Dar prieš savaitę S.Babrauskas ramiai analizavo padėtį, sekdamas žinias įstabiame Apulijos regione.
Jis buvo sužaidęs vos trejas rungtynes Korato „Nuova Matteoti“ komandoje, prie kurios prisidėjo tik vasario pradžioje – 37 metų krepšininkas ilgai laukė kontrakto, treniravosi su Vilniaus „Perlo“ komanda, bet pasuko į ketvirtą Italijos lygą, sulaukęs pasiūlymo jam tinkančiomis sąlygomis.
Bet kovo pradžioje Italijos krepšinio kovos buvo sustabdytos dėl pasklidusios pandemijos. Šalis akimirksniu užkopė į pirmąją vietą Europoje pagal užkrėstų ir nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičių.
„Panikos nejaučiau jokios. Iš pradžių parduotuvės dirbo kaip dirbusios, tik jose buvo mažiau žmonių. Užsidarė barai ir restoranai – italų mėgstamų pasisėdėjimų nebeliko. Gyvenimas sustojo, bet baimės nebuvo. Aš žinojau, kad visada galime grįžti namo.
Klubas leido rinktis – galėjau važiuoti namo, bet siūlė ir likti, neskubėti. Lietuvoje likusi mano šeima irgi nespaudė, tai svarsčiau ramiai, – pasakojo S.Babrauskas. – Vis dėlto, žiūrint kaip kilo ligonių Italijoje skaičiai, supratau, kad geriau naudotis galimybe sugrįžti, kol dar galiu.“
Kelionė per visą Europą
Iš pradžių jis tik juokais svarstė, ar nereikės grįžti iš Italijos pėsčiomis, bet praėjusios savaitės viduryje jau ėmė rimtai nagrinėti maršrutus kelionei namo. Skrydžiams iš Italijos tirpstant dar buvo maršrutas iš Bario, bet skrydžiai buvo su dar trimis persėdimais kituose oro uostose.
S.Babrauskas ir D.Sabeckis – Prienų „CBet“ šį sezoną žaidusio Donato Sabeckio brolis – nusprendė važiuoti automobiliu. Nors šis buvo aprengtas tik vasarinėmis padangomis (planuojant, kad į Lietuvą grįš tik vasarą) praėjusį penktadienį du lietuviai pajudėjo iš Pietų Italijos.
„Labai juokinga, bet be trukdžių pravažiavome visą Italiją. Mūsų niekas nesustabdė, niekas netikrino, nors vien Italijoje pravažiavome daugiau nei tūkstantį kilometrų, – pasakojo S.Babrauskas. – Privažiavus Austriją panelės drebančiomis rankomis patikrino mums temperatūrą ir paleido. Čekijoje įteikė paprastą lapelį, kad saugotumės koronaviruso, Lenkiją pravažiavome sklandžiai.“
Per ilgą kelionę 3 tūkst. kilometrų įveikęs krepšininkai stojo dviem nakvynėms – Čekijoje ir Lenkijoje, Balstogėje.
„Viską pasiskaičiavę, nelėkdami grįžome sekmadienį, – sakė S.Babrauskas. – Visą Europą pravažiavome 3 tūkst. km labai sklandžiai. Blogiausiu atveju, turėjome variantą grįžti atgal į Italiją – klubas būtų priėmęs. O Lietuvoje Deividas mane atvežė iki mano sodybos, o tada pats išvažiavo į karantiną.“
Kur Stepas?
„Kur Stepas?“, – prieš dešimtmetį Vilniaus arenoje plakatus kėlė Vilniaus „Ryto“ sirgaliai, pasigedę pamilto žaidėjo, kai sostinės klubas buvo atsisakęs jo paslaugų.
Dabar surasti Stepą būtų dar sunkiau.
S.Babrauskas gyvena tokioje atokioje vietoje, kur aplink kilometro spinduliu nėra nė vieno žmogaus.
„Dabar esu vienas Lietuvoje sodyboje – ramu. Leidžiu laiką prie televizoriaus, einu į mišką, kertu malkas, – sakė krepšininkas. – Aš būsiu kiek reikia.
Dabar jaučiuosi gerai. Šeimos pasiilgau, ilgai jos nematęs, bet turiu būti atsakingas ir dar pakentėsiu.“
Italija pridarė klaidų
S.Babrauskas grįžo iš regiono, kuriame niekas nesirgo. Tik sugrįžęs, jis išgirdo, kad Korate, Alytaus dydžio 40 tūkst. gyventojų mieste nustatytas koronaviruso atvejis – vilkiko vairuotojas grįžo užsikrėtęs.
Per savo karjerą dusyk Europos taures su Vilniaus „Rytu“ laimėjęs puolėjas ir karjeros pradžioje buvo žaidęs Italijoje, bet šįkart ten tapo istorinių įvykių liudininku.
„Daug žmonių iš Šiaurės Italijos perbėgus į Pietų Italiją pasidarė košė, – kalbėjo S.Babrauskas. – Turbūt vertėjo šiaurinę dalį izoliuoti, nes to nepadarius daug studentų pabiro iš Šiaurės į Pietus.
„Man dar būnant ten, viskas atrodė ramu. Dabar komandos draugai pasakojo, kad mieste pasitaikė ir muštynių – prie parduotuvės dėl eilės.
Visa situacija jiems skaudi ypač dėl pavojaus, kuris gresia garbaus amžiaus žmonėms. Vis dėlto Italijoje daug kas gyvena su tėvais. Pavyzdžiui, tarp mano komandos draugų buvo tokių, kurie gyvena name, kurio vienoje pusėje gyvena jie, kitoje – tėvai. Jie lyg ir turi būti namie, bet vyresni italai vis tiek mėgsta išeiti į lauką ir rateliuose pasikalbėti.
Manau, kad Italija tikrai galėjo rimčiau suvaldyti padėtį.“
S.Babrauskas šiltai atsisveikino su klubo šeimininkais, kurių vienas užsiima modernių naujų apartamentų nuomos verslu vasarą, tad galėjo pasiūlyti itin geras gyvenimo sąlygas žaidėjams.
Atlyginimas buvo mokamas laiku, išvažiuojant klubas atsiskaitė ir pakvietė sugrįžti su šeima vasarą, o galbūt ir rungtyniauti kitą sezoną.
Bet krepšinyje dabar tiek nežinomybės, kad toli į priekį žiūrėti nėra prasmės.
„Nelabai tikiu, kad Italijoje čempionatas bus atnaujintas, – svarstė S.Babrauskas. – Po tokios ilgos pertraukos žaisti man neatrodo protinga. Manau, kad LKL gerai padarė, kad nutraukė čempionatą. Kaip bebūtų gaila žaidėjų pinigų, bet tas laukimas nieko neduotų – manau, kad Italija ir Ispanija irgi tuoj baigs pirmenybes.
Tikiuosi, pandemija praeis. Kad viskas pasibaigs taip greitai, kaip prasidėjo.“
