Savaitgalio rungtynėse su „Šiauliais“ E.Mockevičius gavo pasireikšti penkias minutes, o „Lietuvos rytas“ išsikapstė tik po dviejų pratęsimų. Sunkiai kvapą gaudęs vidurio puolėjas taškais pasižymėti nespėjo, bet atkovojo du kamuolius.
Rimas Kurtinaitis prisipažino, kad vienu metu įlieti į komandos žaidimą naujokus Arną Butkevičių, Mindaugą Girdžiūną ir E.Mockevičių nėra taip paprasta.
„Jis lenkia grafikus ir gydytojai jau leido žaisti. Aišku, judesio amplitudė dar nėra iki galo išdirbta. Jis prarado beveik metus žaidybinio laiko. Treniruotės yra treniruotės. Matome, kad jis per 5 minutes užduso. Po Naujųjų metų tikimės, kad jis žais kaip visavertis žaidėjas“, – apie greitesnį nei tikėtasi E.Mockevičiaus debiutą kalbėjo R.Kurtinaitis.
Pats krepšininkas paklaustas apie tas pirmąsias penkias minutes aikštėje, nusišypsojo: „Ilgos. Tie aštuoni mėnesiai padaro savo. Dar reikia daug laiko, kad priprasčiau prie greičio. Treniruotėse yra visai kitaip, kitokia atmosfera. Smagu grįžti, bet dabar prasidės dar sunkesnis darbas. Turiu sugrįžti prie tų senų greičių, kuriuos turėjau anksčiau.“
Manau, kad ši komanda yra tikrai labai gera. Mūsų visas potencialas dar neišnaudotas.
Ketveri metai NCAA krepšininką daug ko išmokė, tačiau individuali kova JAV skiriasi nuo komandiniu žaidimu grįsto Europos krepšinio.
Lietuviui JAV teko sužaisti vienerias priešsezonio rungtynes su „Brooklyn Nets“, tačiau E.Mockevičius buvo atleistas ir patraukė į NBA Plėtojimosi lygą, ten rungtyniavo dublerinėje „Long Island Nets“ ekipoje. Tačiau nelemta trauma neleido savęs atskleisti.
E.Mockevičius sunkiai renka žodžius apie tuos mėnesius, kai teko gulėti lovoje, o ranka, kuri buvo įpratusi rinkti kamuolius nuo varžovų krepšio NCAA, nejudėjo. Tačiau didžiausi išbandymai jau praeityje.
Interviu su „Lietuvos ryto“ debiutantu E.Mockevičiumi – apie svajonę žaisti Lietuvos rinktinėje ir pamokas už Atlanto.
– Ar jaučiate spaudimą, kad komanda jūsų ilgai laukė ir antroje sezono pusėje turėtumėte būti vienas iš svarbiausių žaidėjų?
– Spaudimo – ne, galbūt motyvaciją didelę. Esu realistas. Visgi nežaidžiau daugiau nei 8 mėnesius. Operacija padaryta birželį ir nuo to laiko nebuvo jokio kontaktinio krepšinio. Kažkokio didelio spaudimo nėra, bet norisi padėti komandai. Man tai papildoma motyvacija.
– Kas buvo sunkiausia per tuos aštuonis mėnesius be krepšinio?
– Tos penkios pirmos dienos po operacijos buvo sunkiausios... Na, visos šešios savaitės buvo nelengvos. Negali judinti rankos, lovos režimas. Tiesiog guli ir nieko. Aišku, priprasti galima. Viskas yra įveikiama. Diena po dienos yra lengviau.
– Jums tai ne tik sugrįžimas po traumos, bet ir pirmieji žingsniai Lietuvos lygoje ir Europos taurėje. Ar jaučiasi kažkokie skirtumai nuo NCAA?
– Dar labai anksti apie tai kalbėti. Principas žaidimo tas pats. Tik NCAA viskas daug labiau grindžiama individualiomis savybėmis, o Europoje viskas yra į komandinį žaidimą. Tai tiesiog prisitaikymo reikalas. Reikia priprasti prie trenerio filosofijos. Manau, kad ši komanda yra tikrai labai gera. Mūsų visas potencialas dar neišnaudotas.
– Ką jau galite pasakyti apie darbą su R.Kurtinaičiu?
– Manau, kad Rimo Kurtinaičio reputacija kalba pati už save. Kiekvieną dalyką, kurį jis sako, bandai įsisavinti ir pritaikyti. Pats klausiu ir bandau padaryti viską kuo geriau. Jeigu visko klausysi, tai rungtynių metu bus daug lengviau – tu viską žinosi, ko iš tavęs nori.
– Jūs žaidėte Lietuvos jaunimo rinktinėse. Ar laukiate savo šanso vyrų rinktinėje?
– Visada norisi save išbandyti. Tai išlieka mano tikslu. Visada norisi žaisti su geriausiais ir prieš geriausius. Tikiuosi, kad sveikata leis ir aš pats tobulėsiu. Vasarą man skambino Dainius Adomaitis, bet dėl traumos po to tiesiog nebebuvo apie ką kalbėti. Tiesiog dirbu savo darbą. Manau, kad mano šansas turėtų ateiti.
– Tai jūsų svajonė?
– Žinoma. Visi augame ir žiūrime mūsų rinktinės žaidimą.
– Ar yra kažkuris iš mūsų legendinių „centrų“, kurio žaidimą ypatingai analizuojate?
– Tiesiog stebiu visus ir bandau kažką pasisemti. Niekada nesekiau vieno žaidėjo. Stebi rinktinę ir žaviesi pačiu žaidimu.
– Lietuvos krepšinio federacija paskelbė karą krepšinio agentams. Federacija mano, kad per daug jaunųjų talentų išvyksta į užsienį ir ten lieka nieko nepešę. Jūs pasirinkote NCAA kelią. Kaip dabar šį sprendimą vertinate?
– Galiu kalbėti tik apie save. Manau, kad tai buvo teisingiausias sprendimas, kurį tada galėjau priimti. Išvykau universitetą, kuriame įgijau dvi specialybes – finansų ir vadybos, kurios man tikrai padės susirasti darbą, esant reikalui. Tobulėjau gerame universitete (Evansvilio universitetas Indianoje – aut. past.), kuris turi gerą vardą. Nemanau, kad ten praradau kažką žaidybiniu atžvilgiu, o įgijau daug gyvenimiškos patirties. Susipažinau ir su skirtingomis kultūromis, pakeliavau po JAV ir, žinoma, puikiai išmokau anglų kalbą. Nemanau, kad Lietuvoje būčiau įgavęs visos šitos patirties.
– Jūs buvote labai arti NBA. Net sudarėte sutartį su „Brooklyn Nets“, tačiau taip ir nedebiutavote. Kas sutrukdė žengti išsvajotą žingsnį?
– Viskas prasidėjo nuo traumų. Dar būdamas Lietuvoje jas turėjau. Visokių pasiteisinimų galima ieškoti, bet manau, kad negavau tos pilnos progos save parodyti. Aišku, ten teko žaisti prieš vyrukus, kurie visa galva labiau subrendę ir patyrę. Žiūriu į tai kaip gerą pamoką. Už bandymus niekas per galvą neduoda.
Sunku net žodžiais apibūdinti, kaip iš tiesų yra sunku prasimušti į NBA. Kone viskas yra grindžiama asmeninėmis savybėmis. Visos treniruotės yra individualaus tobulinimo. Trenerių štabą sudaro 10 trenerių, o personalui gali skambinti dieną ar naktį. Jie tam ir yra, kad tau padėtų. Reikia labai daug darbo ir tas šansas ateina.
– Mindaugas Kuzminskas laukia savo antrojo šanso NBA. Po neblogo pirmojo sezono „Knicks“ šiame sezone jam staiga užsivėrė durys šiame klube ir tenka laukti naujos stotelės. Žinodamas tą virtuvę, tikite, kad jam pavyks atkreipti kitų klubų dėmesį?
– Manau, kad jis tikrai ten ras komandą. Neabejoju, kad jis pats ir jo agentas tai žino, todėl ir laukia. Ten yra tam tikri langai, kuriems atsidarius viskas turėtų judėti greičiau. Manau, kad jis yra tikrai tiek geras, kad sulauks savo šanso. Jis to vertas.
