Nesėkmę Lietuvos krepšinio prezidento rinkimuose praėjusį rugsėjį patyręs 57-erių Ramūnas Butautas toliau užsiima akademine veikla LSU universitete, bet pastaruoju metu šio Lietuvos krepšinio proto dėmesį kausto karas Ukrainoje.
Diktatoriaus Vladimiro Putino įsakymu vasario 24-ąją dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į provakarietišką Rytų Europos šalį, sukeldama didžiausią karinį konfliktą Senajame žemyne per pastaruosius 80 metų.
Valdžios barbariškumą toleruojančios rusų visuomenės šokiruotas buvęs Lietuvos rinktinės (2007–2009 m.) vyriausiasis treneris iškart perskambino visiems buvusiems savo kolegoms rusams, bet iš jų atsakė tik vienas.
„Jis pasakė, kad jų šalis – banditiška. Kiti nekėlė ragelio. Kaip taip galima? Jei mano tauta paskelbtų karą, aš neturėčiau akių kur dėti, bet jiems viskas yra gerai. Rusai sako, kad kažką laisvina. Ką jie laisvina? Jie yra fašistai ir nacionalistai, – 15min rėžė R.Butautas. – Laukiau žurnalistų skambučio ir galvojau, ką reikėtų pasakyti, o apibūdinti dviem sakiniais, kas yra šiuo metu pas mane širdyje, neįmanoma. Galbūt pasirodysiu ksenofobu, bet tai nėra Vladimiro Putino karas. Tai yra rusų tautos karas. Žinau, kad tai nuskambės labai žiauriai ir absoliučiai nehumanistiškai, bet tai yra Rusijos tautos karas.“
„Jeigu mūsų prezidentą per rinkiminę kampaniją filmuotų pusnuogį ant arklio, koks lietuvis už jį balsuotų? Nė vienas. Bet rusams tai yra gerai. Todėl tokia tauta dalyvauja tokiame kare ir tiki tokiu išlaisvinimu“, – sakė R.Butautas.
Ar Lietuva ir likęs pasaulis pakankamai padeda agresoriaus niokojamai Ukrainai?
„Aš labai abejoju mūsų sąjungininkais, kad jie dar kartą V.Putinui nedovanotų. Kuo aš neabejoju, tai ukrainiečiais. Jie tikrai kovoja dėl mūsų. Tai 100 proc. Tai civilizacijų karas“, – sakė R.Butautas.
2006-aisiais rinktinės poste Antaną Sireiką pakeitęs R.Butautas debiutavo iškovojęs bronzą Europos pirmenybėse Ispanijoje, po metų užėmė ketvirtąją vietą Pekino olimpinėse žaidynėse, o 2009-aisiais, iškart po Lietuvos rinktinės tragedijos Lenkijoje, jis pasuko į karščiausių šiuo metu Ukrainos taškų – Donecką.
Specialistas klubą paliko vos po trijų mėnesių, kai sulaukė Kauno „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo kvietimo, bet prisiminimai iš Rytų Ukrainos vis dar rusena R.Butauto atmintyje.
„Doneckas buvo sutvarkytas ir labai gražus miestas, į kurį buvo daug suinvestuota pinigų. Įspūdingas stadionas, dažnai jame lankydavausi, nes asistentas iš Kroatijos, su kuriuo esame žaidę kartu, duodavo bilietus. Tikrai geri atsiminimai apie Donecką, – sakė R.Butautas. – Sunku pasakyti, ar tai prorusiškas miestas. Kalbėjau su doneckiečiais, su kuriais dirbau praeityje, jie yra rusakalbiai, bet visi vienareikšmiškai yra Ukrainos pusėje. Vienareikšmiškai!“