M.Budzinauskas nuo 2018-ųjų vasario kovojo su sunkia onkologine liga.
„Krepšinis užima didžiausią mano gyvenimo dalį – ir dabar, ir anksčiau, – interviu 15min 2020-ųjų liepą sakė M.Budzinauskas. – Laiko dabar daug, tai žiūriu kiek įmanoma daugiau rungtynių, kol tai nelenda per gerklę. Žiūriu ir senus mačus, ir naujus. Analizuoju juos. Seku krepšinio įvykius ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir visur kitur. Domiuosi viskuo, kas susiję su krepšiniu.“
Prieš mėnesį Lietuvos krepšinio federacija viešai kreipėsi į visus krepšinio bendruomenės narius bei geros valios žmones ir prašė prisidėti prie paramos skyrimo M.Budzinausko gydymui.
Per savo karjerą M.Budzinauskas rungtyniavo tokiuose klubuose kaip Vilniaus „Sakalai“ ir Vilniaus „Statyba“, Panevėžio „Techasas“, taip pat su Novo Mesto „Krka“ klubu žaidė Eurolygoje.
Kaip treneris, jis yra stovėjęs prie Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kėdainio „Nevėžio“ vairo, o nuo 2015-ųjų dirbo Starogardo „Polpharma“ ir Ščecino „King Wilki Morskie“ ekipose.
Prie paskutinio klubo – „King Wilki Morskie“ – lietuvis prisijungė 2017-siais. Kai jam buvo nustatyta liga, M.Budzinauskas dalį laiko praleido gydydamasis Lietuvoje.
Ščecino klubo atstovas Przemyslawas Sierakowskis pasakojo, kad lietuviui sveikata Lenkijoje buvo nuolat tikrinama nuo tada, kai liga buvo diagnozuota. „Vasarą jam buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog treneris yra šimtu procentų sveikas. Deja, bet prieš keletą dienų jis pasijuto blogai. Buvo nuspręsta atlikti papildomus tyrimus, kurių rezultatai nebuvo geri. Treneris nusprendė gydytis Lietuvoje“, – kalbėjo P.Sierakowskis.
2019 metų gruodį M.Budzinauskas galutinai atsisveikino su komanda, o auklėtiniai padovanojo jam pergalę paskutinėse rungtynėse.
„Treneri, mes su tavimi!“ – tokią žinutę klubas paliko M.Budzinauskui oficialioje svetainėje.
Kalbėdamas per pandemiją su 15min M.Budzinauskas pasakojo, jog bandė kovoti su liga vaistais. Chemoterapija neveikė, tad teko gerti vaistus, kurių kaina mėnesiui siekė beveik 3,7 tūkstančio eurų.
Nepaisant ligos, jis stengėsi kuo daaugiau žiūrėti krepšinio. „Man įdomiau žiūrėti krepšinį, kai nėra sirgalių, nes labai gerai girdisi trenerių nurodymai ir žaidėjų komunikacija aikštelėje, – mintimis dalijosi M.Budzinauskas. – Galima pamatyti daug niuansų – kaip dirba komanda, kaip dirba treneris, nes kai yra sirgalių triukšmas, tai nieko nesigirdi. Šiose transliacijose buvo aiškiai girdėti įvairiausios trenerių minutės pertraukėlės, ką jie sako ir kaip kalba su žaidėjais. Emocijų nepalyginsi, kai sirgalių nėra, bet profesine prasme tai žiūrėti buvo labai įdomu.“
Prieš kelias savaites M.Budzinauskas savo socialinėje erdvėje pasidžiaugė Ščecino klubo pergale.
Paskutinėje viešoje žinutėje šį mėnesį jis ypač gražiais žodžiais už palaikymą padėkojo savo šeimai.
