„Nieko“, – taip nevyniodamas žodžių V.Praškevičius įvardino savo veiklą po to, kai 2010 metais baigė krepšininko karjerą.
Jo kelias žaidžiant buvo ilgas ir vingiuotas, vedęs per bandymus įsitvirtinti NBA klube „Minnesota Timberwolves“, rungtyniaujant Kauno „Žalgiryje“ ir Stambulo „Ulker“, o ryškiausias titulas laimėtas atstovaujant Lietuvos rinktinei, su kuria 2003 metais Švedijoje buvo laimėtas auksas.
Bet klajonių per trylika klubų, per aštuonias šalis buvo per daug 206 cm ūgio kauniečiui, kuris baigęs žaisti Utenos „Juventus“ gretose 2010 metais neturėjo nuolatinės veiklos.
Jis vystė bendrą verslą su savo uošviu, trumpai talkino Gintautui Vileitai, treniravusiam NKL ekipą Molėtų „Ežerūną“ ir daug laiko skyrė jodinėjimui – žirgai ilgai buvo didesnė V.Praškevičiaus aistra nei krepšinis.
„Nuo krepšinio buvau nutolęs. Nuolat sekdavau naujienas ir stebėdavau rungtynes, bet su krepšiniu nebuvo tiesioginio ryšio, – pasakojo V.Praškevičius. – Pabaigęs žaisti krepšinį jaučiausi persisotinęs – atrodė, kad viską skauda, į krepšį nebesinori žiūrėti, malonumo nebejauti.
Iš pradžių ir pats netikėjau, kad galėčiau dirbti treneriu. Tačiau galiausiai vis tiek norisi grįžti prie to, ką dariau ir mokėjau geriausiai. Norisi pasidalyti patirtimi, juo labiau, kad matau, kad klaidas ir galiu patarti, kaip jas ištaisyti.“
Jis teigė, kad pastaraisiais metais pajuto, jog krepšinis įtraukia vėl vis labiau.
Geriausias įrodymas – studijos Lietuvos sporto universitete (LSU), kurias 45 metų ketvirtakursis netrukus pabaigs.
Nors sugrįžti į krepšinį planavo, darbo pasiūlymai nesimėtė, kol pravertė seni ryšiai.
V.Praškevičius buvo pažįstamas su vienu „Nevėžio“ vadovų Virginijumi Bulotu, kai šis dar dirbo Kauno „Atlete“, kur įsibėgėjo po starto nebeegzistuojančiame Kauno „Laveros“ komandoje 206 cm ūgio puolėjo karjera įsibėgėjo prieš daugiau nei 20 metų.
„Kažkada buvau Virginijui Bulotui užsiminęs, kad gali kreiptis, jei reikės asistento. Jis parodė susidomėjimą, bet viskas buvo nutilę, kol galiausiai gavau pasiūlymą prisidėti prie trenerių štabo. Su malonumu sutikau. Noriu dalytis savo patirtimi ir padėti komandai siekti pergalių“, – sakė V.Praškevičius.
Po finansinės suirutės vasarą vos iš lygos neiškritęs ir vadovybę pakeitęs „Nevėžis“ šiuo metu yra laimėjęs 5 rungtynes, patyręs 12 nesėkmių, ir su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ dalinasi 8-9 pozicijas.
Nuo sezono pradžios ekipą treniruoja Marius Kiltinavičius, kuriam V.Praškevičius labiausiai stengsis padėti ugdant priekinės linijos žaidėjus.
Pats žaisdavęs sunkiojo ir vidurio puolėjo pozicijose jis planuoja, kad daugiausiai darbuosis su Viny Okouo ir Matu Juciku, taisys jų klaidas puolime ir gynyboje. „Matau, ką daro prastai, bet jie turi potencialo“, – sakė V.Praškevičius.
Kol kas jis važinėja iš Vilniaus į Kėdainius, bet penktadienį aptarė su V.Bulotu galimybę įsikurti Kėdainiuose, nors iki sezono pabaigos neliko tiek jau daug – apie tris mėnesius.
Pirmosios kelerios dienos „Nevėžio“ klube V.Praškevičiui patiko: „Kol kas įspūdis labai geras – komanda surinkta iš jaunų perspektyvių žaidėjų, žvelgiama į ateitį. Trenerių štabas labai draugiškas, asistentai labai darniai padeda treneriui, viskas vyksta ramiai, be įtampos – šilti jausmai, tad ir man malonu prisidėti prie tokio kolektyvo.“
