Po mačo G.Žibėnas buvo nepatenkintas auklėtinių pasirodymu ir spaudos konferencijoje ne kartą tai akcentavo.
„Fanams žiauriai patiko turbūt, treneriams visiškai nepatiko. Apie ką bešnekėtume – to neužteks. Mes negalime apsigauti su pastarosiomis rungtynėmis, kad laimėjome prieš „Nevėžį“, prieš „Šiaulius“ ir einame geromis nuotaikomis į Čempionų lygos rungtynes. Negalime apsigauti. Šiandien pas mus mintyse buvo, kad kaip nors, o to komandoje negali būti“, – teigė G.Žibėnas.
– Ar kažkas išmušė jūsų komandą iš vėžių rungtynių pradžioje? Kodėl varžovai laisvai jautėsi puolime?
– Nes nesigynėme. Mes galime varžovą padaryti labai geru, jeigu mes duodame rungtynių pradžioje jiems išsimesti gerus metimus. Buvo akcentuota, kas yra Blakesas, kaip mes turime jam apsunkinti gyvenimą rungtynių pradžioje, nes Šiaulių komanda yra apie emocijas. Jeigu jis pasijus gerai – jis yra nesustabdomas, kaip ir kiekvienas taškų rinkėjas. Čia nėra Blakesas ir Buchananas, čia yra visi tokie patys. Artėjančiose rungtynėse bus Zoltonas Pearlas. Jeigu mes leisime žmogui šitais pasijausti. Žmogui, kuris turi 22 taškų vidurkį Čempionų lygoje. Kas ten žino, kiek jis įmes. Šiauliai yra gera puolimo komanda, nereikia nuimti nuo jų nuopelnų, bet mes juos padarėme dar geresniais šiandien.
– Luką Ulecką (28 tšk.), atrodo, puikiai pažįstate, bet nesisekė jo stabdyti.
– Blogai treneriai paruošė komandą, kad neišaiškino žaidėjams, koks motyvuotas atvažiuos, kaip jis eina ant lentos kiekvieną kartą ir panašiai. Iš kitos pusės, pergalei to neužteko.
– Margiris Normantas – 34 taškai. Jo karjeros rekordas. Ką galėtumėte pasakyti apie jo žaidimą tiek puolime, tiek gynyboje?
– Puolime – valio, gynyboje – nepakankamai. Nė vieno neišskirsime. Mes ieškojome mikrodvikovų, kas galėtų stabdyti, klausėme žaidėjų, kas gali sustabdyti. Jeigu šiandien gynėmės, tai pavieniui. Nebuvo, kad penki žaidėjai dengia vieną kamuolį ir palaiko vienas kitą. Nebuvo gerų rankų, kovojimo išeinant iš užtvaros su geresnėmis pastangomis, didelio žmogaus geresnio atsistojimo. Atrodė, padarysiu, nepadarysiu – ai, kaip nors laimėsime. Nelaimėsime kaip nors. Ta mintis visas rungtynes mūsų neapleido. Negalime apsigauti laimėję tokias rungtynes, nes šiandien žaidėme labai blogai.
– Net nežinau, ką pridurti...
– Visi atsakymai bus nepakankamai, žaidėjai patys tai supranta prieš artėjančias rungtynes. Gerai yra tai, kad fanai yra su mumis. Jiems patiko, ką žaidėme, kiek įmetėme, kiek kažkur griuvome ant to parketo, kiek ginčijomės su teisėjais. Jiems tai patiko, jie užsivedė, buvo su mumis visas rungtynes. Vėl norėsime, kad jie būtų tokie patys trečiadienį.
– Ką akcentavote per pertrauką, kai praleidote 59 taškus?
– Per didžiąją pertrauką nieko neakcentavome apie puolimą. Turėjome virš 50 taškų per du kėlinius. Gynyboje akcentuoji tuos paprastus dalykus – 10 kamuolių buvo atkovota, kaip mes įsileidžiame varžovą. Atrodo, kad atkovojame kamuolį, mums jį vėl išmuša. Nebuvo komandinio būtinumo. Nebuvo tokio „Kiek jis man čia gali pelnyti taškus. Duokite jį man, aš pasiimsiu, aš perlaušiu rungtynes per gynybą.“ Norisi žaidėjus piktus matyti ne tada, kai kažkoks blogas švilpukas ar pakeitimas. Norisi matyti tada, kai prasileidžiame iš po krepšio du su pražanga, kai prasižengiame tritaškio metu, kai leidžiame varžovams lipti per galvas. Tada norisi to pikto veido, gazo per nosį, ausis ir per akis.
