Abiejų komandų sirgaliai spektaklį ėmė kurti dar likus pusvalandžiui iki ginčo kamuolio.
Vilniečių „B tribūna“ persikėlė į kitą aikštės kampą nei būdavo įprasta prieš kelerius metus, kai „Rytas“ dar žaidė šioje arenoje iki rekonstrukcijos, ir traukė dainas, kurias sirgaliai išmoko per praėjusius metus „Jeep“ arenoje.
Kauniečių „Green White Boys“ suorganizavo įspūdingą eiseną iki arenos dar prieš susitikimą, o vėliau sklidinai užpildė net tris antrojo arenos aukšto sektorius ir savo balsais nedaug nusileido, o kartais net ir pranoko gausesnes šeimininkų pajėgas.
Po daugiau nei pusantrų metų į ASG areną sugrįžęs Lietuvos derbis pasižymėjo fantastiška kova tribūnose. Netrūko kovos ir aikštėje, tačiau joje šį kartą viena komanda buvo aiškiai stipresnė už kitą.
Giedrius Žibėnas nustebino Kazį Maksvytį netikėtu manevru, į starto penketą išleisdamas iki tol jame nė karto nepasirodžiusį Oskarą Pleikį, kuris kėlė galvos skausmą latviui Rolandui Šmitui – po kelių nesėkmingų epizodų gynyboje K.Maksvytis jį ant suolo sodino sužaidusį vos tris minutes.
Bet tai buvo retas pozityvas „Ryto“ žaidime, nes Eurolygoje braškanti „Žalgirio“ gynyba taip supančiojo sostinės klubą, kad šio žaidėjai iš pirmo 21 metimo pataikė vos penkis ir antrojo kėlinio pradžioje atsiliko net 12:28.
Tomas Dimša rankų mostais ragino ir taip įsiaudrinusius „Žalgirio“ aistruolius po dar vieno savo tritaškio, o nepaisant kelių „Ryto“ blykstelėjimų antrajame kėlinyje kauniečiai išlaikė dviženklę persvarą ir įpusėjus mačui pirmavo 45:33.
„Žalgiriui“ labiausiai koją kišo gynyboje neatsikovojami kamuoliai („Rytas“ per du kėlinius puolime nusiėmė 10) ir septynios klaidos, bet K.Maksvytis turėjo mėgautis gynybos skaičiais – varžovai buvo įmetę vos 37 proc. metimų per ilgąją pertrauką.
Keli sėkmingi gynybos epizodai ir Margirio Normanto taškai greitose atakose gaivino raudonos sirgalių armijos viltis trečiame kėlinyje, kai „Ryto“ deficitas po ilgosios pertraukos ištirpo iki 8 taškų, bet „Žalgiris“ suvaldė kylančią audrą ir ramiai vėl pasididino pranašumą iki saugaus.
Dar vienas fantastiškas Tomo Dimšos, pelniusio 17 taškų, pasirodymas, ir dar šeši žaidėjai, kurie pelnė bent 6 taškus lėmė užtikrintą „Žalgirio“ pergalę – pirmąją Vilniuje prieš „Rytą“ nuo 2022 m. sausio.
„Noriu padėkoti visiems sirgaliams už sukurtą gražią atmosferą Vilniuje. Be abejo, didžiausia padėka mūsų sirgaliams, kurie komandos nepalieka ir po kelių pralaimėjimų bei dar stipriau palaiko, – dėkojo K.Maksvytis. – Šiandien tai jautėsi ir persidavė komandai.
Gana solidžios rungtynės iš mūsų pusės. Neskaitant tik vieno aspekto – puolime atkovotų kamuolių, kurių „Rytas“ susirinko labai daug (20 – aut. past.). Ačiū dievui, kad jie iš jų nepelnė daug taškų ir mes nuo to nekentėjome.
Pavyko kontroliuoti rungtynes ir išlaikyti persvarą iki pabaigos.“
– Trečiajame kėlinyje „Rytas“ buvo sumažinęs skirtumą iki 8 taškų. Kaip tuo momentu pavyko nepaleisti rungtynių ir susigrąžinti dviženklę persvarą?
– Šiandien neperlaikėme žaidėjų aikštelėje, gana gerai viskas pavyko su rotacijomis. Taip pat ir vadinamaisiais matchupais, kurie žaidėjai žaidžia prieš kuriuos. Įmetėme šviežumo nuo suolo, jie pelnė nemažai taškų.
– Paminėjote puolime atkovotus kamuolius. Pernai „Žalgiris“ pagal juos buvo vienas lyderių Eurolygoje, dabar yra priešpaskutinis Eurolygoje, o šiandien pats atkovojo tik 11, o varžovams leido nusiimti 20. Kas tai lemia – toli atšokantys kamuoliai ar žaidėjų pastangų stygius?
– Ir tas, ir tas. Prieš tai kalbėjome ta tema, kad čia vienas iš rodiklių, ką mes privalome pagerinti – tiek puolime, tiek gynyboje.
– Jums treniruojant „Žalgirį“ prieš „Rytą“ praleidote mažiausiai taškų. Ar tai yra dviejų pralaimėjimų Eurolygoje ir padarytų išvadų poveikis?
– Tikiuosi. Buvo geras susikaupimas, pasiaukojome komandai, gerai kalbėjomės, gerai prasižengėme, ko prieš tai galbūt trūko.
Didžiausia padėka mūsų sirgaliams, kurie komandos nepalieka ir po kelių pralaimėjimų bei dar stipriau palaiko.
– Kiek jums ir visai komandai buvo reikalinga ši pergalė po dviejų pralaimėjimų Eurolygoje?
– Pagal žaidimo kokybę tai Eurolygos lygio rungtynės. Pagal svarbą, sirgalių priešpriešą, tai gal netgi daugiau. Akcentavome savo žaidėjams, kad tai ne paprastos rungtynės, o specifinės, ir jose turime būti gyvi. Jos nuteikė maloniai.
– Dar vienos geros Tomo Dimšos rungtynės. Jis atrodo kaip vienas komandos emocinių lyderių. Kaip jūs vertinate Tomo žaidimą ir jo bandymus pakelti emocinį foną?
– Gerai vertinu. Tik nenoriu, kad jis nustotų žaisti po tų kelių gerų rungtynių.
– Porą metų nebuvote laimėjęs Vilniuje su „Žalgiriu“ ar kita komanda. Koks jausmas pagaliau nutraukti tą seriją ir grįžti į Kauną su pergale?
– Nežinau, neatsimenu. Prieš porą metų dar turbūt buvau Rusijoje, tad nelabai turėjau galimybės laimėti (šypsosi).
– Ar Nazo Mitrou-Longo užduotys ir vaidmuo komandoje keičiasi nuo sezono pradžios?
– Kažkiek keičiasi. Šiandien jis turėjo gana geras rungtynes, dalyvavo tame spurte 9:0. Jis yra labiau atakuojančio tipo žaidėjas. Mes galvojome, kad jis yra 1-2 pozicijų žaidėjas, o yra labiau 2-1.
– Tikriausiai jums jau įgrisęs klausimas – kaip sekasi ieškoti naujoko?
– Matau, kad diskutuojate šiuo klausimu. Prieš savaitę sakėte, kad nereikia, dabar jau sakėte, kad reikia (šypsosi). Mes turime potencialo, kurio, manome, kad neišnaudojame savo komandoje. Lukas, Nazas, iš pernai likę žaidėjai, kurie dar gali pridėti. Bandome išnaudoti šitą potencialą ir bet kokio žaidėjo neimame. Duodame šansą savo žaidėjams, o jei matysime, kad nepavyksta išspausti ir traukti komandą į pergales, tada darysime kažkokias permainas.
– Lukas Lekavičius skaudžiai trenkėsi galva į parketą trečio kėlinio pabaigoje. Ar jam viskas gerai?
– Reikėtų paklausti. Tuo momentu jautėsi apsvaigęs, po rungtynių nekalbėjau.
– Kaip palygintumėte žaidimą „Jeep“ arenoje, kurioje pernai nelaimėjote nė karto, ir ASG arenoje?
– Atmosfera gera, nors turbūt reikia pripažinti, kad ten garsesnė. Tik nežinau, ar atitinka saugumo ir visus kitus reikalavimus (šypsosi).