Tikrą emocijų audrą išgyveno Š.Jasikevičius šalia šoninės linijos per pirmąją rungtynių pusę.
Jo auklėtiniai, nors ir ne tobulai, tačiau puikiai pradėjo rungtynes ir išsiveržė į priekį 13:2. Šaras plojo žalgiriečiams net ir ne po pačių sėkmingiausių epizodų – jį turėjo tenkinti tai, kaip vystėsi žaidimas.
O tada prasidėjo...
Beveik šešias minutes žalgiriečiai nepelnė taškų per atkarpą pirmojo kėlinio pabaigoje ir antrojo pradžioje. Galbūt patikėję lengvų rungtynių scenarijumi po solidžios pradžios, žaliai balti nustojo žaisti, nepataikė metimų ir atsidūrė besivejančių vaidmenyje.
Šaras nelabai suprato, už ką gavo įspėjimą dar prieš didžiąją pertrauką. Teisėjas Tomas Jasevičius į trenerio tolimesnius komentarus nereagavo.
Į pertrauką komandos išėjo esant lygiam rezultatui 38:38, o po pasitarimų aistrų lygis tik augo. Nenadas Čanakas užsidirbo techninę pražangą, o Šaras, pirmoje pusėje atrodęs gan ramus, vis emocingiau dalino pamokas savo žaidėjams.
Galiausiai treneriui pavyko įlįsti į žaidėjų galvas – šie suaktyvino gynybą, gerai ir protingai puolė prieš varžovų zoninę gynybą bei susikrovė dviženklę persvarą 63:52 prieš pat ketvirtąjį kėlinį.
Atrodė, kad Š.Jasikevičius jau tuoj galės pradėti galvoti apie KMT finalą, kai „Žalgirio“ persvara pasiekė 18-kos taškų ribą, bet „Lietkabelis“ to neleido. Spurtas, prasidėjęs Pauliaus Valinsko tritaškiu su pražanga, privertė vienu metu pakeisti net 4 žaidėjus, priartino panevėžiečius, bet tai buvo viskas, ką šie sugebėjo pasiūlyti.
„Noriu pasveikinti mūsų komandą ir fanus. Rungtynės buvo tikros specifinės taurės rungtynės, kur daug viskas vyksta į viršų ir į apačią, priimama daug keistų sprendimų. Kažkuriuo momentu atrodė, kad jau perlaužėme, bet per anksti patikėjome pergale ir jie sugrįžo į rungtynes. Rungtynės nenustebino, visos keturios čia esančios komandos yra aukšto lygio. Prisideda ir taurės specifika, matom, kad ji egzistuoja visoje Europoje“, – sakė Šaras.
– Rungtynių pradžia buvo gera – 13:2, tada atrodė, kad jau „Lietkabelis“ perlaužė eigą, turėjo 9 taškų persvarą, kas pasikeitė?
– Manau, kad „Lietabelis“ žaidė su tais pačiais žaidėjais, kurie pradėjo, o mes rotavome ir prastai įsiliejo atsarginiai. Galvojant apie 40 minučių, rotacija mums padėjo, nes „Lietkabelis“ antroje pusėje, nors už juos negaliu kalbėti, gal silpniau žaidė, gal labiau pavargo.
Gal tada mūsų suolas neįnešė energijos, o „Lietkabelio“ pagrindiniai žaidėjai įsižaidė ir pridarė mums daug problemų.
– Edgaras Ulanovas buvo ne tik naudingas statistiškai, bet ir emociškai, kiek jo epizodai padėjo užsikurti komandai?
– Jis vienas tų, kurie supranta taurės situacijas, pradėjo žaisti labai solidžiai. Sakau, kažkiek esam komanda, kuri rotuoja 10-11 žaidėjų, norėjosi žaisti su visais.
Grįžtant prie jo, jis yra avienas komandos lyderių.
– Jockas Landale'as antrojo kėlinio viduryje išėjo į aikštę, buvo pakeistas, tada grįžo ketvirto viduryje ir vėl greitai sėdo ant suolo. Jūsų netenkino jo žaidimas?
– Tai lėmė, kad čia yra Karaliaus Mindaugo taurė, o ne tarpklasinės. Mums nereikia leisti visiems vaikams pasižaisti. Kad ir kaip norėtųsi.
– Kiek tie efektingesni epizodai užkuria komandą, kiek dar stebina Pauliaus Jankūno blokas?
– Jei iš fizinės pusės, apie Paulių stebina viskas (šypsosi). Taurė yra 40 minučių sprintas, tai vienos rungtynės, reikia išlaikyti koncentraciją, yra daug šou prieš rungtynes.
Tas mūsų išėjimas nei nustebino, nei nustebino, kad „Lietkabelis“ grįžo. Kai nukrypsta dėmesys, būna problemų rungtynėse.
– Ar jums netrūko atmosferos rungtynių metu?
– Mano komandoje už triukšmą aš atsakingas, tai netruko (šypsosi).
– Ar po pernai pralaimėtos taurės šiemet jaučiasi, kad žaidėjai labiau supranta tų vienų rungtynių svarbą?
– Komandoje turiu daug jaunų žaidėjų, norėtųsi, kad jie tą taurę pasiimtų. Taurė yra dar vienos rungtynės, kurios yra įbrauktos į intensyvų „Žalgirio“ kalendorių. Sunku jausti kažką.
Jei jaunas ar net ir nebūtinai jaunas žaidėjas nejaučia, kad gali rytoj paimti titulą, jam reikia baigti užsiimti šia profesija.