B.Matkevičius pasakojo apie sunkiojo krašto puolėjo poziciją. Žaidėjų trūkumas arčiau „centro“ turi ir trūkumų, ir privalumų – atsisėdus ant atsarginių suolo Pauliui Jankūnui, gali prasidėti sunkiai nuspėjami Lietuvos rinktinės trenerių štabo taktiniai sprendimai, prie kurių atitinkamai prisitaikyti teks ir varžovams.
24sek.lt su B.Matkevičiumi taip pat kalbėjosi apie Manto Kalniečio dublerio paieškas, šansą Artūrui Milakniui ir modernėjantį krepšinį.
– Aštuoniolikos pakviestųjų sąrašas – be Donato Motiejūno, Lino Kleizos ir Martyno Pociaus. Benai, kur atsivėrė didžiausia rinktinės spraga?
– Jau ne vienus metus kalbame apie įžaidėjus, bet bendromis jėgomis sugebame šį reikalą išspręsti. Jeigu Mantas turi problemų, tai ir kiti gerai padeda, ir Renaldas Seibutis gerai įsijungia.
Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje turime bėdą, bet nemanau, kad tai yra tokia tragedija, kaip daug kas sako.
Šiais laikais nebėra tikro įžaidėjo. Krepšinis modernėja, pozicijos susilieja. Nebėra ir tų tradicinių „centrų“. Nebent esi labai geras ir kaip koks meška po krepšiu gali viską suversti.
Vidurio puolėjai tapo universalesni – gali ir įmesti, apeiti varžovą, ir perdavimą atiduoti. Tiek NBA, tiek Europos „centrai“ yra dinamiški, judresni. Jie gali kad ir 2–3 kartus iš eilės sėkmingai sužaisti „du prieš du“.
Po krepšiu turime Joną, kuris gali tuos taškus suversti. Tačiau ketvirtojoje pozicijoje neturėti tikro rezervo yra sudėtinga. Jeigu Domantas ateis į rinktinę kaip naujokas, turėsime matyti, kaip jį galėtume išnaudoti, kur jis duotų daugiausia naudos.
Vis dėlto įmanoma žaisti ir su sunkiaisiais krašto puolėjais, kurie mažiau meta tritaškius. Yra visokių derinių, kuriais galima tai paslėpti ir išnaudoti. Viskas priklausys nuo mūsų meistriškumo. Yra būdų, kaip išnaudoti mūsų stipriąsias puses, o silpnesnes reikės paslėpti.
Atakuojančio gynėjo pozicijoje šansą turi Artūras Milaknis. Jis pats tą puikiai supranta. Artūras praėjusį sezoną įgijo daug pasitikėjimo, jo rankelė – viena geriausių Europoje. Gaila dėl Martyno Pociaus, nes jis daug mums duodavo gynyboje ir puolime padarydavo daug erdvės metikams bei „centrams“, galėdamas tiek prasiveržti, tiek įmesti tritaškį.
– Užsiminėte apie penketą, kuriame prie „centro“ žaidžia ne metikas. Kas iš „centrų“ sėkmingiausiai galėtų nusileisti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją – Darjušas Lavrinovičius, Artūras Gudaitis?
– Darjušas žaisdamas „centru“ gali įmesti ir iš toliau, ir iš po krepšio. Tai yra nepakartojama jėga Europoje. Tokių žaidėjų yra labai mažai, todėl su juo aikštėje būtų tikrai lengviau.
Penkete su Jonu Valančiūnu geriausia turėti metiką. Taip būtų lengviau pačiam Jonui. Pavyzdžiui, P.Jankūnas gali pataikyti iš toli svarbius metimus. Tačiau neturime stabilaus metiko, kuris jį keistų.
Todėl teks keisti „spacingą“ (žaidėjų išdėstymą-praretinimą aikštėje), kuriuo galima išnaudoti sunkųjį krašto puolėją, nemetantį iš toliau.
– Ar lengvuosius krašto puolėjus Joną Mačiulį arba Mindaugą Kuzminską įmanoma sėkmingai pastumti arčiau krepšio?
– Be abejo. Jonas taip žaidė Atėnų „Panathinaikos“, šiek tiek – Milano „Emporio Armani“. Jis neblogai jaučia šią poziciją. Aišku, gal kiek primiršo, bet manau, kad jį galima vėl lengvai perprogramuoti.
Jonas gali pataikyti ir iš toli, ir sužaisti baudos aikštelėje. Nemanau, kad gynyboje jam kiltų problemų. Jis yra fiziškai stiprus ir savo raumenimis gali daug ką išvartyti. Su juo žaidimas gerokai pagreitėtų.
M.Kuzminskas – taip pat. Su savo duomenimis jis galėtų žaisti ketvirtuoju numeriu, tačiau jis to jau seniai nedarė. Lengvuoju krašto puolėju Mindaugas jaučiasi užtikrintai, bet žaisti sunkiuoju nėra pratęs. Taigi, pirmoje eilėje būtų J.Mačiulis.
Tačiau nebūtina ilgai žaisti su tokiu penketu. Tiesiog gali pasitaikyti tokių minučių, kada galėtume išnaudoti ir tokią sudėtį.
– Gal žemas mūsų penketas gali tapti ir savotišku nauju ginklu?
– Taip. Galima ir keistis. Tas šiais laikais tikrai naudojama.
Daug kas galvoja, kad nesusitvarkysime po lenta, bet Jonas gali susirinkti tuos kamuolius. Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje turime bėdą, bet nemanau, kad tai yra tokia tragedija, kaip daug kas sako. Tai yra krepšinio gyvenimas. Reikės kažkaip išeiti iš tos situacijos – tam reikės mūsų visų meistriškumo.
– Domantas turbūt dar nėra tas atsarginis sunkusis krašto puolėjas, kuris galėtų užtikrintai stabiliai keisti Paulių Jankūną? Greičiausiai Pauliui atsisėdus ant suolo, prasidės įdomūs taktiniai žaidimai?
– Apie Domantą dar labai sunku kalbėti, nes dar net nepradėjome bėgioti lauke. Nežinome, kaip kartu atrodys penketai, todėl nesinori į tai labai gilintis.
Tačiau po Jankio prasidės taktiniai dalykai. Visi žinos, ką reikės daryti. Nebus taip, kad žaidėjai bus įmesti į šaltą vandenį plaukti. Turime gudrių žaidėjų, žinančių, kaip žaisti aukštame lygyje.
Taigi, kokiu penketu žaisime, viską spręs treneris. Dėl to bus labai svarbios draugiškos rungtynės, nes viskas priklausys nuo pasirengimo čempionatui.
– Manto Kalniečio dubleriais pretenduoja tapti Žygimantas Janavičius, Adas Juškevičius ir Lukas Lekavičius. Kokio stiliaus įžaidėjas būtų naudingiausias rinktinei už Manto nugaros?
– Geriausia, kad tas atsarginis įžaidėjas turėtų visų jų trijų savybes (šypsosi). Visi turi savų pliusų ir minusų. Nemanau, kad bus daug problemų.
A.Juškevičius pernai parodė, kad nebijo, nestinga pasitikėjimo. Jis savo šansu pasinaudojo – parodė, kad lemiamu momentu gali įmesti tritaškius. Jis mums labai padėjo.
Kiti įžaidėjai dar turės savo šansą pasirodyti. Žygis pernai iki traumos gerai atrodė treniruotėse – ir kovojo, ir gynėsi. Jis yra krepšininkas, kuris žaidžia su širdimi. Tokie žaidėjai gali eiti toli.
L.Lekavičius – ne mažiau. Gal jis neturi to kūno, to ūgio, tačiau Lukas yra „naglas“, gali prasiveržti, ištampyti gynybą. Jis nebijo mesti iš toli, pataiko savo nestandartinį metimą. „Žalgiryje“ Lukas turėjo daug įdomių momentų. Manau, kad Šarūnas Jasikevičius tikrai prisidėjo ir dirbo su L.Lekavičiumi. Jei buvo atidus, jis iš Šaro turėjo daug pasisemti. Lukas turės šansą tai parodyti.
Laukia tikra kova. Bet konkurencija – tik į naudą. Ir kiti kartu patobulės.
– Rinktinėje netrūksta naujokų – Lukas Lekavičius, Rokas Giedraitis, Marius Runkauskas. Kiek tai jiems bus apsišaudymas rinktinėje ir kiek jie jau dabar galėtų duoti naudos komandai?
– Apie tai kalbėti dar labai anksti. Tik aišku viena – visiems bus suteiktas šansas. Tačiau daugiau dabar pasakyti dar sunku.
– Kuris iš kandidatų šį sezoną paliko geriausią įspūdį?
– Nenorėčiau išskirti atskirų žaidėjų. Manau, kad dauguma kandidatų praėjusį sezoną padarė žingsnį į priekį.
