Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 11 11

Prancūzišką niuksą sugėręs K.Kemzūra: „Nebuvo abejonių, kuri komanda geresnė“

„Gal ne patys geriausi“, – paklaustas apie prisiminimus iš 2011 m. Europos čempionato, kurio grupių etapą jo treniruojama Lietuvos rinktinė žaidė Panevėžyje, pirmadienį sakė vėl prie nacionalinės komandos vairo pasaulio čempionato atrankos languose stojęs Kęstutis Kemzūra. Malonių prisiminimų jis neišsineš ir iš antrojo savo debiuto, nes Kazį Maksvytį laikinai pavaduojančio kauniečio auklėtinius aptalžė Panevėžį aplankę prancūzai su savo vunderkindu Victoru Wembanyama priešakyje.
Rungtynių akimirka
Rugtynių akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Lietuvos rinktinei nepavyko anksčiau laiko sutvarkyti formalumų ir užsitikrinti bilietą į pasaulio krepšinio čempionatą.

Jei mūsiškiai būtų laimėję, o vėliau vykstančiose rungtynėse bosniai nugalėtų vengrus, bilietas į Filipinuose, Indonezijoje ir Japonijoje vyksiantį turnyrą būtų Lietuvos rinktinės kišenėje.

Bet taip nenutiko – kelialapio užsitikrinimo teks palaukti.

Galbūt dėl Lietuvos rinktinės, galbūt dėl amžiaus talento Victoro Wembanyamos Panevėžio universalios sporto arenos tribūnas užpildę žiūrovai pirmaujančiais lietuviais galėjo džiaugtis pirmas pusantros minutės, kai keturis pirmus rungtynių taškus pelnė Vaidas Kariniauskas, bet netrukus svečiai iš pietų užsikūrė.

11 taškų be atsako pelnę prancūzai vertė solidžiu kostiumu pasipuošusį Lietuvos rinktinės trenerį Kęstutį Kemzūrą ir keturis jo asistentus prašyti minutės pertraukėlės.

Pagrindinis vakaro svečias V.Wembanyama pirmajame ketvirtyje taškus rinko tik dukart puolime atkovodamas kamuolius, bet Lietuvos rinktinė naudingiausio Prancūzijos čempionato žaidėjo galią pajuto antrajame kėlinyje.

Jo pradžioje Panevėžio publiką linksmino Eigirdo Žukausko ir Arno Veličkos tritaškiai bei puikią atkarpą sužaidusio ir 8 taškus per ją pelniusio Mareko Blaževičiaus pasirodymas, bet į aikštę sugrįžęs V.Wembanyama skrajojo virš lanko ir provokavo pražangas, pelnydamas 8 taškus per keturias minutes, o prancūzai pirmąją mačo dalį užbaigė 14:3 ir įpusėjus susitikimui turėjo dviženklę persvarą (43:31).

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka

Po ilgosios pertraukos estafetės lazdelę iš 18-mečio Wemby perėmė antrą kartą per kelias savaites Lietuvoje viešėjęs Sylvainas Francisco.

Atėnų „Peristeri“ gynėjas, prieš kelias savaites su komanda Vilniuje nusileidęs „Rytui“, užkūrė Tomo Dimšos vertą vakarėlį, smaigstydamas vieną tritaškį po kito ir keturiais šūviais pakeldamas savo komandos pranašumą iki 21 taško – 62:41.

Prie šoninės linijos didžiąją rungtynių dalį mindžikavusiam K.Kemzūrai teko prisėsti, kai 20-ąjį savo tašką kėlinio pabaigoje pelnęs V.Wembanyama padidino prancūzų persvarą iki rekordinės (70:47), o lietuvių pergalės viltys išgaravo.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka

Galiausiai, finalinė sirena paskelbė įtikinamą Prancūzijos pergalę prieš Lietuvą 90:65 ir susilyginimą turnyrinėje lentelėje – dabar abi komandos turi po 7 pergales ir po 2 pralaimėjimus.

Šeštas iš eilės pralaimėjimas prieš Prancūziją tai buvo Lietuvos rinktinei oficialiose rungtynėse – olimpinių ir Europos vicečempionų mūsiškiai nesugeba įveikti dar nuo 2010 m. planetos pirmenybių.

„Sveikinimai Prancūzijai. Nebuvo abejonių, kuri komanda buvo geresnė – jie tiesiog dominavo prieš mus. Jie buvo fiziški, uždarė mūsų puolimą, – po skaudaus pralaimėjo kalbėjo K.Kemzūra. – Ne paslaptis, koks yra prancūzų dydis, bet tik atvykus tokiems žaidėjams kaip Victoras, supranti, koks jis iš tikrųjų didelis. Internete, vaizdo įrašuose nesupranti, kokią jis įtaką daro žaidimui. Kartais įsiveržę į baudos aikštelę nematėme lanko. Per dažnai praradome kamuolį, leidome jiems dažnai kartoti metimus, o tai ir buvo svarbiausia.

Nieko jau nebegalime pakeisti šiose rungtynėse, turime ištaisyti klaidas, žiūrėti į kitas rungtynes ir rasti būdą iškovoti pergalę.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka

– Pirmoje rungtynių pusėje padarėte 10 klaidų, iš viso per rungtynes suklydote 15 kartų ir prastai pataikėte. Kuriose vietose sunkiausiai sekėsi kurti žaidimą?

– Pradėsime nuo to, kad trūko agresyvumo. Mūsų planas buvo juos užgriūti, būti labiau fiziškiems, bet viskas apsivertė. Mums apsunkino kamuolio presingavimas, be to, jie daugiau turėjo antrą kamuolio įžaidėją. Mes nesugebėjome tiek presinguoti kamuolio. Jie pasiekė geresnį agresyvumo lygį.

Antras dalykas, kad mūsų pikenrolą jie sustabdė, stumdami mus nuo užtvaros, neleido žaisti į užtvarą. Nemeluosiu, treniruotėse mes dirbome, turėjome variantus kaip žaisti, bet vienas dalykas treniruotė, kur visai neblogai gavosi, kitas dalykas prieš tokius kūnus, atletiškumą ir tokį agresyvumą žaisti.

Atrodė, viską darėme gerai pasiruošimo stovyklos metu, bet šiandien neįgyvendinome to. Nebuvome agresyvūs, kamuolys nevaikščiojo, kada turėjome kirsti, nekirtome ir pirmoje pusėje mažiausiai 6 taškai, kai apsigynėme, turime galimybę nubėgti į priekį, bet atiduodame kamuolį ir jie atgal įmeta.

Mūsų mintis buvo išnaudoti Mindaugą Kuzminską arčiau krepšio, turėjome tą pranašumą, bet realybėje jo neturėjome. Turbūt tas, kai stovi arčiau krepšio 223 cm ar kiek ilgos rankos, gal nėra taip paprasta užbaigti. Mus išmušė iš ritmo, strigome ir klaidelės bei nesusikalbėjimas gynyboje iš to atsirado.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka

– Prieš Victorą Wembanyamą pirmoje rungtynių pusėje žaidėte daugiau su ketvirtais numeriais, antroje daugiau statėte prieš jį vidurio puolėjus. Kas labiau veikė?

– Padarėme pakeitimus ir truputį kitaip gynėmės pikenroluose. Kai gynėmės su ketvirtais, mus baudė jo antri šansai. Įgūdžiai formuojami per laiką, o žaidėjai ateina su tokiais, su kokiais žaidžia klube. Sakėme, kad neiname iš priekio prieš Victorą, nes jis yra per aukštas, jam užmeta ir viskas, tu negali. Bet yra toks įprotis. Su penktais gal labiau mums tiko gintis.

– Kokia yra geriausia psichologija po tokios skaudaus pralaimėjimo?

– Geriausia psichologija – nueiti ir laimėti. Po pralaimėjimo geriausias vaistas yra pergalė, geras žaidimas. Mes gavome gerą niuksą, jei pasakius bokso kalba. Pajutome, koks gali būti agresyvumas. Negaliu sakyti, kad vyrai saugojosi ir taupėsi treniruotėms, tikrai ne. Bet turbūt reikia įjungti dar aukštesnę pavarą, ją surasti. Mes, treneriai, turime dar labiau supaprastinti užduotis, kad būtų dar aiškiau ir paprasčiau žaidėjams. Galbūt tos informacijos buvo per daug. Nors atrodo, stengiamės išdėlioti, bet dabar gali galvoti daug ką.

Tikrai lengva nebus. Visi kalba apie vieną pergalę (kurios trūksta, norint užsitikrinti bilietą į pasaulio čempionatą – aut. past.), bet tas paskutinis žingsnis yra sunkiausias. Turime rasti valios, eiti ir kautis. Daug ką gali kalbėti apie tuos kūnus, bet kiek dar buvo atvejų, kai mes turėjome pražangas ir jų neatlikome, neprasižengėme. Buvo tokių atkarpų, kai lakstėme ir mums tiesiog metė. Jasikevičius yra išmokęs, kad reikia bauduoti, o vienas fiziškumo požymių ir yra, kad žaidi kietai, o jeigu kažkur suklydai, dar gali sužaisti kiečiau ir išvengti dviejų taškų. Manau, kad šito nepadarėme. Bandysime išnaudoti tuos rezervus.

– Kiek rinktinėje liko vasaros rinktinės idėjų ir kiek palengvina tai, kad turite keturis rinktinėje žaidusius krepšininkus?

– Pamirškit vasarą. Yra kai kurios idėjos, bet jų nenaudojome. Jeigu jūs kalbate apie vasarą su Valančiūnu ir Saboniu, tai išvis yra kita komanda.

– O jei apie gynybos sistemas?

– Jei apie gynybos sistemas, tai daugiau mažiau tos pačios liko. Kardinaliai pakeitėme tik pikenrolo sistemą, jei pastebėjote, stumiame kamuolį tolyn nuo užtvaros. Bet ne su visais žaidėjais gali efektyviai tai naudoti.

– Sylvainas Francisco padarė daug žalos. Kas nepavyko stengiantis uždengti šį žaidėją?

– Mus jis nubaudė gal net skaudžiau su tais penkiais tritaškiais. Žiūri ne tik gynyboje, bet ir kaip tas penketas atrodys puolime. Norėjosi turėti bent du žaidėjus, galinčius įžaisti kamuolį. Gal reikėjo Gytį Radzevičių anksčiau išleisti, bet norėjome, kad arba Normantas, arba Arnas Velička, arba Kristupas būtų prieš jį. Jis sužaidė puikias rungtynes, o mes labai nieko nepadarėme, kad sustabdytume jį.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rugtynių akimirka

– Gynėjų grandis turėjo ūgio ir fiziškumo pranašumą prieš varžovus. Kodėl nepavyko to išnaudoti?

– Kad išnaudotume, reikia gauti kamuolį laiku ir tam tikroje vietoje bei mokėti užbaigti, sužaisti. Reikia turėti, kad žaidėjas mokėtų sužaisti. Planavome truputį Kariniauską ten išnaudoti, bet Vaidui rungtynės nesusiklostė. O kai jie laikė Francisco, Vaidui, mūsų nuomone, būtų per sudėtinga gintis. Kitas momentas, kad liepdamas žaisti nugara tu pastatai žaidėją ne į jo komforto zoną. Jis nedaro to klube ir tikėtis, kad per tris dienas aš išmokysiu jį rinktinėje, tai yra sunkiau. Ir dar tas pats, ką turėjome su Mindaugu. Kai stovi Victoras, tai ir Mindaugui, su kuriuo dirbome, permesti per jį buvo sudėtinga.

– Arnas Velička atrodo pagerinęs metimą iš toli. Kiek daugiau laisvės jam suteikiama atakuojant iš toli?

– Jei esi laisvas, niekam nedraudžiama mesti. Bet jo stipresnė pusė yra kūryba prasiveržiant. Jis stipriai veržiasi, ypač į dešinę ranką. Jis atliko 7 rezultatyvius perdavimus, bet padarė per daug, 5 klaidas. Tai yra labai blogai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos