Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2017 09 16

Pirmas atviras D.Gudelio interviu: apie pinigus, planus, skaudų išsiskyrimą ir kas valdo „Lietuvos rytą“

Naujoji „Lietuvos ryto“ komandos vadovybė iškart paskelbė, kad nuo šiol klubas bus skaidrus ir jo valdymo principai aiškūs kiekvienam sostinės gyventojui. Tačiau naujai suformuotas vadovų kolektyvas pačioje pradžioje ne viską sugebėjo paaiškinti. Kas ir kokiomis dalimis valdo klubą, kiek klubas turi skolų – šiems ir daug kitų dalykų jie galbūt nebuvo pasiruošę. Tačiau po 24sek pokalbio su klubo direktoriumi Dariumi Gudeliu viskas iš esmės turėtų būti daug aiškiau. Naujasis komandos vadovas pirmame savo atvirame interviu papasakojo apie „Lietuvos ryto“ organizacijos nuveiktus nemenkus darbus vasarą.
Darius Gudelis
Darius Gudelis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pokalbis truko apie pusvalandį. Ir per tą pusvalandį ant stalo padėtas D.Gudelio telefonas suskambo mažiausiai dešimt kartų. Drąsiai galima spėti, kad beveik visi tie skambučiai buvo susiję su atgimstančiu „Lietuvos ryto“ krepšinio klubu. Tačiau naujasis klubo direktorius visus skambučius atmetė ir labai ramiu tonu atsakinėjo į klausimus.

Sutartys su žaidėjais, automobiliai, rėmėjai, nauji darbuotojai, rinkodara, tikslai, planuojamos pajamos iš bilietų pardavimų, Artūro Gudaičio istorija, Adamas Lapeta ir daug kitų dalykų. Sostinės krepšinyje šiomis dienomis vyksta didelės permainos.

„Lietuvos rytas“ aikštėje nesužaidė dar nė vienerių oficialių rungtynių, tačiau tikrai gali pasigirti kai kuriais laimėjimais. Jau šią akimirką surinkta pusė visų praėjusio sezono pajamų už bilietus ir abonementus. Tačiau naujo klubo tikslai yra kur kas ambicingesni.

Visi Vilniuje myli krepšinį. Ir tikrai nereikia labai didelių įtikinėjimų, tiesiog reikia paruošti gerą, įdomų paketą ir žmonėms, matome, tai tikrai patinka.

Klubas atsikratė šimtus tūkstančių kainavusių, nors iš esmės tik suolą šildžiusių, žaidėjų. Yra ir dar viena karšta naujiena. Klubas, galima sakyti, ką tik atsikratė didelių palūkanų už suteiktas paskolas - tiek, kiek kainuoja vienas geras žaidėjas. Parduoda nuostolingą autobusą. Vien buities reikaluose naujoji „Lietuvos ryto“ komandos valdžia ateinantį sezoną sutaupys beveik pusę milijono eurų.

Pinigai bus investuojami į kitus dalykus. Vienas jų – rinkodara. Tai turėtų patikti ne tik sirgaliams, kurie turėtų matyti geresnį krepšinio reginį arenoje, bet ir Eurolygai, apie kurią sostinės klubas galvoja drąsiai ir tikisi vieną dieną praverti stipriausios Europos krepšinio lygos duris. Tačiau šį sezoną tikrai bus ką veikti ir Europos taurėje.

Atviras 24sek pokalbis su „Lietuvos ryto“ komandos savininku ir klubo direktoriumi Dariumi Gudeliu.

– Dariau, prieš tai jūsų kolegoms nelabai pavyko aiškiai išdėstyti, kas ir kokiomis dalimis dabar valdo „Lietuvos ryto“ klubą.

– Visiems žinoma, kad vasarą „Lietuvos ryto“ komandoje įvyko dalininkų pasikeitimas. Praėjo šiek tiek mažiau nei šimtas dienų. Šį pirmadienį turėjome eilinį dalininkų susirinkimą, kuriame buvo perskirstyti dalininkų balsai.

Svariausią žodį nuo šiol klubui turės Vilniaus miesto savivaldybė. Jai priklauso aštuoni balsai iš 20-ies. Po keturis balsus turi Antanas Guoga ir aš. Du balsus turi Linas Kleiza. Vieną balsą turi krepšinio klubas „Perlas“, mūsų dublerių komanda, prie kurios esmingai prisideda ilgametis klubo partneris UAB „Olifėja“. Ir vieną turi UAB „Norvelita“ pastaraisiais metais tapusi viena iš pagrindinių klubo rėmėjų.

– Perskirstyti balsai, vadinasi, prieš kelias dienas įvyko dar naujų pasikeitimų klubo valdyme?

– Taip. Ši proporcija, mano požiūriu, yra labai teisinga. Ir atitinka mūsų skelbtus tikslus tapti atviru, skaidriu miestiečiams, sostinės gyventojams klubu.

Ir manau labai gerai, kad miestas, padidindamas paramą 500 tūkst. eurų, kaip esminę sąlygą nustatė balsų skaičiaus padidinimą iki 2/5.

Klubo dalininkai, konkrečiai, Antanas Guoga, savo ruožtu pranešė, kad jis dalį savo turėtų balsų perleido savivaldybei. Ir taip miesto įtaka priimant svarbiausius klubui sprendimus nuo penkių išaugo iki aštuonių balsų, o Antano sumažėjo nuo septynių iki keturių.

– A.Guoga kalbėjo, kad „Lietuvos ryto“ komandos skola siekia 3,5 milijono eurų. Ar šis skaičius toks ir išliko?

– Taip, Antano įvardintas skaičius yra tikslus. Ir tai galiu pasakyti po išsamaus finansinio audito. Mes jį darėmės sau, kad žinotume konkrečią situaciją. Ta ataskaita bus pateikta Eurolygai, kad visą informaciją turėtų ir jie.

Didžiausias įsipareigojimas, kaip žiniasklaida ir skelbė, yra „Norfai“. Nesugebėdama iš buvusių savininkų atgauti skolos, UAB „Norfa“ dar pavasarį nusprendė iš varžytinių parduoti klubo areną.

Mes šį procesą sustabdėme, prašydami atlikti pakartotinį ir tikslų arenos vertės nustatymą. Ir galiu pasakyti, kad arena išliks klubo dalininkų nuosavybėje. Čia yra didelis klubo dalininko, UAB „Norvelita“, savininko Jordano Kenstavičiaus nuopelnas. Jis kaip dalininkas perima klubo treniruočių bazę, su galimybe klubui susigrąžinti per trejų metų laikotarpį.

Tai reiškia, kad mes likviduojam beveik du trečdalius visos 3,5 mln. eurų skolos, ir tai leidžia kasmet mums sutaupyti 160 tūkst. eurų, kurie buvo skirti palūkanų mokėjimui. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, ir žiniasklaidoje jau buvo ne kartą skelbta, kad už tiek pinigų buvo įsigytas Drew Gordonas.

– Daug dėmesio ir skirtingų vertinimų sulaukė naujų „Lietuvos ryto“ vadovų sprendimas labai pigiai paleisti sezono abonementus. Dabar jau turite rezultatus. Kaip vertinate situaciją?

– Esame labai patenkinti miestiečių suteiktu pasitikėjimu. Tie trys tūkstančiai nupirktų abonementų yra didelis klubo įsipareigojimas. Praėjusiais metais klubas buvo pardavęs 600 abonementų. Šiemet pardavėme penkis kartus daugiau ir tai reiškia, kad žmonės penkis kartus labiau pasitiki klubu. Tiek pat kartų didesnė yra ir klubo atsakomybė. O kalbant apie pinigus, tai praėjusiais metais iš abonementų ir bilietų buvo surinkti 269 tūkst. eurų. Šiais metais mes planuojame surinkti apie 600 tūkstančių eurų.

– Pačiam teko stebėti triuškinamai laimėtas „Lietuvos ryto“ draugiškas rungtynes su Eurolygoje rungtyniausiančia Maskvos srities „Chimki“ ir daugelį šalia buvusių labiausiai nustebino ne pergalė, o aistruolių skaičius draugiškame mače…

– Taip. Tikrai džiaugiamės ir labai vertiname. Turbūt pirmą kartą Lietuvos klubinio krepšinio istorijoje į atvirą treniruotę atėjo net 500 sirgalių. Susitiko pabendrauti su komanda ir ta atmosfera tikrai buvo stebuklinga.

O rungtynes su „Chimki“ stebėjo 1500 sirgalių. Priminsiu, kad žaidėme kitą dieną po Lietuvos rinktinės pralaimėtų rungtynių Graikijai. Buvo neramu, kad dėl galimo nusivylimo krepšiniu, į salę ateis nedaug žmonių. Bet rezultatas duoda pagrindo tikėti, kad vilniečiai gausiai komandą palaikys ir netrukus prasidėsiančiame sezone.

– Koks planuojamas „Lietuvos ryto“ ateinančio sezono biudžetas?

– Į šį klausimą norėtume atsakyti kitą pirmadienį, rugsėjo 18-ą dieną, kai vyks „Lietuvos ryto“ klubo vadovų spaudos konferencija.

– Ar tiesa, kad aistruoliai yra vienas pagrindinių dalykų į kuriuos bus atsižvelgiama norint sugrįžti į Eurolygą? Jums teko asmeniškai bendrauti su Eurolygos vadovu Jordi Bertomeu, ką jis sakė apie tai?

– Džiaugiuosi, kad teko galimybė susitikti su J.Bertomeu. Smagu girdėti, kad jis puikiai žino Vilniaus krepšinio istoriją. Malonu išgirsti patarimus ir žinoti, kad mes esame Eurolygos šeimoje. Tai skelbia pati Eurolyga, kad kartu su Europos taurės dalyvėmis yra viena šeima.

Eurolygos administracija nuolat stebi, kaip sekasi klubui. Ne tik aikštelėje, bet ir dirbant su sirgaliais, su televizija, su reklama. Be abejo, aistruolių lankomumas bus kritiškai svarbus. Ypač kai Eurolyga plėsis. Atsiras naujos aštuonios komandos. Ir jos neatsiras iš oro. Jos atsiras tik iš Europos taurės.

– Kada tai galėtų įvykti?

– Sprendimai nėra priimti. Yra tiesiog diskusijos. Bet mums būtų gerai, kad tas sprendimas nebūtų per greitas. Mums reikia laiko sutvirtėti ir pasiruošti.

– Diskutuojama apie 24 komandas, tai, ko gero, būtų kažkas panašaus į NBA. Ten dvi konferencijos ir čia dvi konferencijos. Atrodo visai patraukliai. Ar dar apie sistemą tose diskusijose nekalbama?

– Taip, sistema nėra aiški. Ji turėtų būti kuriama kur kas labiau patyrusių žmonių. Bet mes priimame tą iššūkį.

– Ar labai išgyvenote, kad komandoje nepavyko išsaugoti Artūro Gudaičio? Juk su juo kalbėjosi visi vadovai, Antanas Guoga pareiškė, kad žaidėjas neparduodamas. Tačiau viską nulėmė paties žaidėjo noras palikti klubą.

– Dėl to išsiskyrimo labai gaila. Mes Artūrą matėme kaip labai svarbų žaidėją, kuris su kiekvienais metais tobulėja. Su juo siejome daug vilčių, o man asmeniškai su juo teko bendrauti ne kartą. Kitiems klubo vadovams taip pat.

Europos čempionato metu mes netrukdėme Artūrui visą dėmesį koncentruoti į žaidimą rinktinėje, tai, manau, yra aukščiau bet kokio klubo interesų. Bet pasibaigus Europos čempionatui šis klausimas išsisprendė. Ir išsisprendė jis žaidėjo naudai. Jo interesai buvo aukščiau klubo.

Aišku, kiekvienoje situacijoje galima matyti ir savų pliusų. Artūro išėjimas atlaisvino klubo biudžeto dalį ir dar pridėjo tam tikrą pajamų kiekį. Todėl nemanau, kad susilpnėsim.

– Visą vasarą buvo kalbama, kad „Lietuvos rytas“ neišleidžia A.Gudaičio. Kiek iš tikrųjų jūs gavote pasiūlymų išpirkti žaidėjo sutartį?

– Labai konkrečiai galiu pasakyti, kad Milano „Emporio Armani“ klubas buvo vienintelis, kuris pateikė oficialų raštišką pasiūlymą dėl A.Gudaičio. Ir taip pat atsakingai galiu pasakyti, kad interpretacijos dėl kai kurių Ispanijos klubų susidomėjimų buvo tikrai ne iš tų komandų. Nes man asmeniškai teko bendrauti su tų komandų vadovais ir jie aiškiai pasakė, kad iš jų pusės konkretaus susidomėjimo nebuvo. Matyt, čia buvo kažkoks agentų interesas palaikyti Artūrą aktyvų rinkoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Gudaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Gudaitis

– Ar nemalonus buvo Artūro viešai išsakytas noras palikti „Lietuvos ryto“ komandą? Juk bandote dabar sukurti visai kitokią komandą, kuriai rūpi ir žaidėjai, ir mikroklimatas, ir aistruoliai... Negavote šanso žaidėjui įrodyti, kad dabar viskas bus kitaip.

– Mums nereikia šanso. Mes pasirengę įrodyti savo darbais. Mes vertiname žmones, kurie eina su mumis kartu, nuosekliai dirba ir siekia bendrų rezultatų.

– Tai buvo svarbus žaidėjas. Kaip ilgai ketinate ieškoti jam pamainos?

– Ši naujiena gana karšta. Manau, nereikia skubėti verstis per galvą. Reikia pasidairyti rinkoje. Turim tikrai profesionalią komandą ir ji suras keitimą.

– Bet panašu, kad laiko daug neturite, nes jau sezono pradžioje turite būti geros formos. Jau rugsėjo 27-ą dieną akistata su Panevėžio „Lietkabeliu“, vėliau akistata su Kauno „Žalgiriu“, Europos taurės dvejos rungtynės. Nauja komanda, visiems įdomus įspūdis. Pradžia svarbi.

– Taip. Todėl mes ir siekėme visais būdais išlaikyti Artūrą.

– Išsiskyrėte su Adamu Lapeta. Ar tiesa, kad jo uždarbis ateinantį sezoną turėjo siekti 150 tūkst. eurų? Man ir pačiam teko tai girdėti iš labai patikimų šaltinių. Daugelis žmonių stebisi tokia įspūdinga suma žaidėjui, kurio vaidmuo iš esmės buvo epizodinis.

– Su Adamu pasiekėme susitarimą nutraukti bendradarbiavimą. Laikausi principo nekalbėti apie žaidėjų atlyginimus, nes tai yra privatūs dalykai. Bet galiu pasakyti, kad, mūsų komandos trenerių vertinimu, žaidėjo kainos ir kokybės santykis tikrai neatitiko realybės. Todėl ir buvo priimtas toks sprendimas išsiskirti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Adamas Lapeta
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Adamas Lapeta

– Kaip vertinate komandos komplektaciją, ar viską pavyko įsigyti, ko norėjote pagal numatomas galimybes?

– Apie komplektaciją geriausiai kalbėti galėtų Linas Kleiza ir Rimas Kurtinaitis. Labai aiškiai esame pasidalinę funkcijas klube. Ir aš labai džiaugiuosi, kad jų kompetencija, patirtis, ryšiai padeda išlaikyti aukštą lygį žaidėjų rinkoje.

Aišku, matyti žaidėją treniruočių procese yra dar ne viskas. Yra dar rungtynės. Bet aš tikrai džiaugiuosi kaip komanda atrodo treniruočių procese. Esame patenkinti tuo, su kokia motyvacija dirba treneris Rimas Kurtinaitis.

– Akivaizdu, kad atėjus naujai valdžiai vyksta daug pasikeitimų viduje. Pinigų trūksta visiems, tai kokių žingsnių ėmėtės, kad sutaupytumėte pinigų ir juos galbūt investuotumėte kur nors kitur?

– Pirmas rezervas tai paskolų restruktūrizavimas. Kaip minėjau, išleisti 160 tūkst. eurų per metus palūkanoms yra didelė suma klubui. Šitą klausimą aktyviai sprendžiame.

Kita tema – automobiliai komandai. Labai džiaugiuosi, kad per trumpą laiką mums pavyko sutarti su UAB „Sostena“, kuri atstovauja „Renault“. Ir dabar turime jau paruoštus automobilius, kurie ne tik puikiai tiks mūsų žaidėjams, bet ir pareikalaus kur kas mažiau biudžeto lėšų nei pernai.

Na ir trečias dalykas yra autobusas. Klubas turėjo savo autobusą, kuris buvo jau dešimties metų senumo, nuolat gendantis ir reikalaujantis priežiūros. Dabar su mūsų partnerio „Ollex“ pagalba mes gauname naują autobusą. 2017 metų „Volvo“ autobusą, puikiai pritaikytą komandai. Tad sutaupome beveik visą logistikos biudžetą Lietuvoje. Yra ir daugiau dalykų, apie kuriuos išgirsite ateityje.

– Kaip vienas iš esminių dalykų, kodėl „Lietuvos ryto“ komanda nusirito žemyn, buvo minimas mažas rėmėjų ratas. Kaip sekasi jums?Girdėjome apie didelius rėmėjus, bet ar ateis dar naujų? Ar pasikeitus valdžiai atsiranda daugiau norinčių prisijungti prie naujai besiformuojančios komandos?

– Mes neskirstome rėmėjų į didelius ir mažus. Skaičiuojame kiekvieną eurą, nes jis suteikia galimybę turėti stipresnę komandą ir organizaciją. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti rinkodaros komandą, kuri skiria daug dėmesio visiems. Apie tai daugiau kalbėsime vėliau, bet manau, kad šį resursą mes išnaudosime labiau.

Vilnius yra didelis miestas, kuriame yra daug įvairiausių tarptautinių kompanijų. Tai yra IT miestas. Visi Vilniuje myli krepšinį. Ir tikrai nereikia labai didelių įtikinėjimų, tiesiog reikia paruošti gerą, įdomų paketą ir žmonėms, matome, tai tikrai patinka.

Kalbant apie didelius rėmėjus. Tai yra didelis Antano Guogos nuopelnas. Jam puikiai sekasi užmegzti ryšius su rėmėjais ar potencialiais partneriais. Ir kartu su mūsų rinkodaros komanda pasiekti didžiausios naudos.

Aš tikiuosi, kad nauji rėmėjai, kuriuos mes pradėsime skelbti kitą savaitę, bus patenkinti ir po šio sezono galėsime gerinti bendradarbiavimą, kad visi įgyvendintume pagrindinį ilgalaikį tikslą.

– Pagrindinis tikslas?

– Eurolyga.

– Skelbta, kad iš abonementų jau surinkote 130 tūkstančių eurų. Tai vadinasi, kad dar nors ir nesužaidėt nė vienerių oficialių rungtynių, bet jau surinkote pusę viso praėjusio sezono pajamų už bilietus.

– Taip. Dar įvertinkim ir tai, kad „Lietuvos rytas“ gerokai daugiau rungtynių žais savo namų arenoje – „Siemens“ arenoje. Atvažiuos trys didžiausios LKL komandos, Europos taurė. Mūsų grupėje žais tikrai dideli vardai Europos krepšinyje. Ir ALBA, ir Bilbao, „Partizan“, Limožas. Krasnodaras labai stiprus. Mes tikimės, kad žmonėms krepšinio vakarai Vilniuje vėl suteiks džiaugsmą ir taip visi kartu judėsime į priekį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos