Krepšinis ir karas dabar svarbiausios temos Tuzloje – nedideliame krepšinio mieste, kur ketvirtadienio vakarą vyks atrankos rungtynės į pasaulio čempionatą.
Ir Bosnijos, ir Lietuvos krepšininkai laimėjo pirmąsias dvejas rungtynes prieš Bulgariją ir Čekiją, bet dabar ateina tarpusavio akistata.
Ji vyksta dieną, kai Rusija atvėrė savo nasrus ir užpuolė Ukrainą.
„Pabudus ryte ir sužinojus buvo labai liūdna“, – sakė V.Bosničius, pats su tėvynainiais ištvėręs karą 1992–1995 metais, kuomet bosniai turėjo atlaikyti serbų atakas, griuvus Jugoslavijai.
– Ar dabartinė padėtis Ukrainoje primena jums liūdną jūsų šalies istorijos dalį? – 15min paklausė V.Bosničiaus po bosnių treniruotės ketvirtadienį perpiet.
– Taip, tai, kas nutiko Bosnijoje, buvo labai liūdna. Labai liūdni prisiminimai – karas yra baisus dalykas.
Tačiau jis gali nutikti bet kam, o mano šalis tai patyrė.
Tačiau nenoriu apie tai kalbėti, geriau susitelkime į sportą ir nukreipkime mintis į gražiąją gyvenimo pusę – krepšinį.
– Pasisveikindamas pasakėte lietuviškai „Labas rytas“ – kokie jūsų prisiminimai iš etapo Vilniuje?
– Man labai patinka Lietuvos krepšinis. Manau, kad Lietuvos ir buvusių Jugoslavijos šalių krepšinis yra pats geriausias per pastaruosius 20–30 metų. Daug gerų žaidėjų iškilo Lietuvoje, o aš džiaugiuosi, kad savo gyvenime tapau Lietuvos krepšinio dalimi, kai žaidžiau „Lietuvos ryte“ su tokiais žaidėjais kaip Arvydas Macijauskas, Rimantas Kaukėnas, broliai Javtokai, Kęstutis Šeštokas – puikūs žmonės, puikūs žaidėjai.
Dabar džiaugiuosi, kad mano šalis žaidžia su Lietuva.
Lietuvoje žaidžiau iki gruodžio – 4 ar 5 mėnesius. Pamenu, kad ikisezoninės varžybos prasidėjo anksti, aš buvau Vilniuje gal jau liepą.
Iškart pamačiau, kad krepšinis svarbus čia, kaip religija. Pamenu Lietuvos rinktinės pralaimėtą ketvirtfinalį – tą dieną mieste niekas nekalbėjo, buvo labai tyku, nebuvo muzikos kavinėse ir baruose. Pamenu, kad „Lietuvos ryto“ keli žaidėjai liūdni grįžo iš čempionato – tikriausiai tai buvo Latvijai pralaimėtos rungtynės 2001 metais.
Aš sekiau Lietuvos krepšinį, lygą, žaidėjus.
– Ar esate patenkintas savo karjera, kuri nėra įprasta – jūs iškilote Švedijoje, kur krepšinis nėra populiarus?
– Mano istorija tikrai kitokia nei mano tėvynainių. Baigęs krepšininko karjerą Švedijoje, pradėjau ten treniruoti kitus. Buvo fantastiški septyneri metai ten. Dalis jaunų žaidėjų, su kuriais pradėjau dirbti, paskui iškilo iki nacionalinės rinktinės, kurią irgi treniravau. Švedija, Šveicarija, Belgija, o dabar – Bosnija. Didžiuojuosi, kad pastaruosius kelerius metus pasirodėme labai gerai ir su jauna komanda iškovojome kelialapį į 2022 metų Europos čempionatą.
Nežinau, ar žinote, bet bilietai į šias rungtynes buvo išpirkti per tris valandas Tuzloje.
– Ko laukiate iš rungtynių?
– Be abejo, tai bus labai geras krepšinis, Lietuva turi gerų žaidėjų, kažkurie žaidžia užsienyje, o dalis jų yra iš „Ryto“ komandos. Vadinasi, jie kartu treniruojasi ir žaidžia, tad yra gerai susižaidę.
Su Lietuva susitiksime ir Europos čempionato grupėje, tad tai bus tarsi patirtis, kas lauktų Europos pirmenybėse. Bus gera atmosfera, o mes pabandysime pateikti šokią tokią staigmeną. Kalbama, kad Lietuva yra favoritė, bet, aš manau, kiek kitaip, mes pabandysime nugalėti Lietuvą.
