31-erių iš Portlando kilęs 188 cm gynėjas Europos krepšinyje yra puikiai žinoma persona. 2022 metais atletas nuvedė Bursos ekipą iki Europos taurės finalo, vėliau turėjo įdomią patirtį Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje, o praėjusį sezoną buvo vienas iš konkurencingos Badalonos „Joventut“ komandos lyderių. Į sostinę atvyko rimtas pastiprinimas.
Ir panašu, kad vėliausiai iš visų žaidėjų dėl šeiminių priežasčių atvykęs A.Andrewsas laiko veltui nešvaisto. Žurnalistams prieš interviu teko šiek tiek palūkėti, kol žaidėjas baigs metimų seriją, o kalbėtis su jais pagrindinei treniruotei dar neprasidėjus amerikietis atėjo kiaurai šlapias.
„Viskas kol kas gerai. Komanda mane priėmė išskėstomis rankomis, trenerių štabas, valdžia – tiesiog puiki. Viskas, ką girdėjau apie organizaciją, miestą, buvo tiesa. Mėgaujuosi laiku čia“, – sakė A.Andrewsas.
Klubo sporto direktorius Donatas Zavackas ketvirtadienį pristatė komandos tikslus, kurie yra LKL ir KMT finalai bei patekimas į Europos taurės atkrintamąsias.
A.Andrewsas žurnalistams atskleidė dar aukštesnį tikslą, kurį jis su „Wolves“ pabandys įgyvendinti.
„Visi sako, kad nori ateiti ir laimėti titulą, bet tik viena komanda laimi. Tikslas yra ateiti kiekvieną dieną ir pasiruošti laimėti titulą. Tai yra dalykas, ką galime pažadėti sirgaliams. Mes negalime žadėti, kiek rungtynių laimėsime, kad laimėsime titulą. Mes galime pažadėti, kad ruošimės kiekvieną dieną tai padaryti ir padarysime viską dėl to. Visada esu tokio mąstymo, nes tai yra procesas ir atėjęs į kiekvieną klubą tai sakau. Dabar pradėjome darbus ir tai yra proceso pradžia“, – teigė krepšininkas.
– Kodėl pasirinkote „Wolves“ ir kokių pasiūlymų atsisakėte?
– Neatskleisiu, kokių pasiūlymų atsisakiau, bet man labai patiko pokalbis su treneriu Las Vegase. Susėdome, ilgai pasikalbėjome. Aišku, aš jį mačiau treniruojant Brešos komandą, kai žaidžiau Bursoje. Kažkiek žinojau, kokią sistemą jis turi. Pokalbis leido suprasti ne tik koks treneris jis yra, bet koks jis kaip žmogus. Kartais, kai esi svetimoje šalyje, toli nuo šeimos, reikia daugiau žmonių, kuriais gali pasitikėti.
– Kodėl į „Wolves“ pasirengimo stovyklą atvykote vėliausiai iš visų žaidėjų?
– Turėjau šeiminių problemų.
– Su kuo kalbėjotės prieš atvykdamas į „Wolves“?
– Parašiau Rasheedui Sulaimonui. Garrisonas Brooksas yra mano agentūroje, todėl su juo kalbėjau praėjusio sezono metu. Tai yra du žmonės, iš kurių gavau informacijos.
Rasheedas šiek tiek papasakojo apie miestą, apie klubą, kur jis mėgdavo nuvykti. Papasakojo, kad trenerių štabas yra labai profesionalus.
– Viename interviu minėjote apie jus palietusią močiutės mirtį, kuomet Ankaros „Turk Telekom“ komanda neišleido jūsų su ja atsisveikinti. Ar žmogiškumas ir supratingumas yra svarbi pasirinkimo dalis?
– Ne kiek dėl sprendimo dėl močiutės, bet tai visada svarbu, kai deruosi dėl kontrakto. Gyvenimas nutinka, esame toli nuo namų. Žinau, kad tai mūsų darbas, bet vis tiek turime atsakomybių, nutolusių 6 tūkstančius mylių nuo namų. Gera, kai turi valdžią ir žmones, kurie stovi už tavo nugaros ir palaiko tave bei supranta, kad gyvenimas nestoja, o krepšinis yra tik sportas. Gyvenime yra daug svarbesnių dalykų už krepšinį.
– Turite Eurolygos patirties, esate žaidęs Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje, bet jie jus pralaikė ant suoliuko, kol galiausiai išsiskyrėte komplikuotai. Kaip apibūdintumėte šį sunkų laikotarpį ir kiek paaugote jo metu kaip asmenybė?
– Nė kiek nepaaugau, likau tokiu pat žmogumi, koks buvau. Negaliu plačiai komentuoti šios situacijos, nes kontraktai ir panašiai... Bet mano komandos draugai, su kuriais treniravausi tuo metu, ne be priežasties vis dar palaiko su manimi ryšį. PAO sirgaliai taip pat mane prisimena. Tie, kurie supranta situaciją, mane vis dar palaiko.
– Kodėl nusprendėte likti PAO nepaisant to, kad nežaidėte?
– Neturėjau kito pasirinkimo. Negaliu per daug apie tai kalbėti, bet tam tikrai buvo priežastis.
– Tuo metu nežaidė ir Marius Grigonis. Kaip padėjote vienas kitam išgyventi tą laiką?
– Mano ir jo situacija buvo visiškai skirtinga. Jis buvo su komanda, aš – ne. Aš buvau su savimi. Mes susirašinėdavome su Mariumi. Visada, kai ateidavau į rungtynes, komandos draugai bendravo su manimi šiltai. Parisas Lee, Derrickas Williamsas, Dwayne'as Baconas. Jie buvo tie vyrukai, kurie palaikė mane.
– Vienas iš jūsų tikslų yra sugrįžti į Eurolygą?
– Taip, žinoma.
– Praėjusį sezoną Badalonoje buvote vienas lyderių, ar dabar tikitės to paties „vilkuose“?
– Atvykau žaisti čia kiek galima geriausiai. Jeigu tapsiu lyderiu, tai tapsiu, jei ne – tai ne.
– Savo karjeroje dar nesate laimėjęs titulo. Kaip manote, ar „Wolves“ yra pajėgūs išpildyti jūsų svajonę?
– Žinoma. Turime daug vyrukų, kurie dirba sunkiai. Visi matę Europos taurės burtus, mūsų grupė – labai sunki. Bet kol kas viskas ant popieriaus. Komandos turi susilipdyti, mes – taip pat. Aš atvykau šiek tiek vėliau, turime kelis šiek tiek traumuotus žaidėjus. Pasižiūrime į komandas, Tel Avivo „Hapoel“ – jie turi įspūdingą sudėtį, bet jiems taip pat reikės išsiaiškinti daug dalykų. Bus smagūs metai. Nekantrauju augti kartu su komanda.
– Įdomu, kad praėjusį sezoną Europos taurėje rinkote po 15 naudingumo balų, o ACB – po 8. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Tai krepšinis, žmogau. Mano asmeninė nuomonė, kodėl viskas taip skyrėsi, tai yra krepšinis. Nenoriu kalbėti daugiau apie tai, nes nuskambėsiu blogai. Tai – krepšinis. Mano vaidmuo keitėsi, situacijos sezono metu keitėsi.
– Esate paminėjęs, kad nebeturite savo karjeroje nieko įrodinėti. Kas jus veža krepšinio aikštelėje be to, kad norite laimėti titulą?
– Kai sakiau, kad nebeturiu nieko įrodinėti, kalbu ne apie savo mentalitetą. Turiu galvoje, kad sunku žaisti su žaidėjais, kurie bando įrodyti Europai, kad jie gali rinkti taškus. Kartais tai nepadeda komandai. Turkijoje buvau rezultatyviausias žaidėjas, rinkau po 21 tašką, bet mes laimėjome gal 3 rungtynes. Bet aš įrodžiau, kad galiu pelnyti daug taškų. Man nebereikia būti lyderiu pagal taškus lygoje. Bursos ekipoje pirmoje sezono pusėje rinkau po 4 taškus, bet aš puikiai jaučiausi savo vaidmenyje, sezono pabaigoje rinkau po 24. Bet man nebereikia įrodinėti. Aš noriu laimėti ir suburti komandą. Man nebereikia mesti po 21 tašką. Turiu daryti tai, ko reikia komandai iki pergalės.
