1. Pagrindinis lietuvių ginklas
Du prieš du šiose rungtynėse buvo pagrindinis lietuvių puolimo ginklas.
Kroatijos rinktinė mačo pradžioje pasirinko tokį planą dengtis prieš lietuvių du prieš du: aukštaūgis pasilieka baudos aikštelėje, taip provokuodamas lietuvius mesti iš vidutinio nuotolio ir trijų taškų zonos. Pirmoje pusėje Mantas Kalnietis įmetė du metimus iš vidutinio nuotolio, Lekavičius – vieną, o Ulanovas šią gynybą įveikė Navarro stiliaus metimu aukšta trajektorija.
Taip pat lietuviai puikiai išnaudojo kitą šios gynybos minusą. Norėdami pasaugoti po krepšiu kertantį aukštaūgį, kroatai siuntė papildomą žmogų iš stipriosios pusės. Atsivėrusias erdves ties tritaškio linija lietuviai puikiai išnaudojo savalaikiais perdavimais. Taip tritaškiais pasižymėjo Bendžius, Juškevičius bei Giedraitis.
Antroje rungtynių dalyje kroatų treneris atliko šiokias tokias korekcijas.
Kai du prieš du žaisdavo Kalnietis, kroatų aukštaūgis išeidavo aukštai virš tritaškio ir taikydavo stepout'o gynybą, kuri versdavo Kalnietį siųsti kamuolį į kitą pusę. Kamuolį atidavus kertančiam centrui (Gudaičiui), jis vieną kartą suklydo.
Ši gynyba pasiteisino – kroatams ją pradėjus taikyti trečiajame kėlinyje, lietuvių puolimas buvo užstrigęs – per 5,5 minutės Lietuva pelnė tik 7 taškus. Ir tie buvo pelnyti ne po žaidimo du prieš du.
2. Gynyba prieš Bogdanovičių ir Šaričių
Kroatų puolimas nepasižymi ypač išmintingais deriniais. Visą žaidimą kontroliuoja Bojanas Bogdanovičius ir Dario Šaričius. Prieš rungtynes buvo aišku, kad sustabdyti juos žaidžiant du prieš du ir vienas prieš vieną bus pagrindinė lietuvių užduotis.
Natūralu, kad Dainius Adomaitis prieš Bogdanovičių pasirinko agresyvią gynybą, šiam žaidžiant du prieš du.
Artūras Gudaitis kildavo aukštai į viršų ir darė puikius dviejų-trijų žingsnių step-out'us, kurie priversdavo kroatą padaryti net keletą žingsnių atgal link vidurio linijos ir nė nepagalvoti apie krepšio atakavimą.
Eimantas Bendžius, atlikdamas trumpesnius vieno žingsnio step-out'us, keletą kartų suklydo ir tai rinktinei kainavo porą taškų, tačiau bendras vaizdas ginantis du prieš du buvo geras.
Dar daugiau kroatų puolime buvo žaidimo vienas prieš vieną.
Lietuviai neleido lengvai vykdyti derinių, juos nutraukdavo ar apsigindavo iki paskutinės fazės, todėl kroatams teko imtis individualaus žaidimo ir improvizacijos. Būdavo ir tokių atvejų, kai Šaričius ar Bogdanovičius tiesiog pasiimdavo kamuolį ir bandydavo vieni išspręsti reikalus.
Bogdanovičiaus gynyba buvo patikėta Mindaugui Kuzminskui, Edgarui Ulanovui ir Rokui Giedraičiui. B.Bogdanovičiaus žaidimas, arba gal reikėtų tiksliau sakyti – pataikymas, pirmoje ir antroje rungtynių pusėje skyrėsi kardinaliai.
Pirmoje jis dažniausiai buvo priverstas mesti sunkius metimus, tačiau net ir susikūręs keletą lengvesnių, sugebėjo įsigudrinti pramesti iš po krepšio.
Antroje pusėje, nepaisant vėl tikrai neblogos lietuvių gynybos, jo metimai skrodė tinklelį. Tritaškis iš kampo per Ulanovo rankas, metimas iš vidutinio nuotolio, tritaškis per žemesnį Juškevičių bei tritaškis paskutinėje trečio kėlinio atakoje prieš Roką Giedraitį – 15 taškų vien tik per trečiąjį kėlinį.
Dario Šaričius žaisdamas 1 prieš 1 nebuvo toks efektyvus. Vienintelį kartą jis įveikė Mindaugą Kuzminską pataikydamas iš vidutinio nuotolio – kiti metimai skriejo pro šalį. Likusius taškus jis susirinko greitajame puolime, po Bogdanovičiaus perdavimų jam žaidžiant 1 prieš 1 bei po lietuvių nesusikalbėjimo rotacijose
Apibendrinus, lietuviai atliko puikų darbą stabdydami kroatų lyderius, priversdami juos mesti sunkius metimus. Jų pataikymas kartu sudėjus iš žaidimo siekė tik 40 proc. (13 iš 32).
3. Lietuvius išderinę manevrai
Kroatai sugrįžo į rungtynes ketvirtajame kėlinyje pritaikę 3-2 aikštės gynybą. Tai Lietuvos rinktinę išmušė iš ritmo.
Vėliau kroatai bandė dar labiau sumaišyti lietuvius, keletą atakų gindamiesi aikštės gynyba, po to grįždami į asmeninę. Reikėtų pridurti, kad ketvirtajame kėlinyje pakilo ir kroatų gynybos intensyvumas.
Kėlinio pradžioje lietuviai bandė išspręsti šią problemą tritaškiais metimais, tačiau tai nepasiteisino. Po to keletą kartų buvo atliekami sunkūs metimai iš po krepšio. Puikiai apsigynę kroatai porą kartų pasižymėjo greitajame puolime.
Lietuviai turėjo tik vieną derinį prieš šią gynybą, tačiau rinktinę išgelbėjo puolime atkovoti kamuoliai. Tai yra vienas iš didžiausių aikštės gynybos minusų. Po jų kėlinio pradžioje realizuotos dvi baudos, o rungtynių gale Juškevičius po Kairio puolime atkovoto kamuolio smeigė labai svarbų tritaškį.
Akivaizdu, kad lietuviai padarė išvadas po blankių draugiškų rungtynių su Latvija.
Pasirinktas žaidimo planas veikė puikiai – kroatų lyderiams teko mesti sunkius metimus, o puolime lietuviai efektyviai išnaudojo kelis derinius. Ir nors kroatų aikštės gynyba šiek tiek išmušė lietuvius iš vėžių, lietuvių žaidimas paliko geresnį įspūdį, nei individualiu stiliumi paremtas kroatų.
