Donaldas Kairys
Balandžio 15-ąją „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis „absurdu“ ir „antimi“ pavadino Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Donaldas Kairys yra pagrindinis pretendentas Vilniuje pakeisti Dainių Adomaitį.
Ir iš tiesų, gan absurdiškai iš pirmo žvilgsnio atrodytų D.Kairio persikėlimas į Vilnių, kai lietuvis ant stalo turi bene dvigubai pelningesnį kontraktą su Saratovo „Avtodor“ ekipa. Palyginimui, „Rytas“ D.Adomaičiui išgalėjo pasiūlyti tik 70 tūkst. eurų vertės metinę sutartį.
Tiesa, 15min žiniomis, D.Kairys dar nepasirašė sutarties su Rusijos klubu 2020–2021 m. sezonui, o tą privalo padaryti iki birželio 15-os dienos. Be to, Vilniuje vis dar sklando gandai, kad tai D.Kairys gali būti tas žmogus, kuris perimtų „Ryto“ vairą.
Galbūt ambicingas iššūkis Vilniuje dar aukščiau pakeltų D.Kairio akcijas. Juolab, Lietuvos krepšinio sirgaliams dar menkai pažįstamas 43-ejų specialistas iki šiol dar niekada ir netreniravo savo šalies komandos.
D.Kairys turi daug savybių, kurios turėtų imponuoti „Rytui“. Jis yra ambicingas specialistas, kuris degs noru įrodyti savo vertę prieš Lietuvos krepšinio publiką. Tai treneris, kuris mėgsta akiai patrauklų krepšinį su didele intensyvia rotacija, kurioje atsirastų vietos ir jauniesiems „Ryto“ sistemos žaidėjams.
Be to, jis turi ryšių Amerikoje, kurie padeda atsivesti į komandą legionierius. Jų meistriškumas kartais viršija komandos kalibrą nelengvo charakterio kaina, bet D.Kairys yra iš trenerių, kurie moka rasti kalbą su legionieriais. Tokios praktikos jis jau gavo dirbdamas Latvijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Rusijoje.
Dar vienas alkanas treneris šiuo metu būtų idealus eksperimentas „Rytui“. Bet nelengva surasti motyvų, kodėl jis turėtų suplėšyti pelningą sutartį su „Avtodor“ ir prisistatyti į nestabilią Gedimino kalno papėdę.
Kęstutis Kemzūra
Geriausių Lietuvos trenerių dešimtuko atstovas, į kurį galbūt norėtų kabintis Vilniaus „Rytas“.
50-metis specialistas pernai trumpai stovėjo prie Pirėjo „Olympiakos“ vairo Eurolygoje. Jis daugybę metų asistavo vienam žymiausių trenerių Europoje Davidui Blattui tokiose komandose kaip Trevizo „Benetton“, Sankt Peterburgo „Dinamo“, tuomet dar stiprioje Stambulo „Daruššafaka“ ar „Olympiakos“.
Ryškiausia K.Kemzūros pergalė pasiekta prieš dešimtmetį – pasaulio čempionate su Lietuva užlipus ant bronzinio apdovanojimų pakylos laiptelio. Bet šis treneris vis dar yra didžiulis savo darbo fanatikas, garsėjantis geru pasiruošimu rungtynėms ir įkvepiančiu darbo pobūdžiu jauniems žaidėjams.
K.Kemzūrai tai būtų galimybė tęsti darbus karštame vyr. trenerio poste. Iki kol 2019–2020 m. sezono pradžioje šioje pozicijoje jį vėl patikrino „Olympiakos“, lietuvis nebuvo atsakingas už galutinį komandos rezultatą penkerius metus.
15min žiniomis, „Olympiakos“ klubas mokėjo 2,5 karto daugiau, nei dabar leidžia „Ryto“ finansinių apsukų ribotumas. Tai dar viena sunkinanti galimos sąjungos aplinkybė.
Ypač kai K.Kemzūra yra labai gerai pasiūlymus pasveriantis treneris. O darbo vieta „Ryte“ ne tik nebėra labai patraukli, bet ir niekada nebuvo saugi.
Robertas Štelmaheris
Vilniaus „Ryto“ vadovybė turbūt laimėtų populiariausio sprendimo rinkimuose, jeigu pasamdytų buvusį sostinės ekipos įžaidėją Robertą Štelmaherį.
Senieji „Ryto“ sirgaliai su šiluma širdyje prisimena tuos ketverius latvio metus, kai po negailestingų tritaškių bebaimis atakų organizatorius priglausdavo kumštį prie savo kaktos. Sykį Štelma net buvo išskleidęs sparnus eidamas muštis su Tanoka Beardu.
Prieš 11 metų R.Štelmaheris pradėjo vyr. trenerio karjerą kaip Vilniaus „Perlo“ komandos treneris, dirbo ir „Lietuvos ryto“ trenerių štabe. 2011–2012 m. sezoną jis praleido Pasvalio „Pieno žvaigždėse“, su kuriomis užkopė iki penktos LKL vietos.
R.Štelmaheris po to trejus metus dirbo „Ventspils“, su kuriais sykį tapo Latvijos čempionais. Sezoną praleido Slupske, kur su „Czarni“ užėmė ketvirtą vietą Lenkijos čempionate. 2017–2019 m. vėl stojo prie Ventspilio komandos vairo ir kartą tapo Latvijos čempionu.
Praėjusį sezoną latvis vadovavo Talino „Kalev“ ir su estais pateko į VTB lygos atkrintamųjų varžybų komandų ratą. Galutiniai nutraukto sezono turnyro lentelės rezultatai pakėlė Estijos ekipą net į penktąją poziciją.
Buvę R.Štelmaherio bendražygiai apibūdina latvį kaip puikų krepšininką, šaunų komandos draugą ir protingą vyrą.
Alkanas 45-erių strategas tilps į sumažintą „Ryto“ biudžeto kišenę ir pamalonins nostalgiškomis pergalėmis viltį dar rusenančių sirgalių širdis.
Tiesa, 15min žiniomis, „Ryto“ atstovai su R.Štelmaheriu dar nekontaktavo.
Užsienio rinka
R.Jarutis sykį jau užsiėmė vyr. trenerio paieškomis Mariupolio „Azovmaš“ klube. Ukrainos klubo direktoriaus pareigas užėmęs lietuvis tada keitė trenerius itin mikliai – pusmetį prie „Azovmaš“ vairo išstovėjo Aco Petrovičius (po ketverių metų mirė sulaukęs 55-erių, – red.), tik po kelis mėnesius padirbėjo Gintaras Krapikas, italas Luca Bechi ir serbas Aleksandras Kesaras, daugiau nei pusmetį išsilaikė ukrainietis Serhijus Zavalinas.
Tad nieko nuostabaus, jeigu R.Jarutis ieškodamas trenerio žvelgtų pro žiūronus toliau nei Baltijos šalys.
„Rytas“ jau sulaukė agentų pasiūlymų su įvairiomis kelių skirtingų valstybių trenerių kandidatūromis.
15min žiniomis, „Rytui“ siūlomas 36 metų serbas Vladimiras Jovanovičius, pastaruosius trejus metus treniruojantis Železniko FMP. Nuo 2019-ųju gruodžio V.Jovanovičius dirba Serbijos rinktinės asistentu.
Sostinės komandos sąraše taip pat atsirado 55 metų argentinietis Nestoras Garcia. Šiuo metu jis treniruoja Dominikos Respublikos rinktinę, o pastarąjį kartą klubą treniravo 2017–2019 m., kai dirbo Fuenlabrados ekipoje Ispanijoje. Patyręs treneris daug metų praleido Pietų Amerikoje, dar treniravo Venesuelos, Argentinos ir Urugvajaus nacionalines komandas.
15min šaltinių teigimu, atsilaisvinusiu postu Vilniuje buvo susidomėjęs buvęs Kauno „Žalgirio“ treneris Ilias Zouras, tačiau jį atgrasė užsiveržęs „Ryto“ biudžetas.
Užsienio specialisto scenarijus galbūt įneštų naują požiūrį į Vilniaus krepšinio virtuvę. Paskutinis užsienietis „Ryte“ dirbo iki 2015–2016 m. sezono žiemos, kai Tomas Pačėsas pakeitė argentinietį Marcelo Nicolą.
Galbūt svetimšalis būtų atsparesnis buitinėms „Ryto“ organizacijos problemoms ir aplinkinių spaudimui, kuris supo Vilniaus klubą pastaraisiais metais.
Užsienio trenerių baseinas daug didesnis nei Lietuvos, bet tuo pačiu metu ypač sunkiai nuspėjamas.
Sunkiai nuspėjamos gali pasirodyti ir „Ryto“ trenerio paieškos. Nors Vilniuje sklando daug gandų, klubas turėtų išsklaidyti nežinomybės dūmus jau greitu metu.