Net kai paskutinėmis ketvirtojo kėlinio minutėmis „Žalgiris“ triuškino „Lietuvos rytą“ 36 taškų skirtumu, šeimininkai spaudė rankas jau nuleidusius svečius.
Artūras Milaknis užriaumojo privertęs suklysti Deividą Gailių aikštės viduryje, kai šiam per 8 sekundes nepavyko persivaryti kamuolio.
Džiaugėsi taip, lyg būtų pataikęs svarbų metimą paskutinę atkaklių Eurolygos rungtynių minutę.
Jokių ženklų, kad „Žalgiris“ jau ramiai į kišenę buvo įsidėjęs LKL reguliariojo sezono nugalėtojo vardą ir šios rungtynės neturėjo reikšmės turnyro lentelėje.
Šarūno Jasikevičiaus vyrai nė sykio nebuvo užleidę „Lietuvos ryto“ į priekį. Bet tai „Žalgirio“ vedlio nenustebino.
„Lietuvos rytas“ yra mūsų principinis varžovas. Negalvojau, kad galėsime žaisti tik su jaunimu.
Jis pasidžiaugė, kad „Žalgiris“ lygiai prieš 18 metų tapo Eurolygos čempionu. Pasidžiaugė ir dėl legendinio „Žalgirio“ trenerio Vlado Garasto pagerbimo.
Bet jį labiausiai turėjo pradžiuginti galutinis rezultatas ir žaidimo kokybė.
„Lietuvos krepšiniui svarbiausiose rungtynėse, manau, sužaidėme tikrai gerai. Manau, „Žalgirio“ fanams turėtų patikti žaidimas ir rezultatas. Stengsimės toliau eiti į priekį ir ruoštis atkrintamosioms“, – po pergalės daugiau apie 1999-ųjų „Žalgirio“ triumfą ir V.Garasto šventę nei apie mačą su „Lietuvos rytu“ kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Kas lėmė tokią triuškinančią pergalę prieš „Lietuvos rytą“?
– Mes gana neblogai įvykdėme žaidimo planą. Manau, svarbiausi dalykai jų krepšinyje yra greitas puolimas ir atkovoti kamuoliai. Laimėjome kamuolius, tad jiems nebuvo galimybės bėgti į greitą puolimą. Tai buvo labai svarbūs faktoriai.
Kažkur pritrūko pataikymo. Kažkur laiko pasiruošti, tačiau galvoju, kad komanda vis tiek atžaidusi Eurolygos sezoną sugeba prisitaikyti prie tų dienų, kai nėra laiko pasiruošti. Kai reikia taip žaibiškai reaguoti.
– Ar „Lietuvos rytas“ pasikeitė prie Rimo Kurtinaičio?
– Žiūrint video, jų krepšinis yra pasikeitęs. Jie bando žaisti su žemesniu ketvirtu numeriu. Bet šiandien buvo daugiau mažiau žaidžiama kaip prie seno trenerio su dviem aukštais. Ko gero, norint pristabdyti Paulių Jankūną ar kažką tokio.
Kažkokių pasikeitimų didelių nebuvo. Aišku, buvo vienu metu labai žemas penketas, prie kurio reikėjo prisitaikyti, bet vyrai tą padarė labai gerai.
– Dvikovos pabaigoje spaudėte varžovą po visą aikštę: ar komandai kėlėte tikslą laimėti kuo didesniu skirtumu?
– Oi, ne. Jei būtų noras... Klausimas man nelabai suprantamas, žiūrint į žaidėjų rungtynių laiką.
Mes sprendžiame savas problemas. Svarbiausia, kad žaistų visi. Kad būtų kuo šviežesni atkrintamosiose varžybose.
„Lietuvos rytas“ yra mūsų principinis varžovas. Negalvojau, kad galėsime žaisti tik su jaunimu. Bet buvo mintis duoti pažaisti I.Hartensteinui. Manau, jis tinkamas žaisti prieš šią komandą. Mes stengėmės nenuvarginti lyderių, bet, kita vertus, „Lietuvos rytas“ yra gera komanda.
– Šios rungtynės „Žalgiriui“ neturėjo įtakos turnyro lentelei, todėl žaidėjai galėjo įvairiai nusiteikti mačui su „Lietuvos rytu“. Bet nusiteikė maksimaliai kovingai. Nenustebino tokie motyvuoti žaidėjai?
– Žaidėjams negali trūkti motyvacijos žaidžiant ir prieš „Šiaulius“, o ką jau kalbėti apie principinį varžovą. Kiekvienas turi atiduoti maksimumą. Kita vertus, tai yra sudėtingiausias dalykas.
Mums taip pat svarbus jaunimas ir kad visi žaistų, komandoje turėtų vaidmenis. Taip, mes galime spręsti savo problemas, bet tai nereiškia, kad nesistengtume laimėti.
