„Betsafe-LKL“ čempionate praėjusio sezono bronzininkai turi neutralų pergalių-pralaimėjimų balansą (6-6), o Europos taurėje, nepaisant skambios pergalės Valensijoje, Nenado Čanako vyrai kol kas žengia tik aštunti savo grupėje. Negana to, „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) turnyro ketvirtfinalyje vienintelis „7bet-Lietkabelis“ iš pirmojo krepšelio komandų patyrė pralaimėjimą – 78:79 krito Kėdainiuose.
Prie sportinių rezultatų galima pridėti ir pokyčius įvairiose klubo grandyse – ilgametį komandos architektą Martyną Purlį pakeitė Jonas Mačiulis, o pastaruoju metu keitėsi veidai ir priekinėje linijoje. Pasitinkant 2025-uosius, Marko Pecarskio ir Justino Briggso pamainomis tapo Paulius Danusevičius ir puikiai ekipos sirgaliams pažįstamas Džordže Gagičius.
Galbūt ne vieną įsimintiną triumfą Panevėžyje pasiekęs serbas gali ir vėl tapti „7bet-Lietkabelio“ stabilumo garantu bei vedliu? Apie tai su vidurio puolėju kalbėjo LKL.lt tinklalapis.
„Niekas kitas, kaip žaidėjai, to nesupranta – kaip sunku po rungtynių turėti ilgas keliones ir sugrįžus žaisti vėl, – savo nuomonę dėl banguoto komandos žaidimo išreiškė aukštaūgis. – Suprantu situaciją, bet pats čia atvykęs tiesiog bandau užmegzti ryšį su visais kuo greičiau ir kuo geriau. Noriu padėti tiek, kiek galiu. Jei atiduosime visą save, neturėsime problemų.“
Šeštadienį legionierius mini 34-ąjį savo gimtadienį, o apie jo atsidavimą krepšiniui ir likusiems karjeros metams byloja pastaruoju metu įdėtas darbas metant svorį – nuo praėjusio sezono Dž.Gagičius palengvėjo net apie 15 kilogramų. Jis įvardijo, kam yra dėkingas dėl tokio pokyčio.
„Tai – Jovana, trenerio žmona. Ji dirba mitybos srityje ir tame yra labai gera. Ji sudarė man mitybos programą, pasakė, ko man reikia, padarė testus. Labai tai vertinau ir laikiausi programos, treniravausi. Buvau nustebęs, kad taip greitai krenta svoris“, – teigė panevėžiečių centras.
2024-uosius „7bet-Lietkabelis“ užbaigs sostinėje, kur susikaus su čempionų titulą ginančiu Vilniaus „Rytu“, kuris pirmąją tarpusavio dvikovą šiemet Panevėžyje laimėjo užtikrintai – 84:67.
Vilniečių sirgalių atmintyje veikiausiai dar gyvas praėjusio Citadele KMT finalo ketverto pusfinalis, kuriame Dž. Gagičius tiesiog dominavo – pelnė 31 tašką, atkovojo 10 kamuolių, sukaupė 44 naudingumo balus ir ant savo pečių nunešė ekipą į finalą. Galbūt gimtadienis yra puiki proga panašiam benefisui?
„Deja, tai nieko nereiškia, rungtynės yra rungtynės, tai darbas, kuriam turime pasiruošti. Tada turėjau puikias rungtynes, bet jos nieko nebereiškia, tai vyko pernai, praėjusiame sezone. Dabar jau kitas sezonas ir dėl tų rungtynių šįkart man tikrai nebus lengva“, – tvirtino krepšininkas.
– Į Lietuvą sugrįžote prieš savaitę, kaip ji praėjo?
– Nežinau, kaip paaiškinti, kelintas jau kartas kai grįžtu į Lietuvą. Labai smagu. Jaučiuosi, kad būčiau Serbijoje, tik kitame mieste, jaučiuosi savas.
– Ar jūsų šeima taip pat džiaugiasi sugrįžimu į Lietuvą?
– Žinoma, mano žmona dėl to yra labai laiminga. Ji čia susidraugavo su Lipkevičiaus, Maldūno žmonomis. Jos skiria viena kitai laiko. Nėra taip, kad atvykstu čia ir esu vienas, o tai man labai svarbu. Ji labai laiminga, viskas čia pažįstama, komfortabilu.
– Ar kažkiek nustebote sulaukęs „7bet-Lietkabelio“ kvietimo? Neabejoju, kad komandą sekėte.
– Žinoma, sekiau komandą. Čia turiu labai gerų draugų ir mes palaikome ryšį telefonu. Taip pat ir su Marko Pecarskiu – galima sakyti, mano sūnumi, nes jis žymiai jaunesnis (juokiasi). Kažkaip susiklostė tokia situacija, negaliu paaiškinti, kaip tai įvyko, bet tai tiesiog įvyko. Jie paskambino ir pakvietė mane, atsakiau „žinoma“. Pakalbėjome apie kai kuriuos dalykus ir susitarėme. Man tai buvo labai lengva, nes žinome vieni kitus. Kas dar labai svarbu man – čia vis dar yra treneris, kuris mane pirmąsyk pasikvietė. Puikiai vienas kitą suprantame, taip žymiai lengviau įsilieti į sistemą. Su daugeliu žaidėjų jau žaidžiau. Taip kur kas lengviau nei vykti į visiškai naują klubą su nauju treneriu ir nauja sistema. Čia viskas pažįstama ir dėl to yra lengviau, tai svarbūs dalykai.
– Žaidėte Čačako „Borac“, kuri ABA lygoje buvo lentelės apačioje. Kiek tai prisidėjo prie jūsų išvykimo į Panevėžį?
– Kaip ir minėjau, turint naujus trenerius, naujus žaidėjus, yra sunku. Toje komandoje žinojau daug vyrukų – Valę (Paulių Valinską), Furmą (Justą Furmanavičių), Diante Baldwiną, kuris pernai žaidė Panevėžyje. Ten kitas treneris ir kitokia sistema. Joje aš negalėjau būti tinkamai išnaudojamas. Treneris mėgino, bet negalėjome gerai vienas kito suprasti. Daug mažų dalykų ir visi jie nėra apie asmeninį santykį, o tiesiog apie žaidimą. Negalėjau toje sistemoje būti geriausias, nes treneris nesurado man patogiausių situacijų. Su juo dirbau pirmąsyk, komanda visiškai nauja. Iš krepšinio pusės, buvo sunku. Bet klubo žmonės yra puikūs, jie suprato mane ir nedarė problemos dėl mano išvykimo.
– Kaip ir minėjote, žaidėte su keliais lietuviams pažįstamais žaidėjais. Kiek visa tai leido išlaikyti dėmesį ties „Betsafe-LKL“, kalbant tarpusavyje?
– Žinoma, daug kalbėjome apie lietuvišką krepšinį. Čia praleidau beveik keturis sezonus. Lyga yra patobulėjusi, čia nėra lengva. Tai reiškia, kad lentelės apačios komanda gali įveikti viršuje esančią komandą, sunkiau viską nuspėti. Yra gero talento, gerų komandų, lyga tikrai patobulėjusi.
– „7bet-Lietkabelio“ direktorius dabar yra nebe Martynas Purlys, o Jonas Mačiulis. Ar jam dalyvaujant jūsų prisijungimo procese jau pajautėte šių dviejų žmonių skirtumus? Galbūt daugiau bendravote su treneriu Čanaku?
– Jei atvirai, kalbėjau su abiem. Žinoma, kalbėjau su Nenadu. Žinome vienas kitą ilgą laiką, esame draugai. Gerbiu jį kaip trenerį, bendraujame dalykiškai, bet taip yra. Jonas yra puikus vyrukas, jis tikrai parodė, kad nori manęs komandoje, vertinu tai. Jis buvo puikus žaidėjas ir bus kur kas lengviau bendrauti dėl to – jis žino, ką reiškia būti šiuose batuose. Dabar turime puikius santykius, tikiuosi taip išliks visą laiką, kol dirbsime kartu.
– Vasarą teigėte, kad tuo metu buvote numetęs 10 kilogramų...
– Visi nori kalbėti apie mano kilogramus (juokiasi).
– Labai greitai jų netekote, o dabar atrodote dar geresnėje kondicijoje.
– Šiuo metu, lyginant su praėjusiu sezonu, esu praradęs 15-16 kilogramų. Mūsų darbe esame kaip kariai. Kai eini šiuo keliu, reikia treniruotis, laikytis disciplinos. Laikiausi sudarytos programos ir galiu pasakyti, kas man su tuo padėjo. Tai – Jovana, trenerio žmona. Ji dirba mitybos srityje ir tame yra labai gera. Ji sudarė man mitybos programą, pasakė, ko man reikia, padarė testus. Labai tai vertinau ir laikiausi programos, treniravausi. Buvau nustebęs, kad taip greitai krenta svoris. Pastaruosius kelis mėnesius nesilaikau tokio griežto režimo, kaip vasarą, bet svoris išlieka panašus. Trenerio žmona labai su tuo padėjo ir galiu jai dėl to padėkoti. Tokia ta paslaptis.
– Kiek visa tai leidžia jums pasijausti jaunesniam, stipresniam, greitesniam?
– Galiu aukščiau šokti, daugiau nubėgti (juokiasi). Lengviau daryti kai kuriuos dalykus, esu kur kas mobilesnis.
– Šeštadienį minėsite 34-ąjį gimtadienį. Daug žaidėjų tokio amžiaus jau yra vadinami veteranais, daugelis karjeras baigia dar iki tol. Kaip pats jaučiatės dėl likusios savo karjeros krepšinyje ir ambicijų – ar jų dar turite?
– Jaučiuosi jaunesnis nei prieš 2-3 metus, praradęs šitiek svorio (juokiasi). Jaučiuosi labai gerai, nesijaučiu 34-erių. Ačiū dievui dėl to, jaučiuosi tikrai gerai.
– Kur slypi jūsų dabartinė motyvacija – pinigai, pasiekimai, žaidimas savo malonumui?
– Jei atvirai, visą savo karjerą galvodavau apie krepšinį ir tikslus, ne apie pinigus. Vis dar turiu savyje tą ugnį, kuri verčia mane siekti tikslų, titulų. Tai mane motyvuoja. Kai nustosiu apie tai galvoti, manau, tai bus mano karjeros pabaiga.
– Atvykote į „7bet-Lietkabelį“ sunkioje situacijoje. „Betsafe-LKL“ komanda laimėjo 6 rungtynes iš 12, Europos taurėje rikiuojatės aštunti. Be to, Justinas Briggsas ir Marko Pecarskis išvyko, atvykote jūs ir Paulius Danusevičius, tad priekinė linija kaip reikiant atsinaujino. Kaip priimate šią situaciją, kurioje komanda dabar yra?
– Komanda turėjo daug sunkių kelionių. Niekas kitas, kaip žaidėjai, to nesupranta – kaip sunku po rungtynių turėti ilgas keliones ir sugrįžus žaisti vėl. Suprantu situaciją, bet pats čia atvykęs tiesiog bandau užmegzti ryšį su visais kuo greičiau ir kuo geriau. Noriu padėti tiek, kiek galiu. Jei atiduosime visą save, neturėsime problemų.
– Citadele KMT ketvirtfinalio pirmajame mače nusileidote kėdainiečiams, o tai reiškia, kad viskas spręsis Panevėžyje, tačiau varžovai jau žino, kad gali jus įveikti. Spaudimas labiau slėgs jus, kaip favoritus...
– Žinoma. Tose rungtynėse žaidėme tik po vienos trumpos treniruotės. Vyrukai grįžo iš Valensijos, jiems buvo sunku, jie buvo pavargę po kelių nelengvų savaičių. Kėdainiuose mums visada sunku, kažkodėl taip yra. Pralaimėjome vienu tašku, bet žaisime namuose ir ties tuo susikoncentruosime, pasiruošime. Turėsime pasiruošimui daugiau laiko ir tiek. Savo sirgalių akivaizdoje bus lengviau žaisti.
– Šeštadienį jūsų laukia rungtynės su Vilniaus „Rytu“. Vykstate į Vilnių, „Active Vilnius“ areną, kurioje paskutinį kartą žaidėte 2022-ųjų finalo serijoje. Ar tokių mačų laukiate labiau nei kitų?
– Motyvacijos lygis tikrai būna aukštas. Kai žaidi prieš „Rytą“ ar „Žalgirį“, bet tai yra tiesiog rungtynės, nereikia kažkokios ypatingos motyvacijos. Pernai jie laimėjo titulą ir žaidžia jau ilgą laiką kartu. Nebus lengva, bet pasistengsime.
– Tiek Giedrius Žibėnas, tiek Nenadas Čanakas savo komandas treniruoja jau ilgą laiką ir, ypač po finalų, „Ryto“ ir „7bet-Lietkabelio“ rungtynės dažnai būna labai įdomios. Ar ši priešprieša kažkuo išskirtinė?
– Papildoma motyvacija nereikalinga. Jie gera komanda, susikūrusi gerą vardą. Kas vyko praeityje, tas įvyko. Šios rungtynės nebus dėl titulo, bet jos bus svarbios. Neturime kažkokio neigiamo nusiteikimo, tai nėra karas, tai krepšinis. Mėginsime laimėti, bet mums nereikia pyktis. Su Margo (Margiriu Normantu) ir Gycka (Gyčiu Masiuliu) esu žaidęs prieš tai, viskas su jais gerai. Kartais aikštelėje viršų ima emocijos, bet esame krepšininkai ir tai normalu.
– „Rytas“ pastaruoju metu žaidžia solidžiai ir neseniai laimėjo savo Čempionų lygos grupę. Kaip ir užsiminėte, jie turi ilgai kartu žaidžiantį branduolį. Kokį įspūdį jie jums palieka šiemet?
– Galiu pasakyti tik vieną – jie tokie stiprūs, nes turi daug žaidėjų, ilgai žaidžiančių kartu. Jie žino vienas kitą. Treneriai ruošia taktiką, skautingą, apie tai dar pakalbėsime tarpusavyje. Jie gera komanda ir žino, ko tikėtis vieniems iš kitų. Tai labai didelis jų privalumas.
– Citadele KMT pusfinalyje pernai skriaudėte „Rytą“. Šįkart žaisite savo gimtadienio dieną – galbūt tai proga dar vienam panašiam mačui?
– Nejaugi galvojate, kad „Rytas“ man padovanos dovaną ir leis įmesti 50 taškų? (juokiasi) Deja, tai nieko nereiškia, rungtynės yra rungtynės, tai darbas, kuriam turime pasiruošti. Tada turėjau puikias rungtynes, bet jos nieko nebereiškia, tai vyko pernai, praėjusiame sezone. Dabar jau kitas sezonas ir dėl tų rungtynių šįkart man tikrai nebus lengva.
