Pradėkime nuo to, kad Kazio Maksvyčio komanda nugalėjo vos dvi rinktines, kurios už mūsiškius buvo gerokai silpnesnės – Vengriją bei Bosniją ir Hercegoviną.
Galime guostis pozityviu žaidimu ir neblogu puolimu prieš didžiąsias turnyro komandas, brėžiančias sau tikslus irgi kautis dėl medalių, bet viso čempionato metu mes kentėjome dėl silpnos gynybos ir kentėjome rungtynių pabaigas dėl varžovų turimų aukštesnio kalibro perimetro žaidėjų.
Šios detalės susivedė į skaudžius pralaimėjimus mažais skirtumais, o dvejose rungtynėse prireikė ir trijų pratęsimų.
Manau, kad visiems lieka apmaudas dėl pratęstos pralaimėjimų serijos prieš Ispaniją. Tai tęsiasi čempionatas po čempionato, nors dabartinę ispanų komandą mes traktavome kaip tikrai nugalimą varžovą.
Deja, Sergio Scariolo mums visiems priminė, kiek krepšinyje lemia didelis krepšinio protas.
Čempionato metu po kiekvienų Lietuvos rinktinės rungtynių vedžiau pažymius, o dabar išvedžiau vidurkius ir apibendrinsiu kiekvieno žaidėjo ir vyriausiojo trenerio Kazio Maksvyčio pasirodymą.
Pradėkime nuo geriausio žaidėjo ir eikime eilės tvarka iki paskutinio, kuris mane, tikriausiai ir jus, labiausiai nuvylė.
Marius Grigonis – 7,3
| 14,5 tšk. (70 proc. dvit., 40,6 proc. trit., 95,2 proc. baud.), 3,8 atk. kam., 3,3 rez. perd., 15,8 naud. bal., 26,9 min. |
Stabiliausias mūsų žaidėjas grupių etape, bet aštuntfinalis Mariui nesusiklostė. Daugiausia jį iš vėžių išmušė varžovų pasirinkta gynybos sistema ir taktika.
Deja, bet M.Grigonis dvikovoje su Ispanija sužaidė prasčiausią savo mačą.
Turnyro metu man patiko Marių matyti grįžusį į savo sportinę formą – jis buvo tikras lyderis, nebijojęs imtis iniciatyvos į savo rankas.
Šiuo metu jis yra patikimiausias lietuvis perimetro linijoje. Labai tikiuosi, kad M.Grigonis šią savo sportinę formą nusineš ir į Atėnų „Panathinaikos“ klubą Eurolygos sezone.
Jonas Valančiūnas – 7
| 16,2 tšk. (60 proc. dvit., 84,8 proc. baud.), 10,5 atk. kam., 1,7 rez. perd., 21,8 naud. bal., 28,3 min. |
Jonas Valančiūnas savo vidurkį nusimušė su paskutinėmis rungtynėmis, kai rinktinei jo reikėjo labiausiai.
Dvikovoje su Ispanija vaizdas buvo blogiausias – susirinktos greitos pražangos, problemos gynyboje. Jono įtaka aikštėje dėl bilieto į ketvirtfinalį visai nebuvo juntama.
Deja, dominavęs be jokių problemų grupių etape prieš vokiečių priekinę liniją, Vengriją bei Bosniją ir Hercegoviną, aštuntfinalyje, kaip ir M.Grigonis, dėl varžovų taktikos buvo eliminuotas. Labai gaila.
Čempionato metu man daug dalykų apie J.Valančiūno žaidimą patiko, bet buvo ir daug neigiamų momentų, su kuriais vis dar sunku susigyventi. Faktas toks, kad Jonas Valančiūnas yra varžovų taikinys #1 mūsų gynyboje.
Domantas Sabonis – 6,6
| 12,5 tšk. (61,9 proc. dvit., 25 proc. trit., 73,9 proc. baud.), 7,3 atk. kam., 2,5 rez. perd., 16,7 naud. bal., 29 min. |
Gaila, kad turnyras baigėsi taip anksti, kadangi atrodė, jog Domantas Sabonis įsibėgėja ir įsižaidžia.
Jei pažvelgtume į statistikos protokoluose esančius skaičius ir vidurkius, jie nėra blogi, bet mes Domą vertiname kaip talentingiausią Lietuvos krepšininką.
Turnyro metu jam vis dar reikėjo ieškoti savęs ir prisitaikyti, kaip jis galėtų žaisti efektyviai. Tie patys klausimai kamuoja ir trenerius. Vis dar atrodo, kad D.Saboniui natūraliai neišeina būti tikru komandos puolimo lyderiu.
Žinoma, kaip mobilus didelis žaidėjas jis yra patikimiausias komandoje, kai reikia keistis ginamaisiais.
Labai vidutiniškas D.Sabonio turnyras. Iš komandos žvaigždės tikimės, kad jis bus TOP lygyje ir dominuos, bet kol kas vis dar laukiame metų, kai galėsime Domantą statyti į tą pačią lentyną su Lauri Markkanenu ar kitais iš NBA atvykstančiais Europos talentais.
