| LKL | „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ | 17:00 | „Žalgirio“ arena |
Laurynas dar nuo Arvydo Macijausko žvaigždės Vilniuje laikų palaiko „Lietuvos rytą“. Ištikimas sostinės klubo gerbėjas netgi turi automobilį, pažymėtą komandos simbolika. Dėl jo kai kuriuose miestuose kyla nedidelių problemų.
Skardžiabalsis Mindaugas taip pat yra ryškus veidas žaliai-baltų tribūnoje. Kaip sirgalių grupuotės „Green Death“ narys jis muša būgną „Žalgirio“ arenoje ir palaiko toną aktyviausiai gerbėjų grupei.
Laurynas anksčiau kreivai žiūrėdavo į Eurolygoje buksavusį „Žalgirį“, o Mindaugui žinios apie „Lietuvos ryto“ sirgaliui sudaužytą „dūdą“ atrodydavo normalios. Bet smarkiai jų požiūrį į „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ gerbėjų priešpriešą pakeitė netikėta pažintis „Fans Against Violence“ projekte.
FIBA inicijuotas projektas startavo 2015-ųjų kovą. Per dvejus metus maždaug 50 sirgalių grupės susitiko penkiose valstybėse: Ispanijoje, Kroatijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, o 2016-ųjų kovą – ir Lietuvoje, Kaune.
Apie 3000 krepšininkų, teisėjų, sirgalių ir krepšinio mylėtojų apėmęs projektas išsikėlė tikslą mažinti smurtą tribūnose, puoselėti toleranciją, taikią konkurenciją ir plėsti sirgalių suvokimą.
galbūt buvau piktesnis ir tolerantiškesnis smurtui. Maždaug: „cha cha, davė į nosį, fainai!“ Bet dabar galvoju... Kodėl? Kam? Kas čia yra ir kodėl?
Agresyviausi sirgaliai nebuvo linkę leistis į diskusijas su kitų komandų gerbėjais, todėl „Fans Against Violence“ tikslinė auditorija buvo aktyvūs, bet tolerantiškesni gerbėjai. Tikimasi, kad projekto dalyviai pasisėmę žinių skleis „Fans Against Violence“ idėją savo šalyse.
Mindaugas dar patraukia Lauryną per dantį dėl raudonų krokodilinių batų ir „Lietuvos rytui“ atėjusį vakarą. Kiek ramesnis Laurynas kantriai, bet su šypsena sugeria replikas, laukdamas naujų jo palaikomos komandos pergalių.
Apie „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ gerbėjų priešpriešą 24sek juos kartu kalbino pakeliui į FIBA Čempionų lygos rungtynes Stambule tarp vietos „Bešiktaš“ ir Šolnoko „Olaj“. Du prisiekusius „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sirgalius vienija bendras tikslas – skatinti aktyvų, bet ne agresyvų mylimos komandos palaikymą.
– Ką vienas apie kitą galvojote prieš „Fans Against Violence“ projektą ir koks tas požiūris dabar, jam finišuojant? – 24sek paklausė sirgalių.
Mindaugas: Aš pradėsiu pirmas! Iš projekto kordinatoriaus Karolio Stirbio gavau elektroninį laišką su Lietuvos delegacijos nariais. Ir pamačiau – Laurynas Dapkevičius, „Lietuvos rytas“. Iš „ryto“?! Galvojau, kaip mes čia bendrausim? Dar važiuodami į oro uostą juokavome su kolegomis, kaip čia bus. Bet susitikome, „labas, labas“ ir jau tos pačios dienos vakarą sėdėjome prie vieno stalo. Jau tada visi kalbėjome, kad apie tokį scenarijų net nebūtume pagalvoję.
Laurynas: Mindaugą pažinojau iš matymo dalyvaujant sirgalių krepšinio čempionatuose. Ir minčių, kaip čia su juo reikės sėdėt ar ką, net nebuvo kilę. Nežinau, man kito žmogaus komandos pasirinkimas problemų nesukelia. Žinau, kad daug kas pyksta, privengia, varo, bet aš neturiu tokių stereotipų. Turiu draugų kauniečių, kurie atvažiuoja, bendrauja, o kai ateina rungtynės, jie išeina sirgti už „Žalgirį“, mes – už „Lietuvos rytą“, bet vėliau vėl susitinkame.
Gal žmogus turi turėti kažkokių problemų, kad turėtų tokių įsitikinimų ir nekęstų kito žmogaus?
– Nuo ko pradėjote savo pirmąjį pokalbį?
Esu nusiteikęs prieš tuos, kuriems rūpi muštynės ir panašiai. Ir „Lietuvos ryto“ sirgalių gretose yra žmonių, kurie ir saviškiams nepatinka.
Laurynas: Natūralu, kad buvo patraukimas per dantį. Mes ir dabar panašiai bendraujame. Bet viskas normalu.
Mindaugas: Dabartinis mūsų bendravimas... Toks geras sveikas humoras. Nėra jokių pykčių. Ir mes tarpusavyje sau nuotaiką pasikeliame padurnavodami, ir kolegos su šypsena žiūri. Fainai.
– Ar anksčiau priešiškai žiūrėjote į pagrindinio varžovo sirgalius?
Mindaugas: Anksčiau buvau nusiteikęs prieš „Lietuvos rytą“. Nors neaišku, ar prieš „Lietuvos rytą“. Galbūt prieš fanus? Tiksliai negaliu įvardyti. Kaip fanai man jie buvo visiškai ne okay. Bet per tą pusmetį požiūris pasikeitė.
Laurynas: Aišku, tarp tų fanų yra žmonių, kurie man nepatinka. Bet pas mus irgi yra normalių žmonių, kurie pakankamai žmogiški. Tas nusiteikimas dvipusis. Fanai pasiskirstę į dvi stovyklas. Vieni gal protingesni, labiau išprusę ir galvoja plačiau. Su jais gali bendrauti ir būti draugas. Esu nusiteikęs prieš tuos, kuriems rūpi muštynės ir panašiai. Jie visai kitaip galvoja ir daro priešingai. Ir „Lietuvos ryto“ sirgalių gretose yra žmonių, kurie ir saviškiams nepatinka. Bet visokių yra, visokių reikia.
(Į pokalbį įsitraukia per autobuso sėdynę persisvėrusi Utenos „Juventus“ sirgalė Agnė)
Agnė: Jie galbūt labiau remiasi tomis nerašytomis taisyklėmis.
Mindaugas: Nežinau, aš galbūt dabar išvis nebesuprantu, koks yra to tikslas...
– Dabar nesuprantate ar ir anksčiau buvote tokios nuomonės?
Mindaugas: Na, anksčiau būdavo maždaug „rytas tai nesąmonė, bam“ (trenkia kumščiu į delną). Ta prasme, galbūt buvau piktesnis ir tolerantiškesnis smurtui. Maždaug: „cha cha, davė į nosį, fainai!“ Bet dabar galvoju... Kodėl? Kam? Kas čia yra ir kodėl?
– „Fans Against Violence“ projekte dalyvavo Lietuvos, Ispanijos, Bulgarijos, Turkijos ir Kroatijos sirgaliai. Ar palyginus su kitomis šalimis, „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sirgalių priešiškumas pasiekęs kritinę ribą?
Mindaugas: Na, Turkijos lygio mes dar nepasiekėme, kur net svečių sirgalių nebeįleidžia į areną. Jau bent čia gerai, kad iki tiek nenusivažiavome.
Laurynas: Kažkada situacija turėtų pasikeisti. Tačiau vis tiek atsiras žmonių, kurie negalės nusileisti. Galbūt vieni ramesni ar kas, bet kiti sugalvoja... Pavyzdžiui, paskutinį kartą „Lietuvos ryto“ fanai pavogė „Žalgirio“ vėliavą. Tai dalykas, kuris turės tęstinę seką visą sezoną. Dabar jau žinau, kad kur benuvažiuosim, pavyzdžiui, sekmadienį žaisime Kaune, kažkas bus. Tikrai bus.
Nesu prie tų fanų, kurie išsidirbinėja. Mes neturime grupuotės, o tiesiog esame „Lietuvos ryto“ sirgaliai. Bet žinau, kad kažkas bus ir negalėsi laisvai vaikščioti. Reikės stebėti aplinką. Galbūt po rungtynių kažkas seks. Atgarsis po sekmadienio, manau, bus (Šypsosi.).
– Kaip remiantis „Fans Against Violence“ projekte surinkta informacija būtų galima slopinti tokius užpuldinėjimus?
Mindaugas: Per vieną susirinkimą federacijoje kalbėjome, kad krepšinio fanai galėtų kartu palaikyti Lietuvos rinktinę. Daryti organizuotą rinktinės palaikymą. Futbolas, manau, Lietuvoje yra puikus to pavyzdys. Nesvarbu, iš kur tu esi – Gargždų ar „Pietų IV“, stovi vienoje tribūnoje ir palaikai, atiduodamas visas jėgas lyg klubui. Dabar negirdžiu, kad tarp futbolo fanų vyktų kažkokios kovos. O mes, krepšinio fanai, tipo...
Laurynas: Manau, kad žmones reikia pagydyti. Vieni kitus daugiau mažiau žinome iš matymo. Yra tas jausmas, kad maždaug kaip stovėsiu šalia „Žalgirio“ fano? Yra toks nusistatymas, bet nežinau, iš kur jis kilo. Atrodo, kad tas žmogus yra raupsuotas. Bet jis lygiai toks pat žmogus, tik turi savo nuomonę dėl palaikomos komandos. Ir kiekvieno nuomonę reikėtų gerbti. Reikia taip pradėti gydyti.
O dėl smurto, tam daugiau dėmesio turėtų skirti klubas. Klubas turi susidėlioti prioritetus ir nuspręsti, ar jam reikalingi tokie fanai. Manau, kad fanai yra klubo įvaizdžio dalis. Taip vėliau ir atsiranda kalbos, kad va, „Lietuvos rytas“ toks ir anoks.
Pavyzdžiui, mano automobilis apklijuotas „Lietuvos ryto“ lipdukais. Būna, nuvažiuoju į Uteną, Klaipėdą, kitus miestus. Pamenu, kai pernai nuvažiavau į Uteną, mano automobilį pamatę žmonės buvo maždaug: „blemba, čia iš ryto, čia pyp, su visais keiksmažodžiais, reikia ratus pradurti“. Sėdi į automobilį ir galvoji, kas tiems žmonėms yra? Žmonės turi kažkokį nusistatymą.
Mindaugas: O su „Žalgirio“ mašina gali važiuoti, kur nori! Na, nebent Vilniuje. Nors ten irgi viskas normaliai. Klaipėdoje galbūt sunkiau su „Žalgirio“ atributika. Galbūt taip yra dėl to, kad „Žalgiris“ šiek tiek čia dirba geriau.
Laurynas: Sakoma, kad „Žalgiris“ yra Lietuvos komanda. Sutinku su tuo. Bet visi negali sirgti už vieną komandą.
Agnė: Laurynai, man patinka tas tavo išskirtinumas. Kad ne iš principo, bet vat palaikai „Lietuvos rytą“, nes jis patinka nuoširdžiai. Bet manau, kad tarptautinėse rungtynėsse palaikai ir žalgiriečius?
Laurynas: Žinoma. Aš pažiūriu tas rungtynes. Būna visko. Galbūt man to nebėra. Galbūt anksčiau būdavo pyktis. Bet jis buvo nesveikas. Buvau galbūt piktas, kad „Lietuvos rytas“ žaidė Europos taurėje, kovojo dėl vietos Eurolygoje, o „Žalgiriui“ sezonas blogas, negeras, bet jis toliau žaidė Eurolygoje. O kai mes laimėdavome LKL ir neturėdavome šansų patekti į Eurolygą, tada kildavo pyktis dėl nesąžiningumo. Bet dabar taip nebėra. Nežinau, gal metai savo daro.
Mindaugas: Galbūt jau su tuo jau susitaikėt? (Agnė juokiasi).
Laurynas: Ne. Man net sakydavo, kad va, pradėk sirgti už „Žalgirį“. Bet aš net ne vilnietis – iš Panevėžio, ir manęs niekas nevertė sirgti už „Lietuvos rytą“. Bet aš tiesiog dar nuo Macijausko laikų sirgau už „Lietuvos rytą“. Ir pasirinkau.
Mindaugas: Mes ant to dirbam!
Laurynas: Nemanau, kad taip bus (kad sirgs už „Žalgirį“ – aut. past.).
– Mindaugas užsiminė apie bendrą Lietuvos krepšinio rinktinės palaikymą. Galbūt būtent tas vienybės jausmas Lietuvos rinktinės tribūnoje ir stovėjimas tribūnoje vėliau išspręstų problemas klubiniame sezone?
Mindaugas: Manau, kad tai tikrai būtų žingsnis į priekį. Net neabejoju. Bet čia krepšinio federacija galėtų ar inicijuoti, ar pradėti, ar palaikyti. Net nežinau, kurį čia žodį geriau parinkus.
Agnė: Tiesiog kad būtų koordinuotas judėjimas. Organizuotai padaryti palaikymą. Tikrai matau, kaip „Juventus“ fanai bėgte varo palaikyti rinktinės. Jiems tai būtų kažkas vau.
– „Fans Against Violence“ projekte nemačiau „Neptūno“ sirgalių. Ar iš jų ir galbūt agresyvesnių komandų sirgalių grupuočių kilo pasipriešinimas projektui ir jo atmetimas?
Mindaugas: Nebūtinai. Ne. Ne nerašytos taisyklės.
Laurynas: „Neptūno“ sirgaliai iš pradžių buvo. Bet esmė... Nebijau tų kitų žmonių. Galiu tik pasakyti, kad nerašytos fanų taisyklės egzistuoja ir „Neptūno“ sirgaliams didelę įtaką daro „Lietuvos ryto“ aistruoliai. Jie nuo jų labai priklausomi. Todėl klaipėdiečiams šis projektas nepriimtinas. Manau, kad kai kurie mūsiškiai darė spaudimą „Neptūnui“.
Kita vertus, turėti sitikinimus yra gerai, bet iš smalsumo sudalyvauk, pasižiūrėk, kaip viskas vyksta, o tada pasidaryk išvadas ir spręsk, ar tau tai yra priimtina ar ne. Gal rasi kažkokių idėjų, gal pasiūlysi, kaip spręsti problemas. O ne iškart nusistatyti. Nes taip ir nutiko. Jie nusistatė ir viskas. Turėjo puikią galimybę išvažiuoti ir susibendrauti su sirgaliais užsienyje. Bet nebuvo to noro. Nežinau, kodėl. Man pačiam buvo įdomu tą patirti, susipažinti su kitų sirgalių problemomis. Kažką pritaikyti.
Agnė: Čia tas pats, kas nemėgti pomidorų jų net neparagavus.
Mindaugas: Aš kaip tik vakar dar gavau komentarų, kad ką jūs čia su savo projektu, nesąmonė. Bet kaip tu gali sakyti, kad Pavarotis dainuoja blogai, jei tu jo niekada negirdėjai? Absurdas.
– Gerai, tai kaip į Lietuvos krepšinio tribūnas įnešti taikos?
Laurynas: Idėjų yra visokių, bet klausimas, kaip jas pavyks įgyvendinti. Bandome, kalbame apie projektą, bet tas nusistatymas iš „Lietuvos ryto“ sirgalių pusės yra. Nebent bendra iniciatyva su klubu, padarius kažkokius sprendimus ir keitimus, būtų galima kažką padaryti. Bet kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Nepaspausi per prievartą žmonių, nes jie iškart tai atmes. Bet jei žmogus permąstys, gal kažkas gali pasikeisti.
Klubas, federacija ir lyga, visi kartu, turi būti arčiau sirgalių.
Mindaugas: „Fans Against Violence“ – kai kuriems tas pavadinimas prieš smurtą kažkam atrodo nesąmonė.
Laurynas: Kai kuriuos tai labai veikia psihcologiškai.
Mindaugas: Žmonių įtraukimas turėtų būti ne tik iš mūsų pusės, bet ir klubai turi būti suinteresuoti fanų pokyčiams. Jie turi patys nuspręsti, norime to ar ne.
Laurynas: Atėjo laikas, kai visi jau susėdome prie stalo: klubai, lyga, fedaracija, fanai. Pradėjome bendrauti su apsauga, kaip išvengti problemų. Anksčiau tik kalbėdavome, bet bendrų diskusijų nebūdavo. LKL padarė pakeitimų. Galbūt tai duos kažkokių vaisių.
– Ką grįžę iš Stambulo pasakysite savo bičiuliams tribūnoje?
Mindaugas: Labai daug davė, kad dalyvavome Europos čempionato burtų traukime. Jau tai kala į viršų kaip turi būti. Ir visi klausinės, kaip čia buvo, kaip patekai. Ypač, kai jau parašyta, kad buvo toks projektas. „Green Death“ mato. Yra suaugę žmonės, kurie mato pokytį. Tikiu, kad ir pas mūsų jaunesnius kolegas yra žmonių, kurie supranta. Manau, mūsų tas požiūris ir klubų skleidžiama informacija fanams turėtų būti kitokia, nei komunikavome iki šiol. Klubas, federacija ir lyga, visi kartu, turi būti arčiau sirgalių.
Laurynas: Man tai buvo gera patirtis. Jei dar bus kažkoks panašus projektas, neapsisprendusiems sirgaliams patarčiau sudalyvauti. Raginu patirti tą jausmą ir pabandyti sudėlioti savo prioritetus, kas yra gerai ir blogai. Ir dabar jau kalbamės tarpusavyje tribūnoje. Kai kurie žmonės, kurie anksčiau atmetinėjo idėją, dabar domisi. Tiesiog reikia laiko. Bendromis jėgomis, jei pasibaigus projektui toliau dirbsime ir bedradarbiaus federacija su lyga, galime kažką pakeisti. Neturime labai blogos situacijos tribūnose, bet galima tobulėti.
