57-erių A.Sabonio biografija įspūdinga – per savo, kaip sportininko, karjerą jis tapo olimpiniu, pasaulio ir Europos čempionu. Vidurio puolėjas taip pat rungtyniavo Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), o 2004-aisiais, vilkėdamas Kauno „Žalgirio“ marškinėlius, buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos krepšininku.
2011-ųjų spalį jis buvo išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu ir organizacijai vadovavo dvi kadencijas – iki 2021-ųjų rudens. 2010 metais A.Sabonis buvo išrinktas į FIBA šlovės muziejų, o 2011 metais papildė NBA šlovės muziejaus gretas.
Penktadienio rytą LSU aktų salėje laukdamas garbės daktaro regalijų įteikimo, legendinis krepšininkas akivaizdžiai jaudinosi. Pristatyti jo nuopelnų į sceną kopė artimas draugas – krepšinio treneris, LSU Krepšinio studijų ir mokslo centro direktorius dr. Ramūnas Butautas.
„Šiandien man teko labai svarbi misija. Iš vienos pusės ji – labai lengva, iš kitos – labai sunki. Labai lengva dėl to, kad kalbėti apie Arvydą yra tikrai nesunku – paprasta atsiversti wikipedia ir perskaityti“, – savo kalbą nuo scenos pirmuoju juokeliu pradėjo R.Butautas.
Tuomet jis pažvelgė į priešais, salės pirmoje eilėje, sėdintį A.Sabonį ir, matydamas jo reakcijas, ištarė: „Nepūsk oro, aš greitai“.
Auditorija prapliupo juoktis. Išties, kalbėti apie žmogų, stebint jam pačiam ir kai tas žmogus tau mintyse vos ne grūmoja, nėra lengva.
„Mes visi žinom, kad jis yra olimpinis čempionas ir bronzos medalininkas, Europos, pasaulio čempionas, NBA puiki karjera ir t.t. Norėčiau šiandien labiau pakalbėti apie jį, kaip apie žmogų. O čia ir yra sunkumas. Nes mus sieja vos ne pusšimtis metų draugystės. Ir žinau, kaip jam nepatinka perdėtas dėmesys jo asmenybei, jo asmens liaupsinimas. Įsivaizduoju, dabar sėdi ir galvoja: „Dieve, Dieve, ką jis čia kalba. Nuo scenos, prieš auditoriją. Ir dar blaivas““, – dar vieną juokelį mestelėjo R.Butautas.
Pedantas su jaunatvišku maksimalizmu
Anot kalbą rėžusio R.Butauto, kai žmogus bręsta (ne sensta), darosi išmintingesnis, tolerantiškesnis. Jis dažnai pagalvojantis, ar ta tolerancija kartais nėra kokia konformizmo forma.
„Arvydas mane stebina tuo, kad išlaikė tą vadinamą jaunatvišką maksimalizmą. Kategoriškai nepakantus melui, apgavystėm, nesąžiningumui, veidmainystei, išdavystei. O pats yra perfekcionistas.
Viską sutvarkė idealiai, aš šiek tiek jam padėjau, kiek galėjau. Jau sėdom į automobilį, bet Arvydas atsisuko atgal, pažiūrėjo, grįžo prie namo ir lauko kėdę centimetru patraukė. Tik tuomet išvažiavom.
Labai jaudinuosi, burna džiūsta. Tikrai sunku apie Arvydą kalbėti. Bet aš tikiu, kad tą išdžiūvusios burnos problemą kaip nors vėliau pataisysim“, – nuo scenos žvilgtelėjęs į draugą, šyptelėjo R.Butautas.
Jis pabrėžė dar vieną A.Sabonio savybę – punktualumą.
„Kartu važiuojame į areną žiūrėti rungtynių. Jei pasako, kad bus 19 valandą prie vartelių, tai nereikia man dviejų ar trijų cigarečių surūkyti jo belaukiant – lygiai 19 valandą ir bus. Be to, pedantiškai mėgsta tvarką. Tai gerai iliustruojantis atvejis, kai pabudome kartą pas Arvydą sodyboje. Viską sutvarkė idealiai, aš šiek tiek jam padėjau, kiek galėjau. Jau sėdom į automobilį, bet Arvydas atsisuko atgal, pažiūrėjo, grįžo prie namo ir lauko kėdę centimetru patraukė. Tik tuomet išvažiavom“, – toliau legendinio krepšininko asmenybės detales atskleidinėjo R.Butautas.
Pasak jo, A.Sabonis turi puikų, subtilų humoro jausmą, visuomet yra pasiruošęs padėti ir tai nėra tik tušti žodžiai.
R.Butautas: „Mus sieja vos ne pusšimtis metų draugystės“.
R.Butautas prisipažino dažnai net bijantis prabilti apie kokią savo problemą, nes Arvydas tuoj puola sakyti: „Tai darom, ką čia man reikia padaryt?“.
„Arvydai, jau baigiu, – vėl trumpai į draugą kreipėsi R.Butautas. – Sabonis puikiai gamina maistą. Yra ne tik gurmanas, bet ir pats moka gaminti. Galbūt tai perėmė iš savo mamos ar žmonos, kurios abi yra puikios šeimininkės.
Arvydas užaugo didelėje, gražioje šeimoje ir pats sukūrė darnią šeimą. Visi, tikriausiai, prisimenate Arvydo posakį apie fabrikėlį su rūkstančiu kaminu. Tai to fabrikėlio ofisą laiko žmona Ingrida, nes Arvydas, aišku, užsiėmęs žmogus. Tačiau jie išauklėjo 4 puikius vaikus. Mandagius, kultūringus, išsilavinusius, jautrius. Galbūt simboliška, kad vienas iš jų – Tautvydas, yra „Žalgirio“ treneris, LSU universiteto studentas.“
Tačiau tai, R.Butauto teigimu, nėra vienintelė Arvydo sąsaja su LSU. Jei ne susiklosčiusios aplinkybės, į LSU bendruomenę A.Sabonis būtų įsiliejęs daug anksčiau.
„Kai baigėme mokyklą, vyko eilinis rusų okupacinis karas Afganistane. Buvo šiaukiami studentai į kariuomenę. Išimtys buvo daromos tik Žemės ūkio akademijos ir tuometinio medicinos instituto studentams. Jei ne tai, Arvydas būtų studijavęs tuometiniame KKI (Kūno kultūros institutą – aut. past.) ir būtų buvęs mūsų alumnas“, – pripažino R.Butautas.
Kaip „Žalgirio“ prezidentas A.Sabonis, anot jo, prieš gerus 20 metų pasirašė sutartį su LSU. R.Butautas įsitikinęs, kad pasirašydamas draugas neapsiriko, nes beveik visi „Žalgirio“ treneriai, išskyrus Joną Kazlauską, buvo LSU alumnai.
„Arvydas buvo vienas iš iniciatorių, atkuriant LSU krepšinio katedrą. Labai džiaugiuosi, kad įsiliejo dabar į mūsų bendruomenę, nes savo asmeniniu pavyzdžiu, savo asmenybe bus pavyzdys mūsų studentams – kaip sportininkas, kaip visuomeninis veikėjas ir, visų pirmiausia, kaip žmogus. Baigsiu tą savo kalbą, nes bijau, kad kitas rungtynes galiu sėdėti namuose ir žiūrėti vienas per TV. O savo kaltę išpirksiu visus perspėdamas, kad pats Arvydas ant scenos kalbės trumpai“, – šyptelėti vėl privertė R.Butautas.
Prajuokino publiką
Po šių draugo žodžių, į sceną atsiimti LSU garbės daktaro regalijų užlipo pats A.Sabonis. Jis buvo nuotaikingai nusiteikęs, nes LSU studijų prorektorei Jūratei Požėrienei besagstant mantiją ir gyvai skambant fortepijono muzikai, ėmė ją šokdinti. Vėliau lėtą šokį trumpam imitavo ir su kepurę jam dėjusiu LSU senato pirmininku doc. Vidu Bružu.
„Nežinau, nei ką kalbėti po Ramūno pasakojimų. Visokių įdomių išgirdau. Bet jūs nusprendėt, jums geriau žinoti. Aš tik galiu visiems padėkoti už šį garbingą įvertinimą. Kaip visi žinome, tobulėjimui ribų nėra. Tad norėčiau palinkėti universitetui toliau tobulėti, tobulint sporto specialistų ruošimą, kurie, manau, ateity garsins ir dabar jau garsina Lietuvos vardą. Visiems labai ačiū. Sėkmės, sveikatos ir kad nebūtų karo“, – trumpą kalbą, kaip žadėjo R.Butautas, rėžė A.Sabonis.
Kalbėdamas su žiniasklaida, R.Butautas patikino, kad A.Sabonis yra tikras žmogus – su visais jausmais, teisinga pasaulėžiūra. Žmogus, kuriam šeima, Tėvynė, draugystė nėra tik tušti žodžiai.
„Arvydas turi tokią charizmą, kuri žmones traukia. Dėl to, kad jis yra labai geros širdies. Yra jautrus žmogus. Norint jį supykdyti, reikia turėti talentą. O kai supyksta, reikia jau jo saugotis. Ačiū Dievui, per pusšimtį metų mums taip neatsitiko. Man su juo labai smagu leisti laiką“, – teigė R.Butautas.
LSU garbės daktaro regalijų suteikimas – tai Arvydo nuopelnų įvertinimas. Kas kitas, anot R.Butauto, jei ne A.Sabonis, yra vertas LSU garbės daktaro vardo? Ypač krepšinio šimtmečio proga.
Norint jį supykdyti, reikia turėti talentą.
Ar A.Sabonis, tapęs garbės daktaru, padės pritraukti į LSU daugiau studentų?
„Ne, tai universiteto, mano, kaip krepšinio centro vadovo, darbas. Su Kęstučiu Kemzūra, Rasa Kreivyte, Kęstučiu Matulaičiu mes tą darbą dirbame. O Arvydas, manau, kiek turės laiko ir galimybių, neatsisakys mums padėti“, – vylėsi R.Butautas.
