„Pralaimėjome, tad emocijos blogos“, – 15min tarstelėjo Paulius Motiejūnas, paklaustas apie Kauno „Žalgirio“ pralaimėjimu 85:89 pasibaigusį Lietuvos derbį Vilniaus „Rytui“.
Nors žaliai balti nusileido amžinam varžovui, priešpriešos klubu biuruose nėra. „Žalgirio“ vadovas su „Ryto“ sporto direktoriumi Donatu Zavacku šiltai bendravo tiek prieš rungtynes, tiek per pečius susikabinę juokavo per ilgąją pertrauką dardėdami link rūbinių, tiek po finalinės sirenos, pasveikinęs varžovą su dramatiška bei gražia pergale.
„Aikštelėje norime laimėti ir vieni, ir kiti. Mes, „Žalgiris“, esame lyderiaujanti komanda Lietuvoje, normalu, kad turime su visais bendrauti, kalbėti. Negalime vadovautis priešprieša, kas susiję su Lietuvos krepšiniu. Tai yra visų mūsų tikslas – kad Lietuvos krepšinis augtų ir eitų į priekį, – sakė P.Motiejūnas. – Žinoma, aikštelėje darysime viską, kad laimėtume.“
Šalies flagmanas pagrindiniam varžovui pralaimėjo antrą kartą iš eilės, tik šįkart – vos 2500 talpinančioje, bet itin įsielektrinusioje „Jeep“ arenoje, kuri dėl „Avia Solutions Group“ arenos rekonstrukcijos „Rytui“ tapo pagrindiniais namais.
Šioje arenoje Vilniaus ir Kauno komandos varžėsi kovidiniame sezone, kai „Žalgiriui“ dirigavo Šarūną Jasikevičių pakeitęs Martinas Schilleris, o prieš tai paskutinį kartą pagrindinės šalies ekipos „Jeep“ arenoje kovėsi 2014–2015 metų sezone.
Nuolatine namų tvirtove „Jeep“ arena „Rytui“ galimai bus ir dėl to, jog Alytaus „Wolves“ klubą įkūręs Gediminas Žiemelis įsigijo ir „Siemens“ areną.
Vis dėlto „Žalgirio“ bosui apmaudu, kad Lietuvos krepšinio puošmena virtę derbiai vyksta tokioje mažoje salėje, paliekant nemažai žmonių, susidomėjusių krepšinio reginiu, už durų.
„Kad tenka žaisti „Jeep“ arenoje derbį, yra ne keista, o liūdna. Tikrai liūdna situacija. Tokios rungtynės pritrauktų ir pilną didesnę areną. Žaisti tokioje mažoje arenoje yra negerai sirgaliams, negerai tokiam krepšinio spektakliui ir renginiui. Norėtume žaisti didesnėje erdvėje, nes mes žaidžiame dėl sirgalių – ir iš vienos, ir kitos pusės. Norėtųsi, kad galėtų ateiti pažiūrėti visi, o ne tik mažas skaičius žmonių“, – sakė P.Motiejūnas.
Tai buvo pirmoji „Žalgirio“ nesėkmė vietiniame fronte po septynių pergalių iš eilės.
Eurolygoje Kazio Maksvyčio komanda išgyveno sudėtingą pirmąjį ruožą, kuriame tikriausiai niekas per pirmas šešerias rungtynes „Žalgiriui“ neprognozavo trijų pergalių – prieš Bolonijos „Virtus“, „Barcelona“ ir Berlyno ALBA.
Labiausiai P.Motiejūną džiugina komanda patikėję ir masiškai Nemuno saloje besirenkantys sirgaliai. Pirmąjį mačą „Žalgirio“ arenoje stebėjo 11024 sirgaliai, o į kitus du susitikimus buvo išpirkti visi bilietai.
Sutapimas ar ne, bet K.Maksvyčio komanda sezono starte pergales renka būtent savoje aikštelėje.
„Komanda laimi, tai viskas gerai, – sakė P.Motiejūnas. – Labiausiai džiugina toks sirgalių lankymasis arenoje. Nuostabu, kad sulaukiame tiek palaikymo ir kad tiek sirgalių ateina pažiūrėti „Žalgirio“. Žinoma, smagu ir tai, kad namuose komanda žaidžia puikiai, bet reikia spręsti niuansus ir tobulėti. Sezono pradžia – optimistinė, bet yra ir daug darbo sustyguoti ir perprasti viską bei įsivažiuoti.“
Šarūno Jasikevičiaus laikmečiu Kaune „Žalgiris“ džiaugdavosi per sezoną rinkdavęs po 6 milijonus eurų iš parduodamų bilietų, bet į tokius skaičius P.Motiejūnas šįmet nesidairo.
„Prie Šaro tokį skaičių pasiekėm dėl patekimo į „Top8“, kas atnešė dar pusantro milijono eurų. Tokios sumos nebūtų įmanoma viršyti be „Top8“. Šįmet turime išsikėlę ir taip ambicingą tikslą – apie 4 milijonus eurų pajamų iš žiūrovų. Pakankamai ambicingas tikslas, kurį tikimės pasiekti, bet, norint pasiekti 6 milijonų eurų ribą, reikėtų ketvirtfinalio etapo ir dvejų rungtynių namuose“, – sakė P.Motiejūnas.
Vis dėlto tikslo žaisti atkrintamosiose, kaip buvo skelbta viešai pernai prie M.Schillerio, šįmet „Žalgiris“ sau neišsikėlė.
„Mes nekėlėme tikslo patekti į Eurolygos atkrintamąsias. Mūsų tikslas – žaisti gerai kiekvienose rungtynėse ir stengtis kiekvienose rungtynėse“, – sakė „Žalgirio“ galva.
2022-ųjų vasara – pirmoji, kai P.Motiejūnui teko komplektuoti komandą su treneriu K.Maksvyčiu ir naujuoju sporto direktoriumi Pauliumi Jankūnu.
„Pakomentuosiu po sezono, – paklaustas apie tai, kaip vyrams sekasi dirbti kartu, šyptelėjęs atsakė P.Motiejūnas. – Dabar yra lapkritis – paveikslas yra vienoks, o tikslų vaizdą pamatysime po sezono. Tuomet skaičiuosime, kas buvo padaryta gerai, o kas blogai.“
„Žalgirio“ vadovas nebuvo linkęs narstyti individualių šio sezono krepšininkų situacijų.
„Tikime, kad Mantas sulauks savo šanso. Žiūrime, tikime ir važiuojame į priekį, nes dar tik lapkričio mėnuo“, – apie sudėties paraštėje atsidūrusį Mantą Kalnietį atsakė P.Motiejūnas.
Solidų žaliai baltų žaidimą vertina ir apdainuoja visi – nuo sirgalių iki apžvalgininkų, bet „Žalgirio“ sudėtyje yra ir nerimą keliančių pozicijų.
Vieni kalba apie būtinybę stiprinti gynėjų liniją, kiti – snaiperio trūkumą, o dar kiti krepšinio žmonės trimituoja apie per daug nuo Rolando Šmito ir Kevarriuso Hayeso priklausomą priekinę liniją, mat Laurynui Biručiui Eurolygoje dar yra per sunku.
Nors P.Motiejūnas sutinka, kad sudėtis nėra tobula, „Žalgiris“ negali sau leisti ieškoti „saugiklio“, kol to nereikalauja situacija.
„Dabar saugiklio sudėtyje nenorime, – 15min sakė P.Motiejūnas. – Jei kažkas atsitiktų, tuomet ieškotume, kaip spręsti problemą. Nenorime dėl paprastos priežasties – kiekvienas komandoje turi turėti aiškų savo vaidmenį. Visi „Žalgiryje“ dabar turi savo vaidmenis, o jei pirktume žaidėją apsidraudžiant dėl traumų, nes kada nors kažkur reikės, tokiais draudimais mes netikime. Toks ėjimas išmuštų esamus žaidėjus iš pusiausvyros, jie nesijaustų tvirti dėl savo pozicijų ir nejaustų atsakomybės. Mūsų yra tokia pozicija.
Silpnų vietų galime žiūrėti ir matyti bet kur, bet su tokiu biudžetu jų turėti yra normalu. „Žalgiris“ nėra „Barca“, „Real“ ar kiti dideli klubai, galintys turėti po 15 lygiaverčių žaidėjų. Mes turime ir Motiejų Krivą, anksčiau turėdavome Mareką Blaževičių. Visi kada nors gauna savo šansą, jei kas nors iškrenta. Mes dirbame pagal šią sistemą. Mes negalime pirkti kažko, kad jei kažkas gautų traumą ateityje, tuomet mažiau skaudėtų. Viskas pastatyta lyg kortų namelis, bet tokia yra mažo biudžeto Eurolygos klubo situacija.“
Rugsėjo mėnesį naujuoju Eurolygos vadovu tapo buvęs krepšininkas Dejanas Bodiroga, pakeitęs ilgametį stipriausio Senojo žemyno turnyro vedlį Jordi Bertomeau, o generalinio direktoriaus pareigas nuo šiol eina amerikietis Marshallas Glickmanas.
Eurolygos klubų vadovai praėjusį spalį su D.Bodiroga ir M.Glickmanu vyko į Dubajų, kur aptarė bendradarbiavimo galimybes.
P.Motiejūnas nebuvo linkęs dalintis įspūdžiais iš susitikimo su Dubajaus šeichais, nedaugžodžiavęs ir apie galimybes šį sezoną Kaune surengti Eurolygos finalo ketvertą.
„Negaliu pasakyti, kada Eurolyga priims sprendimą dėl finalo ketverto, nes nežinau, – sakė P.Motiejūnas. – Ir nenoriu svaigti apie mūsų šansus organizuoti šį renginį. Tiesiog pateikta paraiška ir laukiame atsakymo. Mes tikime, kad galime tai gauti.“
Faktas tas, kad Vyriausybė atsisakė prisidėti prie finalo ketverto organizavimo, tad reikalingą sumą pinigų „Žalgiriui“ tektų surinkti kitais būdais.
„Toks Vyriausybės sprendimas nei nustebino, nei nenustebino. Priėmėme tai kaip faktą. Norisi, kad sportui dėmesio būtų daugiau, bet yra kaip yra. Tai jų sprendimas“, – sakė P.Motiejūnas.
