Grįžęs namo, Mindaugas Sušinskas gali didžiuotis solidžiais pirmaisiais metais ragaujant legionieriaus duoną.
27 metų dzūkas iškart įsitvirtino Vokietijos krepšinio lygoje, patekęs ten po gaivaus 2020-2021 m. sezono Prienuose, kuomet pateko į geriausių LKL žaidėjų penketą.
Aukščiausioje Vokietijos lygoje 204 cm ūgio puolėjas rinko po 11,4 taško, atkovojo po 3 kamuolius ir padėjo Chemnico komandai sužaisti geriausią sezoną per klubo istoriją.
Iki 2020 metų antrojoje lygoje žaidusi 240 tūkst. gyventojų miesto ekipa užpraėjusį sezoną debiutavo Bundeslygoje 14 vieta, o dabar finišavo šeštoje pozicijoje.
M.Sušinskas daug prisidėjo, kad argentiniečio Rodrigo Pastore treniruojama komanda laimėtų 22 rungtynes iš 32 reguliariajame čempionate.
Chemnico krepšininkams sezonas baigėsi ketvirtfinalyje, kur 0-3 nusileido Miuncheno „Bayern“ klubui.
– Mindaugai, kaip leidžiate dienas pasibaigus sezonui? – 15min paklausė M.Sušinsko.
– Buvau šiek tiek išvažiavęs paatostogauti iškart po sezono, tačiau dabar esu Lietuvoje ir planuoju laiką leisti gimtinėje.
– Į Vokietiją pernai išvykote po sėkmingo sezono Prienuose, kur sėkmingai žaidėte ir jūs, ir komanda. Kodėl karjeros kelias nusidriekė į Vokietiją?
– Iš tokių rimtesnių pasiūlymų, kuriuos svarstyčiau, buvo viena Lietuvos komanda (15min žiniomis, – Panevėžio „Lietkabelis“), taip pat buvo pasiūlymai iš kitų Turkijos ir Vokietijos klubų.
Tačiau nuvykimo į Vokietiją visiškai nesigailiu. Manau, jog pasirinkau teisingą kelią.
– Kokius tikslus buvote išsikėlęs sezonui Vokietijoje?
– Taip, viskuo buvau patenkintas, pasikalbėjau su komandos treneriu, komandos vizija irgi patiko. Važiuodamas tikėjau, kad galime pakliūti į atkrintamąsias varžybas. Tai įgyvendinome, tad džiaugiuosi tuo, kadangi komandos rezultatai man yra svarbiausi.
– Kokių asmeninių tikslų ar ambicijų buvote užsibrėžęs?
– Aš kažkaip nesu tas žmogus, kuris keltų sau kažkokius tikslus, tiesiog į rungtynes eidavau tokiu mentalitetu, kad kiekvieną mačą reikia sužaisti kuo geriau. Visada galima sužaisti dar geriau, bet tiek asmeniniu, tiek komandiniu rezultatu esu patenkintas.
– Pirmą kartą pradėjote legionieriaus karjerą. Kas sunkiausia buvo prisitaikant prie kitokio statuso?
– Nepasakyčiau, kad kažkas buvo labai sunku iš krepšinio pusės, galbūt tas žmogiškas gyvenimas ne iš krepšinio pusės, kita šalis, kalba buvo dalykai, prie kurių reikėjo prisitaikyti. Mano regione žmonės mažiau kalba angliškai, tad tai kažkiek sudėtingiau būdavo. Be to, neturėjau kartu šeimos, o tai iš pradžių kažkiek tikrai trikdė. Tačiau einant sezonui įsivažiavau ir tiesiog žaidžiau krepšinį.
– Kaip vertinate patį Chemnico miestą bei sirgalius?
– Galėčiau palyginti su Alytumi, iš kur pats esu kilęs, tik Chemnicas yra tarsi didesnis Alytus. Labai ramus, žalias miestas.
Man labai viskas patiko, nes aš pats esu toks ramesnis žmogus, tad ir miestas labai tiko.
O mūsų sirgaliai tikrai buvo vieni geriausių Vokietijoje, tad netgi labai nustebino, kokį puikų palaikymą turėjome.
– Kaip vertintumėte Vokietijos krepšinio čempionato lygį?
– Tikrai labai stipri lyga. Jeigu eini į aikštelę kažkiek nesusikaupęs ar nuvertinęs varžovą, labai daug šansų, kad pralaimėsi. Tai – tikrai labai stipri ir nenuspėjama lyga, nes ir paskutinės komandos laisvai gali įkąsti geresnėms komandoms.
– Visi mato vien plikus taškus, tačiau man labiausiai išsiskiriantis faktas atrodo, jog tritaškių pataikymo procentas siekė net 49 proc. Tai nuoseklaus darbo rezultatas ar išaugęs pasitikėjimas?
– Asmeniškai nesureikšminu to, tiesiog sunkiai dirbau vasarą, esu kaip ir išreikštas metikas, tad išsimetu daug metimų, neforsuoju įvykių aikštelėje. Tiesiog komandos draugai randa mane laisvą, o man lieka tik pataikyti.
– Ir komandai, ir jums asmeniškai sezonas buvo sėkmingas – kaip komandos vadovai vertina sezoną, kuriame užėmėte šeštąją vietą?
– Pradžioje, aišku, buvo labai apmaudu. Paskutines rungtynes reguliariajame sezone pralaimėjome, o tai lėmė nukritimą į šeštąją vietą. Pergalės atveju būtume ketvirti ir turėję aikštės pranašumą atkrintamosiose varžybose.
Tačiau įvyko kaip įvyko, bendrai sezoną tiek vadovai, tiek sirgaliai vertino labai teigiamai, tik gaila, kad nepavyko geriau pasipriešinti Miuncheno „Bayern“ ekipai.
– Tinklalaidėje ,,Basketnews’’ buvęs Prienų komandos treneris Marius Leonavičius sakė, kad esate sulaukęs dėmesio iš NBA. Kaip pats vertintumėte karjeros tokį šuolį ir kalbas apie NBA?
– Taip, kiek teko kalbėtis ir su treneriu iš Vokietijos, tai jis irgi buvo sulaukęs skambučio dėl manęs, smagu, kad domisi kažkas iš geriausios pasaulio lygos komandų. Tikrai malonu, tačiau per daug to nesureikšminu, tiesiog dirbu savo darbą ir tiek.
– Kiek yra realu pamatyti jus žaidžiantį NBA vasaros lygoje?
– Dabar tai labai sunku pasakyti, nes jokių konkrečių kalbų apie tai nebuvo, tad šiuo metu tai nėra labai realu. Vokietijoje su treneriu kalbėjome, kad būtu logiška, jeigu pakviestų pasibandyti, tad matysime.
– Kaip manote – koks krepšinio įgūdis labiausiai praverstų, kad patektumėte į elitines komandas?
– Manau, fiziškumas. Jei pavyktų fiziškai sustiprinti kūną dar labiau, galbūt tai galėtų atverti duris į dar aukštesnį lygį.
– Ar kažkiek nuliūdote, kai neišvydote savęs Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše, bent jau pasaulio čempionato atrankos rungtynėms?
– Labai to nesureikšminu, tačiau tikrai buvo kažkiek keista, kai nepamačiau savo pavardės net tarp išplėstinio sąrašo žaidėjų.
Tačiau kažkokių didelių lūkesčių neturėjau, tad labai didelio nusivylimo irgi nebuvo.
– Kokie ateities planai? Turbūt ši vasara yra ta, per kurią galbūt neskubėsite rinktis, kad išlauktumėte geriausio varianto?
– Turiu dar metus galiojančią sutartį su Vokietijos klubu, tačiau kontrakte yra numatyta sąlyga, kad iki liepos mėnesio yra galimybė už išpirką išvykti.
Tad nuo manes šiai dienai nedaug ir priklauso. Jeigu liksiu Chemnice, būsiu laimingas tikrai, nes tai nuostabi vieta žaisti krepšinį.
