Suprasti akimirksniu
- Į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes iš šio pasaulio čempionato pateks 7 komandos, plius šeimininkė Japonija.
- Dar 24 komandos, tarp jų Lietuva, kitą vasarą olimpinėse atrankos varžybose kovos dėl likusių 4 kelialapių. Vieną iš keturių turnyrų Kaune norėtų rengti Lietuvos krepšinio federacija.
- Šiame pasaulio čempionate Lietuva finišuos tarp 9–16 vietų. Tiksli pozicija paaiškės po 11 val. prasidėsiančio mačo su Dominikos Respublika ir likusių antrojo etapo rungtynių.
Į tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA) ir teisėjus smigo trenerio Dainiaus Adomaičio keiksmai, lietuvių komandos protestas dėl mačo su Prancūzija ginčytino epizodo pateiktas ir atmestas, trys teisėjai pašalinti iš čempionato, Lietuvos krepšinio federacijai reikės ieškoti naujo trenerio vietoj pasitraukiančio D.Adomaičio, bet svarbūs reikalai nesibaigia – prieš akis laukia keistas aukcionas.
Nors Lietuvos rinktinė nepateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį ir liko be tiesioginio bilieto į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes, iškopę į antrą etapą mūsų šalies krepšininkai įgijo teisę dalyvauti olimpiniame atrankos turnyre.
Kaip vingiuoja olimpinis takas?
Iš pasaulio čempionato į olimpines žaidynes iškart iškops septynios geriausios komandos, o aštunta ekipa bus žaidynių šeimininkė Japonija.
Iš viso olimpiniame turnyre Tokijuje žais dvylika komandų, iš kurių keturios rinktinės ateis iš atrankos varžybų. Jose turės stumdytis ir Lietuvos rinktinė, būsianti viena iš 24 komandų, kurios liepos 6–12 dienomis kovos dėl keturių likusių olimpinių bilietų.
Dar nėra aiškios visos komandos, bet branduolys ryškėja: Lietuva, Rusija, Italija, Venesuela, Puerto Rikas, Dominikos Respublika, Turkija, Vokietija, Kanada, Kinija, Tunisas, Iranas, Naujoji Zelandija gali pradėti planuoti pasirengimą olimpinės atrankos kovoms.
Iš viso 16 pasaulio čempionato komandų, išrikiuotų pagal pozicijas, bet likusių be tiesioginių bilietų į Tokiją, gaus teisę varžytis atrankos turnyruose.
Į juos FIBA dar atrinks po dvi komandas iš įvairių žemynų, tad kvietimų sulaukti gali ir pasaulio pirmenybėse nežaidusios komandos, realiausia Slovėnija ir Kroatija (už jų Latvija), kurios stovi aukštai FIBA reitinge.
Olimpinėse atrankos varžybose 24 komandos burtais bus padalytos į keturias grupes. Kiekvienoje bus po šešias komandas, kurios kausis dėl turnyro laimėtojai atitenkančio bilieto į Tokiją.
Jau žinoma, kad keturi atrankos turnyrai vyks skirtingose žemynuose: Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje.
A.Sabonis neslepia noro, kad vienas šešių komandų turnyras būtų surengtas Kaune, didžiausioje šalies krepšinio arenoje.
Lietuvos krepšinio vadovas įsitikinęs, kad taip išaugtų šansai patekti į olimpines žaidynes, nes:
a) rinktinę suptų namų aplinka – sava aikštė ir savi sirgaliai;
b) nereikėtų trenktis į kitą žemyną, kur būtų sunkiau žaisti dėl aklimatizacijos po tolimos kelionės;
c) glaustas patogus pasirengimas būtų labai svarbu, nes laiko nebus daug – LKL sezonas gali užsitęsti iki birželio 12 dienos, tad iki stovyklos žaidėjams bus likę mažai laiko – kaip sako A.Sabonis, tik aprangą pasikeisti.
d) jei pavyktų laimėti atrankos turnyrą, olimpinėms žaidynėms galima būtų toliau rengtis namie, išvengiant kelionės atgal;
Tačiau yra vienas brangus „bet“.
Teisę rengti olimpinį turnyrą FIBA parduoda.
Iš pradžių lietuviams reikėtų pateikti paraišką, sumokant 25 tūkst. Šveicarijos frankų (23 tūkst. eurų) – ši suma negrąžinama – kaip sako A.Sabonis, keliauja į FIBA kasą „dovanų“.
Tada reikėtų pateikti 300 tūkst. eurų dalyvavimo užstatą – ši suma būtų grąžinta, jei teisės rengti turnyrą šalis negautų.
Už visą turnyrą FIBA prašo 2,3 mln. eurų. Bėda yra dar ir ta, kad tai yra tik pradinė suma, – taip nurodo FIBA.
A.Sabonis patvirtino, kad net ir pateikus tokią sumą, garantijų gauti turnyrą nėra – nes kažkas gali pasiūlyti 3 ar 4 mln.
Aiškių aukciono taisyklių irgi nėra, yra tik datos – paraišką reikėtų pateikti per artimiausią mėnesį, kandidatų svarstymas numatytas 2020 metų vasarį, o sprendimas – kovą.
Nereikia pamiršti, kad turnyro rengėjams tenka ir kitos organizavimo išlaidos, įskaitant komandų priėmimą. Pridėjus šias išlaidas, A.Sabonis skaičiuoja, kad reikėtų apie 3 mln. eurų.
Bet jam pačiam kyla klausimas: kaip gauti tokią sumą?
Maždaug 3 mln. eurų yra visas krepšinio federacijos metinis biudžetas.
Galbūt olimpinį turnyrą finansuotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ar šalies Vyriausybė? A.Sabonis pas Dainą Gudzinevičiūtę ir Saulių Skvernelį vizitų nerengė – nors yra gerai susipažinęs su atrankos turnyrų kainomis ir datomis, jis teigė, iki praėjusį savaitgalį patirto pralaimėjimo Prancūzijai tikėjęs, kad Lietuvos rinktinė pajėgi iškovoti tiesioginį kelialapį į olimpines žaidynes, kurių nuo Nepriklausomybės atkūrimo nėra praleidusi nė vienerių.
Sunki, karti patirtis jau buvo
Lietuvos rinktinė jau yra žaidusi olimpiniame atrankos turnyre 2012 metais.
Po 2011 metų Europos čempionato Kęstučio Kemzūros treniruojama komanda vyko į Venesuelą, kuri iš FIBA nusipirko teisę rengti atrankos turnyrą.
Tada vyko tik vienas dvylikos komandų atrankos turnyras, o jį rengti pretendavo Lietuva, Venesuela, Makedonija ir Angola. Tuomet Vlado Garasto vadovaujama Lietuvos krepšinio federacija sumokėjo 52 tūkst. litų pretendentės užstatą, bet FIBA palankumą laimėjo Venesuela – neoficialiomis žiniomis, tuomet Hugo Chavezo valdoma Pietų Amerikos šalis ne tik sumokėjo reikalaujamą 3 mln. eurų mokestį, bet FIBA krepšinio vystymo fondui dar skyrė ir papildomus 2 mln. eurų.
Pavojingajame Karakase lietuviai patyrė sunkių išbandymų aikštėje ir šalia jos, bet galiausiai iškovojo olimpinį bilietą į žaidynes Londone.
Beje, lemiamoje dvikovoje atrankos turnyre Venesueloje lietuviai įveikė Dominikos Respubliką – prieš septynerius metus atrankos turnyro pusfinalyje Jonas Mačiulis įmetė 19 taškų, Jonas Valančiūnas – 17, Mantas Kalnietis pelnė 9 taškus ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus, o lietuviai įveikė Karibų šalies rinktinę 109:83.
Po pirmadienio mačo laukia pusmečio pertrauka
Pirmadienį 11 val. mūsų šalies laiku vėl susidurs su Dominikos Respublikos komanda, bet paskutinės pasaulio čempionato rungtynės lietuviams didelės reikšmės neturės – vis tiek bus pozicija tarp 9–16 vietų.
Tai bus paskutinis Lietuvos rinktinės pasirodymas šiais metais.
Kitas rungtynes mūsų šalies krepšininkai žais 2020 metų vasarį, kai prasidės 2021 metų Europos čempionato atranka – joje per tris varžybų langus (2020 metų vasarį, 2020 metų lapkritį ir 2021 metų vasarį) lietuviai žais C grupėje su Čekija, Belgija ir Danija.
Ar aukcioną rengti teisinga?
Vis dėlto svarbiausias kitų metų renginys laukia vasaros pirmojoje pusėje, kai reikės kautis dėl patekimo į olimpines žaidynes, kurių Lietuvos krepšininkai nėra praleidę nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
Dalyvavimas FIBA aukcione? Ar tai, kad skirtingai nei tarptautiniame futbole, pasaulio krepšinio valdovai nepadeda, o atima, yra teisinga?
Žinoma, kad ne – A.Sabonis to neslepia.
Bet garsiai to Sabas nesako. Jis viliasi, kad galbūt velionį Patricką Baumanną FIBA generalinio poste pakeitęs Andreas Zagklis pakeis pasaulio krepšinio valdžios vertybes ir krepšinis pradės judėti pirmyn. Tačiau daug vilčių nėra.
