Š.Vasiliauskas sužavėjo Joną Kazlauską 2014 metų vasarą, kai ramiu kamuolio valdymu ir tritaškiais užsirekomendavo kontrolinėse varžybose ir pateko į galutinį dvyliktuką.
188 cm ūgio gynėjui tada buvo numatytas Manto Kalniečio dublerio vaidmuo, bet viskas pasikeitė, kai pagrindinis įžaidėjas patyrė sunkią peties traumą prieš pat kelionę į Ispaniją ir J.Kazlauskui planetos pirmenybėse teko perrikiuoti gynėjų grandį.
Š.Vasiliauskui nebuvo paprasta susidoroti su debiutanto vaidmeniu tąsyk ir kitą vasarą kvietimo į rinktinę jis nebesulaukė. Jis nebuvo reikalingas rinktinei nei 2016 metais, nei praėjusią vasarą, kai jau Dainius Adomaitis būrė komandą Europos pirmenybėms.
Tačiau dėl FIBA ir Eurolygos karo rinktinei likus be M.Kalniečio ir Luko Lekavičiaus, D.Adomaitis netruko prisiminti Š.Vasiliauską, kurį buvo treniravęs Lietuvos rezervinėje ir studentų rinktinėse.
Ir įžaidėjas nesibrangino. „Kažkiek, žinoma, keista. Toks sutapimas – tada buvau pasaulio čempionate, dabar vėl kovojame, kad ten patektume, – šyptelėjo Š.Vasiliauskas. – Visada reikia padėti ir atstovauti Lietuvai. Aišku, kad kvietimas malonus. Lietuva juk yra krepšinio šalis. Žaisti už Lietuvą yra kažkas tokio, juo labiau, kad pažįstu visus“.
Toks sutapimas: tada buvau pasaulio čempionate, dabar vėl kovojame, kad ten patektume
Su rinktinės vyrais šoko vienas kito vestuvėse
Š.Vasiliauskui tikrai nereikėjo prisistatyti bendražygiams, nors iš 2014 metų Lietuvos rinktinės liko tik Renaldas Seibutis, Kšištofas Lavrinovičius ir Adas Juškevičius.
Su pastaruoju ryšys ypač gilus. „Su Adu užaugome kartu, 10 metų drauge“, – sakė Š.Vasiliauskas apie bendraamžį, su kuriuo iš jaunimo krepšinio perėjo į suaugusiųjų Kauno „Žalgirio“ sistemoje.
Jie šoko vienas kito vestuvėse, kur taip pat dalyvavo ir Vaidas Čepukaitis – rinktinės debiutantas, su kuriuo Š.Vasiliausko keliai vis susiliedavo, kai „Žalgiris“ skolino žaidėjus kitiems klubams. Užpraėjusį sezoną Š.Vasiliauskas ir V.Čepukaitis drauge žaidė Prienuose.
„Važiuodamas čia bandžiau pagalvoti, su kuo yra tekę rungtyniauti, tai supratau, kad beveik su visais. Su Eimantu Bendžiumi drauge – Lenkijoje, su V.Čepukaičiu nuo vaikystės visose komandose, kur tik mus siųsdavo žaisdavome drauge. Visi pažįstami. Nedidelė šalis“, – kalbėjo Š.Vasiliauskas.
Dabartinėje Lietuvos rinktinėje, jei D.Adomaitis laikysis ketinimų A.Juškevičių daugiau laiko laikyti atakuojančio gynėjo pozicijoje, Š.Vasiliauskas veikiausiai dalinsis įžaidėjo vaidmenį su Mindaugu Girdžiūnu iš Klaipėdos „Neptūno“.
Visi esame pažįstami. Nedidelė šalis.
„M.Girdžiūnas irgi mūsų metų – 1989-ųjų, tad teko prieš jį daug kartų žaisti, – sakė Š.Vasiliauskas. – Ir jis, ir Adas savo klubuose žaidžia daug ir gerai. Matau jį ir „Neptūną“, Klaipėdos komanda daužo visus FIBA Čempionų lygoje – gražu žiūrėti“.
Turkijoje atlieka svarbų vaidmenį
Pačiam Š.Vasiliauskui patekti į rinktinę padėjo sėkmingas etapas Turkijoje.
Praėjusį gruodį iš Badalonos „Joventut“ jis persikėlė į Ušako „Sportif“, kur rungtyniavo su dar vienu Lietuvos rinktinės vidurio puolėju Evaldu Kairiu, o šį sezoną įžaidėjas daug minučių gauna kitame Turkijos klube – Trabzono „Trabzonspor“.
Žaisdamas vidutiniškai po 29 minutes, Š.Vasiliauskas viename stipriausių šiuo metu Europos šalių čempionate renka po 13,7 taško ir atlieka po 5,7 rezultatyvaus perdavimo.
„Svarbiausia man komandos rezultatai, – sakė aštuntą vietą tarp šešiolikos ekipų užimančios „Trabzonspor“ ekipos įžaidėjas. – Svarbu, kad komandos draugai pasitikėtų, kad jie žinotų, jog paduosiu kamuolį, kai jie laisvi.“
Tokio pat nesavanaudiško žaidimo stiliaus Š.Vasiliauskas planuoja laikytis ir Lietuvos rinktinėje, kuri pasaulio čempionato atrankos varžybas pradės penktadienį maču Pirštinoje su Kosovu ir sekmadienį – rungtynėmis Klaipėdoje su Lenkija.
„Negalvoju apie savo vaidmenį. Dabar svarbiausia trys dienos, kai apsižiūrėsime derinius. Nesvarbu, ar būsiu 38 minučių, ar 10 minučių žaidėjas. Svarbiausias tikslas – laimėti, – pabrėžė Š.Vasiliauskas. – Rinktinėje turbūt bus tokių, kurie pelnys taškus. Aš turbūt labiau bandysiu surasti laisvą žmogų. Bet negali žinoti. Šioje komandoje visi keturiolika žaidėjų gali rinkti taškų. Lietuvos rinktinė tuo ir išskirtinė, kad kiekvienas gali tai padaryti. Man kamuolio nebus gaila – tegu renka taškus kiti, kad tik gerai pasirodytume. Kai grįšime į savo klubus, galėsime mėtyti, kiek norime. Dabar reikia žaisti komandiškai“.
Antrą kartą išvydo mažąją dukrą
Į rinktinės stovyklą Š.Vasiliauską palydėjo žmona Martyna, su kuria krepšininkas susituokė pernai, o prieš mėnesį susilaukė Lėjos.
Per dukros gimimą jis tik porai dienų buvo parlėkęs iš Turkijos, todėl sugrįžimas į Lietuvos rinktinę jam buvo ir antroji proga ant rankų paimti mažylę.
„Skirtumas jau jaučiasi laikant ant rankų, – delnais dukros dydį bandė parodyti Š.Vasiliauskas. – Panešioji valandą, ir rankos aptirpsta.“
Kitą savaitę jie jau trise keliaus į Turkiją, bet prieš tai Š.Vasiliauskas turės pasistengti, kad su senais ir naujais bendražygiais rinktinėje tinkamai pavaduotų NBA ir Eurolygos krepšininkus.
„Visada smagiau turėti tokius kaip Valančiūnas, Kuzminskas ar Kalnietis. Bet ne mes vieni kenčiame dėl to. Pažiūrėkite, kiek ispanų žaidėjų rungtyniauja NBA, penki klubai – Eurolygoje. Visi turi ieškoti išeičių, – kalbėjo Š.Vasiliauskas. – Nors mūsų pagrindinių žaidėjų nebus, bet tai bus šansas kitiems pasirodyti. Kas iššaus, bus gerai. Jei kažkuris mūsų pelnys 20 taškų, visiems bus gerai. Jei įmesiu 30 taškų, bet komanda pralaimės, po trijų valandų visi tai pamirš“.
