Reikėjo laiko įsibėgėti, bet Vitalijus Kozys tai padarė per pirmąją sezoną LKL, radęs savo vietą Jonavos komandoje.
Žaisdamas po 24 min., jis pelnė po 8,4 taško, atkovojo po 5,2 kamuolio, fiksuodamas po 10 naudingumo balų.
Dar svarbiau, kad savo naudingu žaidimu 23 metų puolėjas prisidėjo prie Jonavos ekipos veržlaus debiuto lygoje.
– Vitalijau, kaip leidžiate vasaros dienas? – 15min paklausė V.Kozio.
– Tik pasibaigus sezonui teko žaisti 3x3 Lietuvos čempionate su VDU komanda, laimėjome etapą ir gavome pakvietimą į didįjį turnyrą.
O vėliau išvykau atostogų, buvau Romoje ir Barselonoje. Ir Jonines teko paminėti, tad porą savaičių buvau visiškai atsitraukęs nuo krepšinio. Dabar jau pradėjau intensyviai ruoštis naujam sezonui.
– Jums ir komandai sezonas buvo sėkmingas – kokios priežastys tai lėmė?
– Manau, kad verta visus laurus atiduoti Virginijui Šeškui, nes mus visur lydėjo trenerio sėkmė. Buvo keli deriniai, kuriais tikrai pagaudavome varžovus. O tai veikė sezono metu.
Taip pat ir komanda buvo labai vykusiai surinkta, visi gerai sutarėme rūbinėje, vienas kitą palaikydavome. Ta kova vienas už kitą, manau, ir lėmė sėkmę. Tad viską susumavus ir turime tokį gerą pasirodymą LKL.
– Kokius asmeninius tikslus kėlėte prieš atvykdamas į Jonavą?
– Dėl savo asmeninio pasirodymo kažkaip net negalvojau, nes, žinant trenerį Virgį, jo komandose jaunimas niekada pirmaisiais smuikais negriežia.
Tačiau sezono metu, patyrus traumas keliems žaidėjams, gavau šansą. Manau, jog visai neblogai pavyko juo pasinaudoti ir užsitarnauti trenerio pasitikėjimą ateities kovoms.
– Ar prieš sezoną tikėjotės to, kad iš NKL į LKL perėjusi komanda reguliariajame sezone užims 4 vietą?
– Atvirai pasakius, tikrai nesitikėjau. Man pačiam tai buvo debiutinis pilnas sezonas LKL. Taip pat ir komandai debiutas tokiame lygyje. Tad smagu, kad pavyko nustebinti ne tik visus ekspertus, tačiau ir patys viršijome savo lūkesčius. Gaila, kad atkrintamosiose nepavyko žengti toliau, tačiau pirmąjį sezoną tikrai vertinu aukštu balu.
– Kaip sekėsi dirbti su treneriu V.Šeškumi, kuris jauniems žaidėjams yra labai reiklus?
– Pradžioje buvo tikrai sunku, nes kai prasideda rungtynės, treneris tampa žymiai emocionalesnis nei per treniruotes.
Jaunam žaidėjui pradžioje tikrai sunku atlaikyti visą spaudimą iš trenerio pusės, tačiau vėliau įpratau išsirinkti reikiamą informaciją ir ją panaudoti aikštelėje, o ne tik reaguoti į pakeltą toną.
– Ankstyvesnėje karjeros stadijoje jums teko padirbėti su žinomais treneriais, tokiais kaip Tomas Masiulis, Arvydas Gronskis, Mantas Šernius, V.Šeškus. Kuris paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?
– Kai buvo pirmieji mano metai „Žalgirio“ dublerių gretose, man labiausiai patiko dirbti su Tomu Masiuliu. Labai patiko dirbti su šiuo specialistu, nes jis labai kreipdavo dėmesį į detales, tokias kaip kamuolio palietimas gynyboje, perdavimo krypties keitimas, iškeltos rankos gynyboje. Už tai jis labai girdavo žaidėjus. O tada ir pats stengiesi daryti dalykus, kurių nematyti statistikoje. Pavykdavo pasiekti rezultatų. Dėl to su jauna komanda tais metais NKL ir buvome antri.
Tačiau ir visi kiti treneriai yra labai geri. A.Gronskis labai gerai moka dirbti su jaunimu, moka šnekėtis su žaidėjais už aikštės ribų, kai tau ateina sunkus metas. Be to, psichologiškai labai mokėdavo nuraminti ir nuvesti į reikiamą kelią.
– Kur galėtų pakrypti jūsų karjera?
– Didelis klausimas yra dėl trenerio. Jonavos klubas nori, kad likčiau, tačiau norisi žinoti trenerį, komandos viziją, o tada ir nuspręsiu. Daug galimybių, kad liksiu Jonavoje. Dar kai paskelbė, kad yra šansų žaisti tarptautiniame turnyre, tai būtų labai įdomi patirtis išbandyti jėgas ir ten. Norėčiau žaisti „Los Angeles Lakers“, tačiau su savo norais dar reikia palaukti (juokiasi).
– Ar nemanote, kad kažkiek per ilgai užsibuvote „Žalgirio“ dublerių gretose ir kad galėjote anksčiau pakilti į LKL komandą?
– Po trejų metų, praleistų dubleriuose, buvo viena vasara, kai turėjau persikelti į Alytų. Jau turėjau žodinį susitarimą, bet paskutinėje stadijoje kažkas užstrigo. „Žalgiris“ nesutarė, tad likau dar pasistažuoti dublerių komandoje. Pats norėjau ir anksčiau pakilti į tą aukštesnį lygį, tačiau pavyko, kaip pavyko.
– Kaune praleidote 4 sezonus – kaip vertinate „Žalgirio“ jaunimo sistemą ir ko galbūt jai trūksta?
– Taip, praleidau keturis sezonus, o kalbant apie pačias sąlygas – tik geriausi atsiliepimai: ten jaunimas gyvena šiltnamio aplinkoje.
„Kaustoje“ trečiajame aukšte yra kambariai, o nusileidus į antrą aukštą: štanginė, krepšinio salė, masažai, papildai, yra tai, ko tik tau reikia. Tai tobulos sąlygos tiesiog ,,graužti parketą“ ir siekti savo tikslų, nes viskas yra padėta ant lėkštutės, reikia tik nueiti ir tobulėti.
Tad vien geriausi žodžiai – aukščiausio lygio organizacija.
– Kaip manote, ko labiausiai trūksta, kad domintumėte elitines komandas?
– Atsižvelgiant į mano kūną, esu 201 cm ūgio, o mano pozicija aikštėje nėra visiškai išreikšta, man reikia po truputį viską tobulinti. Noriu pridėti per vasarą greičio, staigumo, kad galėčiau labiau žaisti trečiu numeriu. Taip pat – norėčiau pagerinti tritaškio pataikymą. Kol esu jaunas, viską galima tobulinti.
