Kazys Maksvytis pirmą kartą po oficialių Lietuvos rinktinės rungtynių buvo priverstas nuleisti galvą.
Specialistą gerai jam pažįstamoje „Švyturio“ arenoje palaikė ir iš gimtųjų Darbėnų atvykusi kompanija, bet lietuviai neprilygo ilgamečio NBA žaidėjo, o nuo kito sezono – Šarūno Jasikevičiaus auklėtinio Barselonoje Tomašo Satoransky vedamai Čekijai.
Kur kas ilgiau nei planuota iš Bulgarijos keliavę lietuviai slogiai pradėjo rungtynes ir ilgai nerado ritmo.
Pro šalį skriejo pirmi penki šeimininkų metimai, pirmus taškus Kazio Maksvyčio auklėtiniai pelnė tik sužaidus daugiau nei tris minutes, o Tomašo Satoransky vedama Čekijos rinktinė rinko didžiąją taškų dalį baudos aikštelėje ir po pirmojo kėlinio jau pirmavo prieš lietuvius dviženkliu atstumu (23:13).
Vaizdas aikštėje dar labiau subjuro antrame ketvirtyje. Čekai ėmė bėgti į greitas atakas, o skirtumas tarp komandų augo iki didžiulio – 32:15.
„Leisk Grigonį“, – iš tribūnų skriejo patarimai K.Maksvyčiui, kol treneris skėsčiojo rankomis dėl auklėtinių nepadaromų pražangų ankstyvose atakų fazėse.
Būtent rinktinės kapitonas palaikė Lietuvos rinktinės puolimo pulsą. Nacionalinės komandos įžaidėjams Donatui Sabeckiui ir Arnui Veličkai stringant, Marius Grigonis tiek pirmajame, tiek antrajame kėliniuose atliko po 4 rezultatyvius perdavimus, o po jo kelių reidų link krepšio skirtumas buvo aptirpęs ir iki vienženklio (32:41).
Su visai kitokiu intensyvumu Lietuvos rinktinė išėjo žaisti antrosios rungtynių pusės.
K.Maksvytis į trečiąjį kėlinį iš karto žengė su penketu be įžaidėjų, atakų dirigavimo funkcijas perleisdamas M.Grigoniui ir Tomui Dimšai, o visai kitokį intensyvumą tiek puolime, tiek gynyboje demonstravę šeimininkai ėmė sparčiai vytis varžovus.
10 pirmų taškų trečiajame kėlinyje priklausė Lietuvos rinktinei, o po Igno Brazdeikio benefiso ir per kelias minutes pelnytų 8 taškų skirtumas tarp komandų buvo aptirpęs iki minimumo – 49:50.
Bet tada svarstyklės vėl pakrypo į Čekijos rinktinės pusę. Puikias septynias minutes sužaidę lietuviai išsikvėpė, o į čekų rankas greitai sugrįžo dviženklis pranašumas.
T.Satoransky su kompanija užrakino visus kelius savo krepšio link, kuriuos kartas nuo karto rado tik I.Brazdeikis, o patys čekai rinko taškus baudos aikštelėje ir visą intrigą sudegino dar ketvirtojo kėlinio viduryje, kai po Lauryno Biručio nesportinės pražangos skirtumas tarp komandų pasiekė net 20 taškų (75:55).
Lietuviai paskutinėmis minutėmis padarė viską, kad išvengtų triuškinančio pralaimėjimo, bet finalinė rungtynių sirena užfiksavo įtikinamą Čekijos rinktinės pergalę – 83:72.
Tai – pirmas Lietuvos rinktinės pralaimėjimas šiame atrankos cikle po penkių pergalių iš eilės.
Tokį kraitį lietuviai nešasi į antrą etapą, kuriame grumsis su Prancūzijos, Juodkalnijos ir Vengrijos rinktinėmis. Iš viso į pasaulio čempionatą pateks trys iš šešių grupės komandų.
„Čekija nusipelnė laimėti. Jie buvo fiziškesni, labiau išliko rungtynėse. Mes stengėmės, kaip galėjome, buvome sugrįžę į rungtynes. Mūsų planas B buvo pralaimėti mažiau nei 8 taškais, bet nesugebėjome jo įgyvendinti. Tikiuosi, kad kitame lange būsime geresni“, – po pralaimėjimo kalbėjo K.Maksvytis.
Lietuvos rinktinės strategas po pirmo pralaimėjimo oficialiose rungtynėse vertino pasibaigusį pirmąjį atrankos etapą, svarstė apie neteisingą FIBA sistemą ir atskleidė, kurių žaidėjų nepamatysime komandos sudėtyje rudenį vyksiančiame Europos krepšinio čempionate.
– Minėjote, kad čekai labiau išliko rungtynėse. Ar tai reiškia, kad jų nusiteikimas buvo geresnis nei jūsų ir jie į rungtynes pasižiūrėjo rimčiau nei lietuviai?
– Ne, nesakyčiau, kad jie pasižiūrėjo rimčiau. Jie buvo šviežesni, greitesni vienu žingsniu. Jiems tai buvo „mirk arba gyvenk“ rungtynės, ėjo kalba apie jų išėjimą į kitą etapą. Mes kažkiek nesilaikėme žaidybinio plano, kažkiek trūko šviežumo. Negalėčiau pasakyti, kad neatsakingai žiūrėjome į rungtynes.
– Įžaidėjo pozicijoje žaidė tiek Tomas, tiek Marius. Kiek šiame cikle pritrūko tikro įžaidėjo, kuris galėtų sustatyti komandą?
– Pritrūko. Vakar iškrito ir Vytenis Čižauskas, kuris patyrė kojos traumą, tad likome su dviem įžaidėjais, kurie galėjo atvykti į rinktinę iš visų lietuvių. Kažkiek tikrai trūko. Čekai žaidė fiziškai, išstūminėjo mus iš pozicijų, tad tiek Tomas, tiek Marius turėjo imtis įžaidėjo vaidmens, dėl ko nukentėjo jų rezultatyvumas.
Kitas dalykas, tai ką mums pavyko surinkti per šitą langą. Čekai atvažiavo be vienintelio Jano Vesely, o mes atvažiavome su žymiai silpnesne sudėtimi. Net sunku palyginti, kada mes turėjome geresnę komandą, žiemą ar vasarą. Atrodytų, vasarą turėtume turėti geresnius žaidėjus. Deja, sistema nėra dėkinga, nėra lengva iš karto po sezono surinkti visus žaidėjus.
Atrodytų, vasarą turėtume turėti geresnius žaidėjus.
– Minėjote, kad sunkiai laikėtės žaidybinio plano. Kiek jį sugriovė sudėtinga pradžia ir dvi ankstyvos Igno Brazdeikio pražangos?
– Tą, ką žinojome, tas ir įvyko – čekai gerai pradeda rungtynes. Geriausias jų kėlinys būna pirmas, blogiausias – trečias. Tas ir įvyko, nors akcentavome žaidėjams, ypač pirmame kėlinyje. Na, o Ignas tiek draugiškose rungtynėse, tiek oficialiose buvo vienas iš lyderių. Ypatingai kai strigome ir pralaimėjome fizinę kovą, be jo buvo dar kažkiek sunkiau, nes jis vienas iš atletiškesnių mūsų žaidėjų.
– Daug emocijų rungtynių pabaigoje. Ar tai nutiko dėl teisėjų situacijų traktavimo?
– Mes laikėmės plano B, siekėme sumažinti iki 8 taškų arba mažiau. Buvo kelios abejotinos situacijos, kurios buvo palankios priešininkams. Pabaigoje gavau techninę pražangą, nors tik paprašiau peržiūrėti situaciją. Pagal mane, treneris gali paprašyti peržiūrėti, ar buvo nesportinė pražanga, ar ne. Turbūt nelabai galiu kalbėti apie teisėjavimą, tai geriau nekalbėsiu, bet buvo daug abejotinų dalykų. Šiuos teisėjus mačiau pirmą kartą. Ne dėl jų pralaimėjome, bet rungtynių pabaigoje Dimšai metant tritaškį lyg ir kabino ranką, būtų metęs tris baudas, gal būtume pralaimėję tik 8 taškais. Mano manymu, nebuvo geros rungtynių kontrolės ir jūs tą matėte.
– Trečiajame kėlinyje sugrįžote į rungtynes ir sumažinote skirtumą iki 1 taško. Ar per daug jėgų buvo išeikvota sugrįžimui?
– Taip, buvo likęs 1 taškas, bet vienas neatkovotas kamuolys, kurio nepaėmėme, dar kažkas. Buvo sunku surasti žaidėjus, kurie šiandien gerai žaidžia. Kai kas pavargęs po kelionės, kai kas išsimušęs, kai kam sunkus debiutas šitoje arenoje. Antroje pusėje siaurinome rotaciją, bandėme surasti žaidėjus, kurie gerai žaidžia. Kažkiek pridėjo nuo suolo išėjęs Brazdeikis, Karolis Lukošiūnas, bet kai juos pasodinome, toks vaizdas, kad pritrūko jėgų.
– Pabaigėte pirmą atrankos etapą 5-1 rezultatu. Kaip jį įvertintumėte?
– Sunkūs langai, galiu pasakyti atvirai. Visuose languose dirbome su skirtingomis komandomis. Kiekvienas langas, skirtingi žaidėjai, vėl iš naujo įvedinėti sistemą, daug pasikeitimų. Toks labai įdomus formatas, kuriame nebuvo lengva dirbti.
– Ar šiame lange gavote kažkokių atsakymų prieš Europos čempionatą?
– Geriausia žinia, kad turėsime galbūt net vieną komandos lyderių arba stiprų rotacijos žaidėją Igną Brazdeikį, kuris pateisino viltis. Žaidėjai atvažiavę iš Amerikos, ypatingai G lygos, ne visada lengvai prisitaiko Lietuvoje. Gera žinia šita. O kiekvienas langas skirtingas. Patikėkite, buvo sunkumų treneriams ruoštis vėl su skirtingais žaidėjais, vėl iš naujo viską įvedinėti, vėl ieškoti optimalaus penketo ir panašiai.
– Kalbant apie žaidėjus, kurių nepasirinkote, kodėl į sąrašą nusprendėte neįtraukti Deivido Sirvydžio?
– Šioje pozicijoje turėjome Dimšą ir Grigonį. Nusprendėme, kad reikia žaidėjų, kurie labiau įžaidžia kamuolį. Deivido Sirvydžio dėl to ir neįtraukėme, čia buvo mūsų sprendimas.
– Ar nemanote, kad trūko išreikšto metiko rinktinėje?
– Nemanau. Deividas jaunas žaidėjas, jam viskas prieš akis, bet manau, kad dar turi parodyti, jog yra vertas rinktinės. Jis labai išgirtas, aišku, jis negavo šanso, aš nesuteikiau jam šanso, bet manau, kad reikėtų būti atsargiam su prognozėmis.
– Kiek rimtai buvo svarstoma jo kandidatūra?
– Nebuvo labai rimtai svarstoma. Nuo pat pradžių žinojau, kad bus Dimša, bus Grigonis, bandysime Brazdeikį ir Radzevičių. Paprasčiausiai, galvojau, kad šitoje pozicijoje turime pakankamai. Kur kas labiau skaudėjo galvą dėl pirmos ir penktos pozicijos žaidėjų. Geras ar blogas, bet padarėme tokį sprendimą.
– Kuo pranašesni tie žaidėjai, kurie buvo rinktinėje, už Deividą?
– Ar ne per daug klausimų apie žaidėją, kurio nebuvo? Kaip ir sakiau, jie labiau kūrėjai. Jų labiau ir norėjome, nes jų ir taip trūko.
– Anksčiau minėjote, kad Edgaras Ulanovas nedalyvaus Europos čempionate. Ar yra daugiau žaidėjų, apie kurių atsisakymą nežinome?
– Artūras Gudaitis greičiausiai skirs vasarą poilsiui. Kaip jis sakė, nori pasiruošti, nori išsigydyti traumas. Eimantas Bendžius taip pat, jis paprašė šitą vasarą skirti poilsiui.
– Ar atsakymą yra davęs Donatas Motiejūnas?
– Turiu su juo turėti pokalbį, jis vyks artimiausiu metu. Susitiksime ir aptarsime jo dalyvavimą. Sakėme, kad pakalbėsime po sezono, o sezonas dabar ir baigėsi.
– Kitas langas vyks rugpjūčio pabaigoje, prieš pat Europos čempionatą. Ar galima ten tikėtis tiek Jono Valančiūno, tiek Domanto Sabonio?
– NBA turi taisykles, kad jie gali sportuoti rinktinėje tik 28 dienas. Galite pasiskaičiuoti nuo rugsėjo 1 dienos (Europos čempionato starto – aut. past.) atgal dienas, tada jie ir turėtų prisijungti. Kiti NBA žaidėjai išnaudoja kažką dabar, kai kuriems kitiems leista dalyvauti tik dviejuose etapuose. Yra visokių variantų, bet mūsiškiai prisijungs likus 28 dienoms ir bus tiek atrankoje, tiek čempionate.
– Dabar turite tris savaites iki kitos stovyklos pradžios. Kokie jūsų paties planai?
– Pats pirmas planas bus pasiruošti sudėtį kitam langui. Jis prasidės liepos 25 dieną, kaip ir prasitariau puse žodžio, nuo pradžios negalės dalyvauti mūsų lyderiai, teks parinkti didesnį skaičių kandidatų. Be abejo, kažkiek „Žalgirio“ komplektacijos darbai ir atostogos – savaitei planuoju išvažiuoti į užsienį, kad pailsėčiau prieš lemiamas kovas.
– Kiek žaidėjų iš šios rinktinės galėtų patekti į Europos čempionato komandą?
– Pavardžių kol kas nenorėčiau įvardyti, bet nemažai. Pusė gal nepateks, bet kokie 6-7 žaidėjai bus ne tik lange, bet ir galutinėje sudėtyje.
Pusė gal nepateks, bet kokie 6-7 žaidėjai bus ne tik lange, bet ir galutinėje sudėtyje.
– Tadas Sedekerskis beveik nežaidė antroje rungtynių pusėje nei Bulgarijoje, nei šiandien. Kodėl?
– Bent šitose rungtynėse turėjome problemų užpuolant krepšį, o Tadas labiau gynybinis žaidėjas, tad nusprendėme labiau kliautis puolimo žaidėjais. Tai labiau buvo Gytis Masiulis, kuris gali išplėsti aikštelę, Eigirdas Žukauskas.
– Sakėte, kad žiemą gal net stipresnė buvo rinktinės sudėtis. Kas labiausiai nuvilia – sistema ar žaidėjų atsisakymai?
– Aš tikrai nesiruošiu kažką sakyti žaidėjams. Džiaugiuosi dėl tų, kurie atvažiavo, jiems padėkojau. Jie aukoja savo atostogas, žaidėjai rinktinėje negauna nė cento, kartais dar parsiveža ir traumas. Bet ir pati sistema – įsivaizduokite, jei būtume surinkę geriausius 12 žaidėjų, tai jiems būtų reikėję du kartus per vasarą įeiti į formą. Langas iškart po sezono – kažkas traumuotas, kažkas pasiilgęs atostogų. Nepavyko surinkti, o tokiai rinktinei kaip Lietuvos, nėra naudinga žaisti iš karto po sezono. Galima ginčytis dėl šitos sistemos naudos. Čekų rinktinė šiandien žaidė tik be Vesely ir be Blake'o Schilbo, bet jis galimai jau baigė karjerą rinktinėje. Čekai atvažiavo vos ne stipriausios sudėties, o mes žaidžiame praktiškai su 3 ar 4 pagrindinės sudėties žaidėjais. Nėra labai teisinga, kai šitaip susirenka komandos.
