„Šiuo metu jaučiuosi puikiai, – šypsosi į krepšinį grįžtantis E.Dainys. – Dirbu, manau, mano sportinė forma tikrai gera. Šiuo metu jokių sunkumų nematau. Ambicijų nesumažėjo, turiu dar ką veikti. Noriu vėl kelti problemas varžovų gynėjams.“
E.Dainys panašią traumą buvo patyręs ir 2005 metais, tąsyk gynėjui plyšo šoniniai ir kryžminiai kelio raiščiai. Tačiau valingumu ir užsispyrimu pasižymintis krepšininkas nenuleido rankų ir jau yra pasirengęs grįžti į krepšinio aikštę. Vasaros pabaigoje koją stiprinęs individualiai, šiuo metu gynėjas sportuoja su „Neptūno“ ekipa.
„Trauma buvo tikrai rimta, reikėjo nemažai laiko, jog sugebėčiau atsigauti, tačiau baimės įžengti į aikštę nėra. Esu labai pasiilgęs krepšinio ir visiškai pasiruošęs sugrįžimui“, – savimi neabejojo E.Dainys. – Reabilitaciją atlikau pagal visą reikalingą programą, daug padėjo Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas, kurie sėkmingai atliko operaciją ir puikiai mane prižiūrėjo. Šiuo metu jau visa jėga dirbu su Klaipėdos ekipa. Norėčiau padėkoti ir „Neptūno“ komandai, kuri man suteikė visą reikalingą pagalbą. Tiek reabilitacijos metu, tiek krepšinio aikštėje.“
Praėjusį sezoną uostamiesčio ekipoje praleidęs E.Dainys LKL čempionate sužaidė 23 rungtynes, per kurias aikštėje praleisdavo po 14 minučių, pelnydavo 6,4 taško, atlikdavo 3,1 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo 2 kamuolius. VTB Jungtinėje lygoje gynėjas sužaidė 13 rungtynių, per kurias aikštėje praleisdavo po 18 minučių, pelnydavo po 5,4 taško, atlikdavo 3 rezultatyvius perdavimus ir atkovodavo 1,5 kamuolio.
„Šiuo metu turiu kelis pasiūlymus iš užsienio, tačiau labiau sezoną norėčiau baigti Lietuvoje, analizuoju visus variantus, – dėstė E.Dainys. – Mano stiprioji pusė yra gynyba, rezultatyvūs perdavimai, vadovavimas komandai. Manau, galėčiau tuo būti naudingas bet kuriai komandai.“
Per savo karjerą E.Dainys žaidė „Šilutės“, „Central Florida“ (JAV), Klaipėdos „Neptūno“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Prienų „Rūdupio“ komandose. Krepšininko kolekcijoje yra LKL ir BBL nugalėtojų vardai, ULEB taurė, du LKL bronzos medaliai.
„Man jau 31-eri metai, tačiau krepšinio aikštėje nesijaučiu nei lėtesnis, nei silpnesnis už varžovus, – teigė gynėjas. – Manau, tai tik skaičius pase, svarbiausia, kaip tu pats jautiesi, kaip atrodai aikštėje. Aš sportuoju, prisižiūriu save, todėl šiais laikais krepšinyje toks skaičius nieko nereiškia.“
