M.Kalnietis po rungtynių Tomui Vanagui iš Basketnews.lt atviravo, kad jam tai pasirodė normalu ir nesukėlė ypatingų emocijų.
Bet normaliame pasaulyje tai nėra normalu.
M.Kalnietis yra vienas pagrindinių Lietuvos rinktinės ramsčių. Ir jį būrelis klaipėdiečių nušvilpė ne bet kaip. Tai nebuvo savos komandos palaikymas baubiant ant priešininkų. Toli gražu. Jie taip net nešvilpė, pavyzdžiui, „Emporio Armani“ italui Andrea Cinciariniui, kuris iš paskutiniųjų 2013 ir 2015 metais bandė užkirsti kelią Lietuvai į Europos čempionato pusfinalį.
Galima šnekėti apie sirgalių priešpriešas, kiek tik širdis geidžia. Bet neįtikinsite. Priešprieša yra tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“. Taip, „Neptūno“ sirgalių grupė „Vakarų banga“ yra susivienijusi su „Rytas Ultras“, todėl su ne mažesne neapykanta žiūri į žalią-baltą spalvas. Tačiau švilpti ant užsienio komandoje žaidžiančio lietuvio vien dėl to, kad jis – buvęs žalgirietis? Susimildami...
Pačiam teko iš arti pažinti ultrų kasdienybę, todėl ši virtuvė su visais jos prieskoniais man gerai pažįstama. Bet net ir pagal visus ultrų kodeksus baubti ant M.Kalniečio atrodo kvaila. Gali neploti per „Emporio Armani“ komandos pristatymą išgirdus M.Kalniečio pavardę. Niekas nesako, kad negali kelti triukšmo M.Kalniečiui organizuojant italų ataką. Bet tik ne nušvilpti lyg didžiausią priešą. Daug garsiau už bet kurį kitą priešininką.
Jei M.Kalnietis būtų buvęs nušvilptas „Siemens“ arenoje, tą dar galima logiškai paaiškinti. Bet Klaipėdoje? „Neptūno“ sirgalių? Mantui atstovaujant ne „Žalgiriui“, o Italijos klubui?
Išlįskite iš tos smėlio dėžės...
Net per „Neptūno“ ir „Žalgirio“ rungtynes Mantas nesulaukdavo tokio papildomo baubimo.
Dauguma buvusių Lietuvos krepšininkų sugrįžę į tėvynę su užsienio klubu per komandų pristatymą pasitinkami plojimais. Rungtynių metu po jų metimų į Lietuvos ekipos krepšį niekas jiems neploja. Bet dar nėra tekę girdėti, kad kažkas nušvilptų lietuvį kelis kartus garsiau, nei po įprasto priešininkų metimo.
Žmogui, kuris nuo 2004-ųjų nepraleido nė vienos vasaros, nepaaukojęs Lietuvos krepšiniui – jaunimo ar vyrų rinktinėms. Lietuviui, kuris pastaraisiais metais beveik vienas savo pozicijoje atlaiko milžinišką varžovų spaudimą aikštėje.
Krepšininkui, kuris prisidėjo prie skambių pergalių Lietuvos krepšinio istorijai. Žmogui, kuris po rinktinės pralaimėjimų aikštėje nuoširdžiai lieja ašaras.
M.Kalnietis niekada nėra pavadinęs Klaipėdos „mėšlo krūva“. Jis niekada nėra kėlęs vidurinio piršto „Neptūno“ aistruoliams.
Atmosfera „Neptūno“ ir „Emporio Armani“ rungtynių metu buvo fantastiška. Fantastiškas buvo ir „Neptūno“ krepšininkų pasiaukojimas dėl pergalės, iki kurios trūko tiek nedaug.
Bet tas lietuviškas spaudimas kartais peržengia visas ribas. Taip tiesiog nedaroma...
