J.Valančiūnas dažnai gan toli nuo krepšio ant ūselio priimdavo kamuolį ir irdavosi arčiau lanko.
Tai virto 14 taškų per 26 minutes ir 50 proc. pataikymu (5/10). Nelauktai toks procentas tapo tikru pavyzdžiu komandai, kuri atakavo krepšį vos 28 proc. tikslumu (19/66).
Anksčiau per pirmąsias nacionalinės komandos rungtynes J.Valančiūnas pats būdavo žiūrovas ir su žaliais polo marškinėliais atsarginių suolo gale stebėdavo pirmąją bendražygių repeticiją.
Bet šįkart JV ir pradėjo, ir baigė sunkias rungtynes, o D.Adomaitis labai norėjo, kad komandos draugai pamaitintų jį kamuoliais.
„Labai malonu žaisti pirmąsias rungtynės. Toks buvo planas. Treneris planuoja, kažką daro. Mano, kaip žaidėjo, užduotis tą vykdyti“, – sakė J.Valančiūnas.
Mažiau patenkintas jis buvo savo žaidimu, nors centras ir buvo rezultatyviausias mačo krepšininkas.
„Buvo prastas pataikymas. Tie maitinimai... Kai kur gal buvo perskubėta iš mano pusės. Trūksta susižaidimo. Bet tai buvo gera treniruotė“, – kalbėjo J.Valančiūnas.
Galime susirinkti kad ir kokias nori pavardes, bet susižaidimui reikia laiko. Manau, viskas gerai.
Būtent todėl jis siūlo nesišiaušti, kad su lenkais teko kautis iki paskutinių sekundžių, o rinktinė atakavo katastrofišku pataikymu.
Tai buvo pirmas atsinaujinusios nacionalinės komandos pasirodymas po dviejų savaičių treniruočių, kurių pusė vyko fizinio rengimo pagrindu.
Juolab, kai aikštėje dar nebuvo branduolio žaidėjų – Manto Kalniečio ar Jono Mačiulio.
„Smagu, kad laimėjome, parodėm charakterį pabaigoje. Rungtynės buvo neblogos, bet ne tokios gražios, kokių galbūt norėjome. Matėm, ką reikia taisyti, bet dar anksti tikėtis kažko gražaus.
Daug naujų žaidėjų, mes dar nesusižaidę. Pamatėme, ką reikia daryti. Pataikymas buvo blogas, gal gynyboj kažkur nesujudėjom.
Galime susirinkti kad ir kokias nori pavardes, bet susižaidimui reikia laiko. Manau, viskas gerai. Matėm klaidas, dabar jas taisysim.“
Anksti tikėtis ir išvysti J.Valančiūną atakuojantį iš toli. Tačiau įpraskite matydami vidurio puolėją metantį iš vidutinio nuotolio vis dažniau.
„Bręsta reikalas, – apie pirmąjį tritaškį juokavo J.Valančiūnas. – Aš stengiuosi įtraukti vidutinį metimą į savo arsenalą kuo dažniau. Tai man nėra svetimas metimas. Nemažai ties tuo dirbu ir kertais jį panaudoju.“
