Paskutinės valandos iki renginio pradžios LKL štabe Vasario 16-osios gatvėje Vilniuje.
Biuro administratorė Gabrielė atsakinėja į paskutinius laiškus, skriejančius iš renginio rėmėjų, partnerių ir svečių. Komunikacijos direktorius Šarūnas Mazalas viena ausimi klausosi „urBONUSo“ apie ginčą dėl Lietuvos teisėjų, o kompiuterio ekrane dėlioja paskutinius komunikacijos planus.
Lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas zuja pirmyn atgal biuro koridoriais, o Remigijus Milašius laksto Vilniaus gatvėmis šlifuodamas KMT finalo ketverto kampus.
Varžybų direktorė Rasa Liuimienė kaip karalienė viena įsitaisiusi didžiuliame biuro susirinkimų kambaryje finišuoja su savo užduotimis. Moteris šypsosi – atrodo, LKL nepritrūko vienos nakties ir KMT puotai pasiruošta.
„Šiandien mes pasiruošę“, – 24sek tikino R.Milašius, pasidžiaugęs savo komandos pažanga organizuojant tokio masto projektus. KMT kontūrai buvo nubraižyti dar lapkričio 1-ąją.
LKL jau ketvirtą kartą organizuoja Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą ir 2016-aisiais sostinėje startavęs krepšinio pokylis vėl grįžo į Vilnių.
Prabanga ir pompastika spindėjusio turnyro organizatoriams išlepusią Lietuvos krepšinio publiką nustebinti kasmet vis sunkiau. Tačiau kelis šimtus tūkstančių eurų KMT šventei metę LKL vadovai vėl ėmėsi netradicinių sprendimų.
Vienas jų – garsaus Eurolygos arbitro Luigi Lamonicos pakvietimas teisėjauti KMT finalo ketverte sostinėje, sukėlė didžiulę diskusijų audrą.
„Sprendimas įdomus. Reikia pasakyti, kad Lamonica yra Europos topinis teisėjas. Bet manau, kad Lietuvos krepšiniui parodyta didžiulė nepagarba. Ypač šiais laikais, kai Lietuvos teisėjai išgyvena aukso amžių. Matote, kiek teisėjų teisėjauja geriausiuose turnyruose. Manau, kad tai buvo labai blogas sprendimas. Ko gero, kitas žingsnis bus užsienietis rinktinėje. Man liūdna. Baisu“, – tėškė Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius.
R.Milašius šypsosi. Jam patinka nuomonių įvairovė, o toks Lietuvos krepšinio bendruomenę apskriejęs ažiotažas dėl arbitrų pasirinkimo turėtų virsti nebloga reklama KMT šventei.
Interviu 24sek R.Milašius dalijosi įžvalgomis apie labiausiai akcentuojamas KMT finalo ketverto dalyvių aktualijas, tarp jų ir finansines peripetijas bei galimus „Žalgirio“ atsitraukimo planus.
– Remigijau, jau šeštadienį pakelsite KMT uždangą. Kokiu darbu didžiuojatės labiausiai?
– Labai džiaugiuosi, kad mes, kaip LKL komanda, pažengėme į priekį vadybiniame darbe. Prieš ketverius metus nieko nemokėjome, bet viską įsisavinome ir detaliai viskam pasiruošėme.
Nuotaika gera, tik laukiu, kas vyks arenoje ir kokią kokybę pateiks pagrindiniai šventės herojai (šypsosi.). Mūsų darbas baigtas – dabar viskas priklauso nuo jų.
Mūsų komanda padarys viską, kad turnyras būtų įdomus. Šiemet siūlau atkreipti dėmesį į arenos kubą. Tai bus įspūdingas kubas. Jis bus šio KMT akcentas.
Taip pat šeštadienį bus Vasario 16-osios akcentų. Sugalvojome, kaip tautinius simbolius įkomponuoti į renginį. Ateikite ir pamatysite (šypsosi.).
– Kalbant apie nacionalinius simbolius turnyre, ar jus nustebino ažiotažas, kilęs dėl teisėjo Luigi Lamonicos paskyrimo švilpti Karaliaus Mindaugo taurės turnyre?
– Nelabai tikėjausi, kad taip bus.
Mūsų klubai kasmet akcentuodavo, kad mūsų teisėjai neatitinka jų lūkesčių. Viso sezono metu teisėjai yra kritikuojami. Bet, mano nuomone, mūsų teisėjai pastaraisiais metais yra padarę didžiulę pažangą ir dirba tikrai neblogai.
Kas nedirba, tas neklysta. Ir tarptautinėse varžybose mes matome klaidų – tai žmogiška. Dabar yra ir technika, įvairūs leidimai peržiūrėti epizodus. Tai sumažina klaidų tikimybę.
KMT nėra LKL, kur su Teisėjų asociacija esame sudarę sutartį, kad užsieniečiai negali teisėjauti LKL varžybose. Arba tam turėtume gauti atitinkamus dalykus. Čia yra KMT.
Pabandykime įgyvendinti klubų prašymą (šypsosi.). Gal suprasime, kas yra Lietuvos teisėjai, ir pradėsime labiau juos vertinti.
– Ar Luigi Lamonicos pasirodymas gali ateityje turėti įtakos galimiems sprendimams ir lemiamoms LKL kovoms paskirti teisėjus iš užsienio, kokią idėją anksčiau palaikė Vilniaus „Rytas“?
– Aš esu liberalus žmogus. Gyvename Europos Sąjungoje. Dirbu su visu pasauliu ir žinau, kad gerai, kai yra konkurencija.
Manau, kad tarp teisėjų konkurencijos Lietuvoje nėra. Manau, jiems trūksta konkurencijos tarptautiniame lygyje. Gal tie, kurie dirba Eurolygoje, jie pajaučia, bet tie augantys teisėjai tos konkurencijos nepajaučia.
Pateisėjavę su labai profesionaliu žmogumi, jie kitaip jaučiasi, pasitempia. Tada to teisėjo mąstymas ir filosofija keičiasi.
Kai atsivėrė pasaulis, pasižiūrėkite, kaip išaugo mūsų žmonės, anksčiau neturėję tokių galimybių. Malonu girdėti, kad visame pasaulyje nuskamba Lietuvos mokslininkai, kitų sričių atstovai, apie kuriuos niekada nebūtume girdėję. Tie patys dirigentai... Geriausia pasaulio dirigentė – 32 metų lietuvė (Mirga Gražinytė-Tyla. – aut. past.), apie kurią turbūt niekas nežinojo, o dabar ji įvairių teatrų vyr. dirigentė, meno vadovė.
Tik toje terpėje mokantis ir kitur augant, baigiant mokslus užsienyje, partneriaujamt tarptautiniame lygyje, visa tai duoda pažangą. Tas sienų užsidarymas man yra nepriimtinas.
Bet aš turiu laikytis tam tikrų taisyklių, kurias kuria FIBA. Aš jų laužyti nenoriu, bet kažkas tuos ledus turi pralaužyti.
Bandykim pažiūrėti. Gal atsivers durys visiems? Gal galėsiu samdytis teisėjus iš įvairių šalių? Gal tada pažiūrėsime, koks lietuvių teisėjų pripažinimas ir poreikis? Gal net nebegalėsiu daugiau prisikviesti lietuvių? Gal teks maldauti ateiti pas mane? Va, koks mano tikslas (šypsosi.).
– Buvome gavę informacijos, kad kartu su Luigi Lamonica turėjo teisėjauti ir Borisas Ryžykas. Kodėl jo nematysime KMT?
– Jis informavo, kad šeimoje nutiko kažkokia nelaimė, todėl dalyvauti negalės.
Planuose buvo du užsienio teisėjai. Trijų neplanavome. Mūsų tikslas visai kitoks.
Planavome visose ketveriose rungtynėse turėti po vieną teisėją iš užsienio ir šalia jo po du lietuvius.
Kai dėlioji kortas nesueina galai, kad be LKL „Žalgiriui“ bus gerai.
– Kaip vertinate Šarūno Jasikevičiaus pasisakymą, kad toks sprendimas yra nepagarba Lietuvos krepšiniui?
– Kiekvienas turime teisę kalbėti. Čia laisvas žodis. Jeigu nebūtų nuomonių, gal mes vienas kito negirdėtume, kiekvienas darytume savaip.
Geras pasisakymas – valio. Ir Adomaičio, ir Kleizos pasisakymus girdėjau.
Tas nuomonių skirtumas duoda pozityvų dalyką.
– Šarūnas Jasikevičius ne pirmą kartą sukritikavo LKL. Ar tarp LKL ir „Žalgirio“ yra kažkokia įtampa?
– Mūsų santykiai su Pauliumi Motiejūnu yra puikūs. Tai vedantis LKL klubas, ant kurio stovi mūsų pamatai. Tai yra Eurolygos komanda, kuri turi savo balsą ir išsako nuomonę.
Šarūnas ne vien kritikuoja, kad aš neatvažiuoju į kažkokias rungtynes Kaune ar panašiai (šypsosi.).
Bet viskas gerai – šaunu. Diskusija vyksta ir rodo, kad mes vienas kitam reikalingi.
– Jau kurį laiką svarstoma, kad „Žalgiriui“ greitu metu bus nebenaudinga žaisti LKL. Kalbama, kad „Žalgiris“ arba galėtų žaisti tik Eurolygoje, arba į LKL nuleisti iš jaunų žaidėjų sudarytą komandą. Ar LKL numato tokią grėsmę?
– Noriu pasakyti, kad čia turbūt tik Lietuvoje Eurolyga turi tokį pranašumą. Jeigu pažvelgsite į Europą, pagrindinis dalykas yra nacionaliniai čempionatai. Pavyzdžiui, Ispanijoje.
Pažiūrėkite, kokiais atstumais skraido Turkijos, Ispanijos klubai. Ir jie neverkia, nesiskundžia. O čia grįžti, į autobusą sėdi, nuvažiuoji, sužaidi ir grįžti.
Kitąmet Eurolygoje bus žaidžiamos 34 rungtynės. Bet kas, jei neišeini į ketvirtfinalį? Baigi sezoną balandžio pradžioje? Atrodo kvailai.
Gal jiems ir sunku, bet šiemet stengiuosi „Žalgiriui“ padėti. Ne kartą kalbėjome, buvo daug diskusijų.
Nuo 2020-2021 m. sezono, tikiu, LKL galime turėti 12 komandų. Tai sumažintų rungtynių skaičių. Šį sezoną nubalsavome, kad sezoną pabaigtume anksčiau – iki birželio 1 d. Sumažinome atkrintamųjų varžybų skaičių.
Kreipiame į „Žalgirį“ dėmesį ir bandome jam padėti, kad jis galėtų tinkamai atstovauti šalį prestižiškiausiame Europos turnyre. Mes kaskart apie tai kalbamės ir tai jau klubo sprendimas. Bet kai dėlioji kortas nesueina galai, kad be nacionalinio čempionato „Žalgiriui“ bus gerai.
Jiems niekas netrukdo užregistruoti į komandą jaunus žaidėjus ir žaisti.
Aš buvau įspėjęs Joną Vainauską, kuris tuo metu buvo „Lietkabelio“ sporto direktorius, kad atkreiptų dėmesį į tą vaikiną. Nesakysiu, kad žinau, jog jis dalyvaudavo tuose dalykuose. Bet girdėjau įvairių kalbų, buvo signalų. Kartais kalbos turi tam tikrą pamatą.
– Nematote signalų, kad „Žalgiris“ jau planuotų atsitraukimo iš LKL veiksmus?
– Kol kas apie tai mes nebuvome kalbėję. Kasmet kalbama, kad Eurolyga gali užsidaryti. Užsidarys, tai užsidarys.
Bet jeigu „Žalgiris“ taip nuspręs ir to nori... Privatus klubas ką nori, tą daro.
Bet aš manau, kad jų sprendimas aiškus – leisti po kelis jaunus žaidėjus, o pagrindiniams duoti pailsėti.
Su tokiu ilgu suolu „Žalgiris“ galėtų daryti, ką nori.
– Panevėžio „Lietkabelyje“ pastaruoju metu buvo daug šurmulio. Ar klubo prezidentas Alvydas Bieliauskas numatęs ilgalaikius planus toliau remti „Lietkabelį“, ar po sezono jis gali ir atsitraukti nuo klubo veiklos?
– Seniai pažįstu Alvydą. Turbūt seniausiai iš visų LKL.
Jis grąžino „Lietkabeliui“ šį vardą. Jis niekur neišeina. Savo dalis perrašė Sigitui Gailiūnui, o pats lieka klubo prezidentu.
A.Bieliauskas turi savo naujų įvairių projektų ir nori mažiau dėmesio skirti klubo reikalams.
Gailiūnas yra gamyklos direktorius, be to – panevėžietis.
Kai bendravau su Alvydu, jis sakė, kad yra pasiruošęs būti kartu su „Lietkabeliu“, dirbti, ieškoti klubui paramos ir pats aktyviai tame dalyvauti.
Girdėjau tokių nuomonių, kad FIBA ir BBL turnyruose niekas to nekontroliuoja. Kad maždaug „ai, ten galima“. Bet čia sėdi Milašius ir su juo nėra ko prisidėti.
– Kaip vertinate tuos mažųjų „Lietkabelio“ dalininkų maištus?
– Nežinau tos vidinės atmosferos. Bet aš palaikau Alvydą. Jis pakėlė krepšinį. Manau, ten susidarė vietinių panevėžiečių nuoskaudos.
Tikrai nesakau, kad Ignatavičius neprisidėjo prie klubo sėkmės. Jis vietinis panevėžietis, tikrai padarė daug.
Bet tuos jų vidinius finansinius dalykus, kas kam skolingi, turi išspręsti pats klubas. Manau, tai tik laiko klausimas.
– Kokia yra LKL pozicija dėl Vaido Kariniausko skandalo?
– Pasakysiu daugiau...
Lietuvoje apie tą vaikiną vaikščiojo įvairūs gandai.
Aš buvau įspėjęs Joną Vainauską, kuris tuo metu buvo „Lietkabelio“ sporto direktorius, kad atkreiptų dėmesį į tą vaikiną.
Nesakysiu, kad žinau, jog jis dalyvaudavo tuose dalykuose. Bet girdėjau įvairių kalbų, buvo signalų. Kartais kalbos turi tam tikrą pamatą.
Bet dabar viską išsiaiškins teisėsauga. Dabar yra įstatymas, pagal kurį gali būti nuteistas.
Pamatysime.
– O kaip LKL kovoja su šiuo sporto vėžiu?
– Jeigu pamenate, prieš 2-3 metus Kėdainiuose buvo nukeltos rungtynės. Tada gavome rimtus signalus. Buvome ir su klubu susitikę aiškindami, kas ten per žmonės ir kokie žmonės.
Buvome gave signalų ir dėl Dovydo Rediko „Pieno žvaigždėse“, Rolando Alijevo Utenos „Juventus“. Bet tie žmonės buvo nubausti. Turėjo atlikti tam tikrus dalykus. Gal ne visai įvykdė visus reikalavimus, bet dalinai pripažino, kad tai tiesa.
Aš tą darbą dariau. Buvau susitikęs su generaliniu komisaru, jo pavaduotoju. Turėjome neoficialų susitarimą, ką daryti ir kaip spręsti šį klausimą.
Tas klausimas pastoviai kontroliuojamas.
Neišgyvenkite – „Rytas“ buvo ir bus (šypsosi.).
– Užkulisiuose mes numanome tuos žaidėjus iš „juodojo sąrašo“, tuos žmones, kurie galimai gali skatinti krepšininkus užsiimti nusikalstamais dalykais. Kodėl nepavyksta išrauti tos piktžolės? Ar tai jau turėtų spręsti Lietuvos krepšinio federacija?
– Ne, manau, tai ir mūsų reikalas. Negalime to permesti tik Lietuvos krepšinio federacijai.
Bet, kaip žinote, pastaruoju metu LKL tų dalykų nėra. Nieko negirdėti.
Todėl, kad mes padarėme labai rimtus sprendimus. Nenoriu jums visko atskleisti ir negaliu pasakoti, nes tai mūsų paslaptis. Bet mes tikrai žinome ir kontroliuojame padėtį.
Girdėjau tokių nuomonių, kad FIBA ir BBL turnyruose niekas to nekontroliuoja. Kad maždaug „ai, ten galima“.
Bet čia sėdi Milašius ir su juo nėra ko prisidėti. Nes čia yra kontrolė. Matome, kad tos kalbos, kad mes darome darbą, nuėjo toli.
Mes ir neslėpėme, kad buvome susitikę su policijos vadovais bei aptarėme tam tikrus dalykus. Mes kontroliuojame šituos dalykus ir jie irgi jaučia, kur galima, o kur negalima.
Ko gero, nebegirdite kalbų, kad vyktų LKL čempionate vyktų keistos rungtynės. Dėl to smagu ir džiugu.
– Kai derinate svarbius strateginius ėjimus, kuriam „Ryto“ vadovui skambinate?
– Pastaruoju metu daugiau bendraujame su Linu Kleiza. Tokius labiau darbinius klausimus.
Dar su Juliumi Sarapinu neužmezgėme tokio artimo ryšio. Gal mūsų vadybininkai sprendžia klausimus su Juliumi, bet dėl strateginių klausimų, man skambina Linas.
Jei galvosi, kad iš krepšinio gali pasidaryti sau naudos, tai niekada nieko nebus.
– Kaip jūs, kaip Vilniaus žmogus, vertinate „Ryto“ augimą ir tai, kaip jie tvarkosi savo ūkį? Teko girdėti, kad klubas dar turi tam tikrų finansinių problemų.
– Finansinę ataskaitą gauname po sezono. Bet, kiek girdėjau, „Ryte“ nėra didelių problemų su finansais. Gal tik kažkas nepriskaičiuota, gal reikia pritraukti papildomų lėšų.
Bet atėjo nauji dalininkai ir viskas nėra taip paprasta. Gal buvo ir įvairių skolų. Per vienerius metus niekas nepasidaro. Vienaip ar kitaip, tie vadybiniai dalykai susitvarkys.
Tas pats „Žalgiris“, pasižiūrėkite, kiek tvarkėsi. Penkerius metus. Pauliaus Motiejūno dėka susidėliojo, išvedė. Manau, ir čia reikia laiko. O jie valdo klubą tik pusantrų metų. Nenorėkite, kad viskas susitvarkytų per dieną. Reikia darbo, reikia atiduoti širdį.
Manau, kad tai yra sostinės klubas, 50 proc. Lietuvos BVP. Todėl neišgyvenkite – „Rytas“ buvo ir bus (šypsosi.).
– Kalbant apie finansinių reikalų tvarkymą, puikiai darbuojasi Klaipėdos „Neptūnas“, kuris skolas per metus sumažino beveik trečdaliu. Kokia yra jų sėkmės formulė ir ko iš jų galėtų pasimokyti kiti LKL klubai?
– Atėjo tie žmonės, kuriems reikėjo ateiti. Jie mylį krepšinį.
„Dauparų“ savininkas Sigitas Ambrazevičius myli. Jo šūkis: ne man reikalingas krepšinis, o klaipėdiečiams.
Ir kai situacija klube buvo bloga, aš nuo spalio iki gruodžio Klaipėdoje lankiausi gal 10 kartų, kur sprendėme tuos klausimus.
Susirinko gera kapela – geri dalininkai. Klausimas išspręstas ir matote, kad ten negirdėti jokių problemų.
Viskas priklauso nuo žmonių. Bus geri vadybininkai, mylintys krepšinį, tai klausimai bus išspręsti. Tokie, kaip Paulius Motiejūnas.
Bet jei galvosi, kad iš krepšinio gali pasidaryti sau naudos, tai niekada nieko nebus. Krepšinis turi būti miestiečiams, kurie yra toje lokacijoje.
– Šį savaitgalį daugiausiai kalbėsime apie keturias komandas. Kokia yra kitų, vadinamųjų mažųjų, šešių LKL klubų reikšmė ir vieta Lietuvos krepšinyje?
– Kai pabendrauju su klubais, kiekvienas turi savo strategiją.
O kas bus tame mieste, jeigu jame nebus to klubo? Niekas apie tą miestą nei žinos, nei girdės. Jei tuose pačiuose Prienuose nebūtų krepšinio komandos, ar labai ten kas žinotų apie tą miestą?
Jie garsina savo miestus grynai per krepšinio klubus. Toks yra pagrindinis jų tikslas.
Mieste, ypač žiemą, krepšinis yra kaip šventė. Kokių ten mažesniuose miesteliuose yra švenčių? Viena kita, kurią organizuoja savivaldybė, ar privačių, vadinamosios, mugės, dar kas nors.
O čia kas antrą šeštadienį-sekmadienį yra šventė. Manau, jų esminė misija yra socialinis projektas žmonėms.
O kokią jie turėtų atlikti misiją Lietuvos krepšinyje? Ugdyti jaunus žaidėjus?
Matote, kiekvienas klubas turi savo ambicijas. Kiekvienas klubas turi savo strategiją. Yra masė klausimų. Būna, treneriams nepatinka vieni žaidėjai. Klausimas, kaip klubai tarpusavyje bendrautų vadybiniame darbe, jeigu derintų jaunimo projektus. Kokie jų tikslai? Tarp jų turi būti chemija. Bet tai labai sudėtingas klausimas.
– O kokias ambicijas turnyro lentelėje gali turėti tokie klubai kaip „Pieno žvaigždės“, „Nevėžis“ ir kiti.?
– Atsakysiu labai paprastai. Kalbėjau su mažųjų klubų vadovais, pavyzdžiui, „Pieno žvaigždžių“.
Jis pasakė labai gražiai. Sakė, kad jiems reikia skirti pinigus savo produkcijos reklamai. Jokia reklama Lietuvoje neatsiperka taip gerai, kaip „Pieno žvaigždžių“ komanda. Taip sakė pats šeimininkas.
Krepšinyje „Pieno žvaigždės“ yra geriausia reklama. Jie tą išanalizavo ir nustatė, kad tai pats optimaliausias dalykas.
