| PČ atranka | Kroatija – Lietuva | 21:15 | Osijekas |
Paskutinis „Ryto“ LKL čempionų titulas buvo iškovotas beprotiškais laikais. 2010-ųjų finale, dramatiškai finišavusiame 4-3 vilniečių naudai, Vladimiras Romanovas serijai esant 2-2 atleido vyr. trenerį Darių Maskoliūną ir jo pareigas perdavė Dainiui Šalengai bei Marcusui Brownui (!).
Rimas Kurtinaitis šioje pasiutpolkėje sugebėjo nudiriguoti „Rytą“ į finišą pirmą, tačiau pakeliui čempionų žiedų link vilniečiai be trenerio žaidusiam „Žalgiriui“ buvo pralaimėję šeštąsias rungtynes.
Tas pralaimėjimas ir nesėkmingas sezonas Eurolygoje be „Top 16“ etapo tuometiniam klubo vadovui Jonui Vainauskui sukėlė abejonių. Nors su R.Kurtinaičiu „Rytas“ laimėjo ir abu LKL čempionų titulus, ir abi LKF taures, prieštaringai vertinamam Gedvydo Vainausko sūnui toptelėjo mintis: o gal R.Kurtinaitis pasiekė savo galimybių ribas?
„Atėjo laikas, kai turime nuspręsti, ar jau viską padarėme, ar vienas kitą galime kentėti dar metus“, – lrytas.lt tuomet citavo J.Vainauską.
J.Vainauskas nusprendė dairytis kitų variantų ir pernelyg nesiblaškė ieškodamas R.Kurtinaičio įpėdinio.
Nors jam žadėjo susėsti aptarti ateitį ir nevesti derybų su jokiu kitu strategu, J.Vainauskas greitai nusitaikė tiesiai į D.Anzulovičių. 24sek žiniomis, kroatas taip patiko „Ryto“ vadovui, kad jis nė nedvejodamas atmetė kitų galimų pretendentų pavardes – jam reikėjo tik Draženo.
R.Kurtinaitis vylėsi dar išsaugoti postą Vilniuje, bet netrukus Kroatijos žiniasklaida ėmė mirgėti, kad D.Anzulovičius yra naujasis „Ryto“ treneris.
„Atsisveikinimas su treneriu įvyko abipusiu susitarimu. Manau, kad tiek jis, tiek ir mes likome patenkinti. Kiekviename darbe ateina toks momentas, kai pasiekiamas aukščiausias taškas ir tada reikia nepabijoti pasakyti ne. Tai yra aukščiausio meistriškumo lygis“, – alfa.lt tada tvirtino klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas, užsiminęs, kad „Rytas“ renkasi tarp Draženo Anzulovičiaus ir slovėno Jure Zdovco.
Jis su visa „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupe įteikė R.Kurtinaičiui auksinį Saulės kryžiaus ženklą su briliantu, ir dovaną – suvenyrinį sprogmens užtaisą, su veikiančiu laikrodiniu mechanizmu.
„Ši dovana padės Kurtinaičiui nepamiršti, kur jis buvo ir ką darė, bei koks sunkus mūsų gyvenimas“, – jos prasmę tada paaiškino G.Vainauskas.
Tą patį vakarą, gegužės 31-ąją, oficialiai patvirtinta, kad R.Kurtinaitį Vilniuje keičia D.Anzulovičius.
Toks J.Vainausko ėjimas tada nustebino daugelį. Iki sutarties su „Rytu“, didžiausi D.Anzulovičius pasiekimai buvo trys Kroatijos čempionų titulai su Zagrebo „Cibona“ ir du Belgijoje su Šarlerua „Spirou“. Prieš pat persikeldamas į Vilnių jis nenuvertė kalnų su Donecko klubu.
Kuo lietuvį patraukė kroatas, iki šiol negali tiksliai pasakyti ir buvę jo bendražygiai.
„Jis – drąsus treneris, o aš visada mėgstu surasti žmones, kurių karjera šiuo metu nesiklosto taip, kaip talentas ir galimybės leistų. Todėl žmonės į „Rytą“ ateina alkani ir dažnai nuveikia daugiau, nei iš jų reikalaujama“, – lrytas.lt tada aiškino J.Vainauskas.
Po penkerių metų J.Vainauskas savo vaizdo tinklaraštyje prekybos centre atviraus manęs, jog R.Kurtinaitis pasiekė savo piką ir po metų vis tiek būtų per brangus Vilniaus komandos kišenei. Todėl jis nusprendė žvelgti į perspektyvesnį variantą.
Buvęs klubo vadovas turėjo nuojautą perspektyviems žaidėjams ir treneriams. Tačiau su D.Anzulovičiumi, deja, akivaizdžiai nepataikė.
Pirmieji pavojaus signalai atėjo dar tik ruošiantis sezonui. „Rytas“ prapylė BBL taurės finalą Tartu „Rock“ komandai, vėliau draugiškame turnyre krito -20 skirtumais prieš Sienos „Montepaschi“ ir Gdynės „Asseco Prokom“.
D.Anzulovičius neišdirbo nė iki pirmų oficialių LKL ar Eurolygos rungtynių. Tik spėjo debiutuoti VTB lygoje, kur „Lietuvos rytas“ 61:80 ketvirtajame kėlinyje nusilenkė Maskvos CSKA.
Po rungtynių D.Anzulovičius buvo iškviestas ant raudono kilimėlio ir atleistas.
Taip drąsaus trenerio karjera „Ryte“ baigėsi dar spalio 8-ąją.
Portalas lrytas.lt, tuomet atlikęs klubo komunikacijos priemonės užduotį ir rašęs Gedvydo Vainausko lūpomis, atleidimą aiškino taip: „Kroatas taip ir nesugebėjo sulipdyti pergalingo komandos žaidimo. Iki šiol Anzulovičiui nebuvo tekę vadovauti komandai, kurioje žaidėjai buvo rinkti ne jo. Klubo vadovų ir trenerio pokalbyje buvo nutarta, kad su konkrečiais „Lietuvos ryto“ sudėtyje esančiais krepšininkais šis treneris negalės įvykdyti keliamų aukštų užduočių.“
Vienintelis D.Anzulovičiaus į Vilnių atsivežtas žaidėjas buvo gynėjas Jerry Johnsonas, su kuriuo kroatas dirbo Šarlerua „Spirou“ klube. Visus kitus krepšininkus pirko Jonas Vainauskas. Jo surikiuotoje sudėtyje buvo jauniklis Jonas Valančiūnas, Kenanas Bajramovičius, Milko Bjelica, kitu Chucku Eidsonu turėjęs tapti Bradas Newley, Martynas Gecevičius, Steponas Babrauskas, Arvydas Šikšnius, Artūras Jomantas, Cemalis Nalga, Simas Jasaitis, Simas Buterlevičius.
Basketnews.lt tada rašė, kad „Lietuvos rytas“ grįžti į postą siūlė R.Kurtinaičiui, bet lietuvis pasiūlymo atsisakė ir liko darbuotis Rygos VEF.
„Mūsų nuomonės dėl šios komandos pajėgumo ir galimybių buvo skirtingos“, – Kroatijos žiniasklaidai tada sakė D.Anzulovičius.
Praėjus 8 metams 51-erių kroatas nelaiko pykčio ant „Ryto“ organizacijos.
Anaiptol, jis puikiai atsiliepia apie Lietuvą. 2014-ųjų pasaulio čempionato metu jis lankėsi mūsų šalyje ir žavėjosi, kiek žmonių rinkdavosi į Vilniaus aikštes ir gatves stebėti nacionalinės komandos pasirodymo.
„Kai kalbame apie Lietuvos krepšinį, kalbame apie kokybišką krepšinį. Mes labai gerbiame Lietuvą, tačiau norime parodyti savo geriausią krepšinį ir parodyti, kokį potencialą turime“, – prieš Lietuvos ir Kroatijos dvikovą pasakojo D.Anzulovičius.
Kroatijos rinktinės vyr. treneriu jis tapo tik po nesėkmingų šios šalies krepšinio federacijos derybų su Velimiru Perasovičiumi, Andrea Trinchieri ir Jasminu Repeša.
Daug apie Lietuvą klausinėti jam nereikėjo. D.Anzulovičius iki šiol įdėmiai seka Vilniaus klubo veiklą ir žino, kad jame jau nebėra daug buvusių bendražygių. Žino, kad vėliau tarp Jono ir Gedvydo Vainauskų buvo perbėgusi juoda katė ir sūnus neteko darbo. Girdėjo ir apie naują klubo pavadinimą ir didžiąsias permainas.
„Tai buvo sunkus laikotarpis, – 24sek Osijeke pasakojo D.Anzulovičius. – Bet man patiko tie keturi mėnesiai Lietuvoje. Dirbome su labai didelį potencialą turėjusia komanda. Buvo Valančiūnas, kiti geri talentai. Turėjome gerą komandą.
„Rytas“ yra geras klubas su gera organizacija. Tik aš tada negalėjau suprasti to vadovų sprendimo. Bet jūs pažįstate Joną geriau nei aš (šypsosi.). Taip jau nutiko. Toks gyvenimas.“
Per tuos 8 metus „Rytas“ pakeitė 10 trenerių, bet nė vienas jų taip ir nesugrąžino į Vilnių LKL čempionų titulo.
Bandė ir R.Kurtinaitis, bet antras dublis nepavyko. „Ryto“ pergalių architekto paieškos tęsiasi, o D.Anzulovičius apie save bandys priminti penktadienio vakarą Kroatijos ir Lietuvos mūšyje.
