„Nors finansinė situacija nėra dėkinga, įsivaizduojame, kad vieną sezoną galima parungtyniauti mažesne alga, o vėl atsiskleidus ir įsivažiavus toliau eiti į priekį kartu, o gal gauti vėl tokį gerą pasiūlymą, kokio jis buvo sulaukęs iš „Fenerbahče“ klubo“, – apie Edgarą Ulanovą liepos mėnesio pradžioje, dar prieš jam pasirašant sutartį su Kauno „Žalgiriu“, kalbėjo klubo savininkas Paulius Motiejūnas.
29-erių lietuvis po sezono Turkijoje sugrįžo į gimtojo miesto ekipą. Nors Edgarui buvo prognozuotas svarbus vaidmuo ir galimas šuolis aukštyn po sezono, tačiau per pirmuosius mėnesius jis kursuoja priešinga kryptimi ir skęsta kartu su Lietuvos čempionais, per pirmuosius aštuonis turus Eurolygoje taip ir neiškovojusiais nė vienos pergalės.
E.Ulanovo skaičiai stipriausiame Senojo žemyno turnyre – tiesiog siaubingi.
Kairiarankis puolėjas rungtyniauja po 23 minutes, pelno po 3,1 taško, atkovoja 2,1 kamuolio, atlieka po 1 rezultatyvų perdavimą ir fiksuoja po 1,9 naudingumo balo.
Sezono starte iš žaidimo jis realizavo vos 7 metimus iš 40. Dvitaškius kaunietis pataiko 14,3 proc., tritaškius – 21,1 proc., o baudų metimus – 58,3 proc. taiklumu.
Kritęs pasitikėjimas savimi ir tragiškas žaidimas kerta ir per E.Ulanovo minutes. Prieš Miuncheno „Bayern“ jis žaidė 32 minutes, o Tel Avive – kiek daugiau nei 18, Stambule prieš „Anadolu Efes“ – 14, o namuose prieš Berlyno ALBA – 12.
Važiavimą žemyn vainikavo mačas su Vilniaus „Rytu“, kai pirmojo kėlinio viduryje pakilęs Ulia ant parketo praleido vos 5 minutes ir per jas pasižymėjo 3 klaidomis.
„Aš jį labai palaikau. Kalbėjome su juo prieš rungtynes. Ulia negali negalvoti apie krepšinį. Jis labai geras žaidėjas, kuriuo labai tikiu. Tai yra tik sezono pradžia, o mes turime padėti vieni kitiems. Nesitikėjau, jog jis per tokį trumpą laiką aikštelėje padarys tiek blogų sprendimų. Nusprendėme daugiau jo nebeleisti, nors ankstesnėse LKL rungtynėse suteikdavome daugiau šansų, jei kažkas ir nepavykdavo. Akivaizdu, jog Ulia turi problemų, o mums reikia padėti jam ištrūkti iš šios duobės kiek įmanoma greičiau, nes jis mums yra be galo reikalingas“, – po dvikovos sakė „Žalgirio“ vairininkas Jure Zdovcas.
Naujausiame 15min laidos PIKENROLO epizode – Lino Kleizos ir Dainiaus Adomaičio mintys ir apie byrantį „Žalgirį“, ir apie duobėje atsidūrusį E.Ulanovą, kuriam kolegos negailėjo palaikymo žodžių ir patarimų, kaip sugrįžti į teisingą kelią.
„Manau, kad Ulia tikrai atsigaus. Kas yra didžiausias kritikas ir spaudimo darytojas, tai jis pats sau. Reikia su juo sėdėti, kalbėti ir aiškintis, – PIKENROLO laidoje sakė D.Adomaitis. – Stebint žaidimą, matyti, kad jis aikštėje nesijaučia patogiai. Jie žaidžia Ulei į baudos aikštelę, o silpnoje pusėje stato užtvarą metikui. Tai vyksta vienu metu. Ulia toks žaidėjas, kuris mėgsta gerą žaidėjų išsidėstymą aikštėje. Jam to reikia, kaip aiškių ir gerų taisyklių. Tik tuomet jis gali kamuolį paduoti kam nori. Taip jį ir reikia išnaudoti, kad jis baudos aikštelėje pasinaudotų savo persvara. Bet dabar Ulia yra pasimetęs, ką ir kaip daryti. Trūksta aiškesnių idėjų. „Žalgirio“ lietuviai tą mėgsta ir tą daro. Toks yra ir Ulios tikslas – susirasti situacijas, iš kurių jam būtų patogu atakuoti, kad nebūtų kaip paskutiniame mače, kai laisvas nemeta, o greitoje atakoje ieško perdavimo, pavyzdžiui, vietoj paprasto metimo į krepšį. Dingęs pasitikėjimas.“
„Visi žaidėjai yra per tai perėję, kai įkrenti į duobę, žaidimas blogas, o metimai nekrenta. Esmė, jog iš to reikia išeiti po truputį, nes visų problemų niekada vienu metu neišspręsi, – antrino L.Kleiza. – Ką Ulia dabar turi daryti, tai išlaikyti agresyvumą. Jis negali galvoti, kaip nepadaryti klaidos, nes tuomet ją tikrai padarys. Jis negali žaisti atsargiai. Žaisk po truputį, atsikovosi kamuolį ir pakartosi metimą. Taip bus geriau, po truputį ir po truputį judėsi į priekį. Niekas nesako, jog išeisi iš šitos situacijos ir iškart įmesi 30 taškų. Ne, po truputį. Sportas tuo ir yra geras, kad kaip greit gali nukristi, taip greit gali atsikelti ir eiti į viršų. Sportas yra apie tai, ką tu padarei praėjusiose rungtynėse ir ką dabar duodi, o ne kaip žaidei prieš metus ar mėnesį. Viskas sporte yra čia ir dabar. Jei tau nesiseka, nereiškia, kad nesiseks visada. Geresnes rungtynes seks dar geresnės, kol sužaisi tikrai gerą mačą ir išeisi iš šitos psichologinės duobės. Ulia nedingo, koks jis buvo, toks ir yra. Tik reikia surasti savąjį agresyvumą ir pasitikėjimą. Dugnas jau pasiektas, blogiau jau nebus, varyk drąsiai ir išlipsi iš duobės. Nereikia bijoti, ką pasakys sirgaliai, geriau stengtis ir agresyviai sudegti, nei pasiduoti.“
„Žalgiris“ spalį pristatė komandos psichologą Andrių Liachovičių, kuris nuo 2015-ųjų dirbo su Lietuvos olimpiečiais ir įvairiomis rinktinėmis, o praėjusią vasarą kartu su Lietuvos delegacija dalyvavo ir Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Šis specialistas pastaruoju metu veikiausiai turi daug darbų, bandydamas krepšininkams sugrąžinti pasitikėjimą savimi.
„Sporto psichologas yra realybė, jis yra reikalingas. Matant dabartinį „Žalgirį“, manau, kad kai kuriems žaidėjams tikrai jis padėtų. Ulia ir pats kažkuriame interviu buvo minėjęs, jog naudojasi psichologo paslaugomis, jam tinka ir padeda“, – sakė D.Adomaitis.
Visiems sportininkas pasitaiko juodų atkarpų. Kaip jas palikti užmarštyje ir grįžti į buvusią psichologinę būklę ir gerą žaidybinę formą?
„Yra skirtingų tokių problemų sprendimo būdų – ir susirinkimai, ir individualūs trenerio su žaidėjais pokalbiai, kartais ieškant sprendimo pasitelkiamas ir sporto psichologas. Dar yra grupiniai ir komandiniai sprendimai – vakarienė ar bendras laiko praleidimas kažkur neformalioje aplinkoje. Labai veiksmingas variantas yra, pavyzdžiui, 3 dienoms išvažiuoti iš salės ar miesto, kartu praleisti laiką, tarkime, kažkur už miesto. Nėra vieno teisingo būdo, jų daug, o kiekvienam reikia surasti tinkamiausią“, – sakė D.Adomaitis.
Linas Kleiza yra žaidęs trijuose dideliuose Europos klubuose – Pirėjo „Olympiakos“, Stambulo „Fenerbahče“ ir Milano „Olimpia“, bet praktika Senojo žemyno klubuose tuo metu turėti psichologą nebuvo populiari, kaip nėra itin populiari ir šiuo metu. Skirtingai nei NBA.
„Toronte buvo psichologė. Nelengvas man laikas ten buvo, o ji visada norėdavo kalbėtis. Bet tai nebuvo privaloma. Mes gerai sutardavome, bet šiuo klausimu su ja niekada nesikalbėdavau, – sakė L.Kleiza. – Bet kam to reikia, tai yra geras dalykas. Turint psichologinių problemų, reikia išsikalbėti. Aš žiūrėdavau kitaip, galvodavau, kad šiuo atžvilgiu turiu pranašumą prieš kitus ir galiu savo problemas išspręsti bei pats susitvarkyti. Jaučiau, kad tame turiu pranašumą. Šias problemas reikia spręsti. Jei negali pats, tuomet eini pas psichologą. Amerikoje tai yra naudojama. Ir tikrai nepakenkia. Mes turėjome psichologą ir „Ryte“, nors tai nėra populiari praktika Europoje. Manau, jei nori tai pabandyti, tai yra sveikintinas dalykas, nes sportas yra žiaurus.“
Visas 15min laidos PIKENROLAS epizodas su Linu Kleiza ir Dainiumi Adomaičiu:
