pilietybę ir tapo „Real“ kapitonu.
Man pavyko jį įkalbėti rusiškai, kad atvestų Sabonį į interviu. Jei ne jis, turbūt to interviu nebūtų buvę.
Prisimenu, kad Sabas tada kentėjo dėl to pokalbio. Jam buvo sunku net kalbėti (juokiasi.). Jis sėdėjo ant sekretoriato staliuko. Iškėliau mikrofoną ir vis tiek negalėjau jo pasiekti (juokiasi.). Tai buvo labai silpnas interviu, bet vis tiek... Žinau, kad jis nemėgsta žurnalistų.
Didžiulis skirtumas su kita istorija. Šiek tiek vėliau, 2001-aisiais, Izraelio futbolo rinktinė žaidė su Ispanija. Su Rauliu – geriausiu puolėju pasaulyje. Aš gerai pažinojau Ispanijos rinktinės spaudos atstovą ir jis man suveikė privatų interviu su Rauliu.
Tai buvo dešimties minučių pokalbis. Po paskutinio klausimo jis paklausė, ar gali išeiti. Ar baigiau savo darbą.
Geriausias puolėjas pasaulyje. 6 milijonų alga. Bet jis gerbia kitų darbą. Nesakau, kad Sabonis negerbia. Bet jis tiesiog nemėgsta kalbėti.
Mano atveju, Sabonis kalbėjo – atsakė į visus klausimus. Bet buvo akivaizdu, kad jis nebuvo labai laimingas. Va, Kurtinaitis yra labai draugiškas. Su juo gali kalbėtis visą dieną (juokiasi.).
