Stiprus kaip jautis ir piktas kaip pitbulis. Išskirtiniu kovingumu pasižymėjęs Jonas Mačiulis varžovus krepšinio aikštelėje gąsdino beveik du dešimtmečius, per šį laiką iškovojęs daugybę neužmirštamų pergalių.
Kauno „Žalgiris“, Milano „Olimpia“, Atėnų „Panathinaikos“, Madrido „Real“ ir, žinoma, Lietuvos rinktinė – Jono karjeros kelias nuklotas elitinėmis stotelėmis, o trofėjų lentyna namuose Kaune lūžta nuo gausybės apdovanojimų.
Lietuvos (2006 ir 2009 m.), Italijos (2012 m.), Graikijos (2013 ir 2014 m.) ir Ispanijos (2015 ir 2016 m.) čempionas. Triumfas Eurolygoje (2015 m.) ir keturi medaliai rungtyniaujant nacionalinėje rinktinėje – Europos čempionato bronza (2007 m.), du sidabrai (2013 ir 2015 m.) bei trečioji vieta pasaulio pirmenybėse (2010 m.).
J.Mačiulio karjeros rungtynės – 2015-ųjų metų Europos čempionato aštuntfinalis prieš Gruziją, kurią jis vienas savo rankomis tiesiog suplėšė. Užsiliepsnojęs Jonas tuomet pelnė 34 taškus ir surinko 50 naudingumo balų, vėliau pateko į simbolinį turnyro penketą, o gruodžio pabaigoje buvo išrinktas ir geriausiu Lietuvos metų krepšininku.
J.Mačiulio karjera – spalvinga ir įspūdinga, bet viskam ateina galas. Šią vasarą Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės dėmesio nesulaukęs atletas nusprendė padėti tašką profesionalaus krepšininko karjeroje bei dabar verčia naują gyvenimo puslapį.
„Karjerą baigiu iš dalies ramia širdimi. Iš vienos pusės karjerą norėjosi pabaigti rinktinėje ar žaidžiant aukštame lygyje. Bet jei žaidėjas yra nereikalingas, tuomet turi suprasti, jog atėjo laikas. Pasiūlymų buvo, bet nenorėjau žaisti klubuose, kuriuose trūksta profesionalumo, – 15min sakė J.Mačiulis. – Visada gaila, kai baigiasi kažkoks etapas, ypač kai tai buvo gerai ir vyko aukštame lygyje. Gailesčių yra nemažai, bet niekada nenorėjau karjeros baigti žemame lygyje, dasimušti iki galo kokiame NKL. Kvietė kelios LKL komandos, bet iš jų požiūrio neatrodė, kad jos nori siekti kažkokių rezultatų.“
J.Mačiulis jungiasi prie Kėdainių „Nevėžio-Optibet“. Darbuosis ne tik klubo biure, bet atsiraitojęs rankoves plušės ir krepšinio aikštelėje. Kaip sakoma NBA, jis tapo „konsultantu“.
„Nevėžio-Optibet“ ekipos vyriausiuoju treneriu šį tarpsezonį tapo senas Jono bičiulis Gediminas Petrauskas, su kuriuo dar prieš 25-erius metus jie abu pradėjo lankyti krepšinio treniruotes Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje.
Trenerių štabe J.Mačiulis jungsis prie asistento Virginijaus Sirvydžio, individualių įgūdžių trenerio Martyno Stankovičiaus ir fizinio pasirengimo specialisto Laimono Rimkaus.
„Jei atvirai, tai labai apsidžiaugiau, jog Jono komanda nepakliuvo į federaciją. Taip atsirado galimybė mums, nes jis nenori nutolti nuo krepšinio, – 15min šyptelėjęs sakė „Nevėžio-Optibet“ sporto direktorius Virginijus Bulotas. – Turime misiją ir labai džiaugiamės, jog Jonas palaiko mūsų idėjas ir strategiją. Jis nori dirbti su jaunais žaidėjais, bet darbuosis ir biure. Jonas turi labai daug patirties, kuri duos naudos ir „Nevėžio-Optibet“ struktūroje, ir klubo vystyme, ir dirbant su jaunais žaidėjais bei juos mokant. Mūsų klubui Jonas yra neįkainojamas papildymas. Jis bus mokytojas, kuris atneša didžiulę pridėtinę vertę.“
„Mano planas A buvo patekti į federaciją, planas B – susitarimas su „Nevėžio-Optibet“. Man patinka jų vizija, jaunų perspektyvių žaidėjų atsivežimas. Taip Serbijoje daro Belgrado „Mega Basket“. Tokia vizija potencialiems NBA talentams yra ir Kėdainiuose. Šie žaidėjai priklausė dideliems klubams, bet ten negavo laiko žaisti, o jaunimui reikia žaisti. Man patiko, jog „Wasserman“ nori čia auginti žaidėjus ir parduoti, – 15min pasakojo J.Mačiulis. – Aš būsiu prie komandos, dalyvausiu treniruočių procese pagal savo pozicijos žaidėjus, bendrausiu su krepšininkais ir dalinsiuosi patirtimi. Kaip sakoma NBA, kai į komandą kviečia didelį vardą, jie tampa konsultantais. Matėme, jog į Kėdainius atvažiuoja daug NBA skautų, man tektų bendrauti ir su jais. Tokia yra neapibrėžta mano pozicija, kuri su laiku nusiglūdins. Bet man labai tinka „Nevėžio-Optibet“ idėja ir jaunų savininkų entuziazmas. Jauniems žaidėjams reikia žaisti, juos reikia mokyti, o ne nusodinti. Reikia kažkiek atleisti klaidas, taip pat iš jų mokytis. Reikia orientuotis ne į komandinį rezultatą, nors jis bus reikalingas norint išlikti LKL, bet į jaunų žaidėjų ugdymą. Man tai patiko, todėl atvažiavau į Kėdainius.“
Jono Mačiulio talentas išryškėjo dar žaidžiant vaikų lygyje, o įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėse jis buvo vienas pagrindinių vedlių.
Puolėjas stipriai prisidėjo prie pasaulio jaunių (U18) čempionato sidabro (2003 m.), Europos jaunimo (U20) bronzos (2004 m.), o 2005-ųjų vasarą jis iškovojo du medalius – tapo ir pasaulio jaunimo (U20) čempionu ir Europos jaunimo (U21) vicečempionu.
Įspūdingą krepšininko karjerą Jonas Mačiulis užbaigė praėjusį birželį iškovojęs Graikijos pirmenybių bronzos medalius su Atėnų AEK klubu, o kelią vyrų krepšinyje pradėjo būtent Kėdainių „Nevėžyje“.
Kauno „Žalgiryje“ jis debiutavo 2005-aisiais metais, Lietuvos flagmanų gretose matė šilto ir šalto, o po ketvirtojo sezono, kuris buvo nutviekstas dideliais klubo finansiniais sunkumais, jis su Marijonu Petravičiumi išvyko į Milano „Olimpia“.
Etapą Italijoje užbaigė sunki trauma, uždariusi jam duris ir į Lietuvoje vykusį 2011-ųjų Europos čempionatą.
„Ši trauma į mano karjerą įneš truputėlį jovalo, bet tikiu, kad viskas bus gerai“, – tuomet sakė J.Mačiulis, kuriam dvikovoje su Kremonos „Vanoli-Braga“ trūko dešiniojo kelio priekinis kryžminis raištis.
Ir viskas buvo išties gerai. Į rikiuotę po pusmečio sugrįžęs Jonas du mėnesius pažaidė Kauno „Baltuose“, kol vėl apsivilko Italijos klubo marškinėlius, šįkart – Sienos „Montepaschi“, ir nuskynė ne tik Italijos titulą, bet ir kontraktą su Atėnų „Panathinaikos“.
Aukojimasis dėl komandos ir kova dėl kiekvieno aikštės centimetro patiko OAKA sklidinai pildžiusiems karštiems graikams, o solidus žaidimas J.Mačiulį beveik ketveriems metams nutupdė blizgančiame Madrido „Real“.
Su karališkuoju klubu krepšininkas tapo Eurolygos čempionu, bet ketvirtajame sezone jis vis daugiau laiko leido ant atsarginių suolo, o ne aikštelėje, taip pasiprašydamas paleidžiamojo rašto ir bilieto į Krasnodaro „Lokomotiv“.
Pastarieji trys sezonai vėl buvo Graikijoje, vilkint Atėnų AEK aprangą. Nors J.Mačiulis ne kartą viešai išreiškė norą „paskutinį šokį“ sušokti Lietuvos rinktinėje ir Kauno „Žalgiryje“, bet durys taip ir liko užvertos, tad jis pasitinka naują karjeros ir gyvenimo etapą.
„Krepšinis man davė tai, ką aš pasiėmiau iš jo pats, – karjerą apžvelgęs 15min sakė J.Mačiulis. – Gavau žinomumą, gerą buitį, bet nereiškia, kad krepšinis man tai davė. Aš ėjau pats, kabinausi rankomis ir kojomis, kad visą tai pasiimčiau. Mano mąstymas buvo – kodėl tai turi keliauti kitam, o ne man? Visada galvojau, jei darysiu tai gerai, vadinasi, gerai ir gyvensiu. Man reikėjo stengtis, įdėti valios pastangų ir noro. Taip ir susidėliojau savo gyvenimą, kuriame apie nieką nereikia galvoti, tiesiog susirasti veiklos ir hobių, kad neišprotėčiau.“
