Nuo triuškinančio pralaimėjimo Belgijai iki skausmingos nesėkmės 11 tūkst. žiūrovų akivaizdoje prieš Luką Dončičių ir Co.
„Aš tikrai savo darbą baigiau, gaila, kad tokiu akcentu“, – per spaudos konferenciją po pralaimėto olimpinio atrankos finalo 85:96 Slovėnijai pareiškė Darius Maskoliūnas.
Jo karjera prie Lietuvos rinktinės vairo truko tik pusantrų metų ir labiau buvo paženklinta netikėtais pralaimėjimais nei ryškiomis pergalėmis.
Naujo trenerio rinktinei prireikė, kai dar 2019 metų pasaulio čempionate Kinijoje apie atsistatydinimą paskelbė Dainius Adomaitis, viešai pranešęs tai anksčiau nei Lietuvos krepšinio federacijos vadovai sumojo, kad taip gali atsitikti.
Arvydui Saboniui teko nepaprastas iššūkis, nes kandidatas Nr.1 Šarūnas Jasikevičius darkart pabrėžė, kad šiame karjeros etape linkęs susitelkti į darbą klube, o rinktinės trenerio postas jo nedomina.
Kazys Maksvytis gavo pasiūlymą, bet buvusio Klaipėdos „Neptūno" trenerio neišleido Rusijos klubas „Parma”, tad Lietuvos krepšinio federacijai teko pereiti prie plano C.
Tuomet 48 metų D.Maskoliūnas dar dirbo Kauno „Žalgirio” trenerio štabe, kai po svarstymų pasakė „taip” A.Saboniui.
Nors jonavietis pastaraisiais metais buvo Š.Jasikevičiaus asistentu, jis turėjo vyr. trenerio patirties dėl karjeros etapų Kauno „Žalgiryje” ir Vilniaus „Ryte” bei Sopoto „Trefl”. Be to, Lietuvos rinktinė jam buvo gerai pažįstama ne tik dėl žaidimo joje, bet ir dėl darbo Jono Kazlausko asistentu 2013–2016 m.
D.Maskoliūnas buvo patvirtintas naujuoju rinktinės treneriu 2019 metų lapkričio 12 dieną per federacijos posėdį Kaune.
„Aš jau ne kartą esu pataikęs ant tų karštų kėdžių. Visaip su jomis baigiasi, – tada sakė D.Maskoliūnas. – Kur patekau – žinau. Turbūt gimtadienio proga negaunu tiek sveikinimų, kiek šiandien gavau. Visiems ačiū. Suprantu atsakomybę, suprantu, kas manęs laukia, ir stengsimės padaryti, kad viskas būtų gerai.“
Tačiau viskas nebuvo taip gerai, kaip tikėjosi krepšinio treneris, po žaidėjo karjeros etapo pabaigos dar buvęs Vilniaus miesto taryboje su Artūro Zuoko partija.
Naujasis treneris demonstravo olimpinę ramybę, bet jo debiutas 2020 metų vasarį Belgijoje virto totaliu košmaru – Europos čempionato atrankos varžybose pralaimėjimas 65:86 belgams įsiminė kaip vienos prasčiausių visų laikų Lietuvos rinktinės rungtynių.
Nors Europos čempionato atrankos varžybose nebuvo NBA ir Eurolygos žaidėjų, niekas nesitikėjo tokio smūgio. „Gavau per veidą kaip Wilderis nuo Fury – žandikaulis praktiškai iškritęs buvo Belgijoje”, – bokso terminais debiutą paskui prisiminė D.Maskoliūnas.
Jo komanda atsitiesė per kitas rungtynes Vilniuje su Čekija, bet 2020-aisiais vėl pasitaikė smegduobių.
Praėjusią vasarą Taline Lietuvos rinktinė netikėtai pralaimėjo Estijai, kuri laimėjo Baltijos kelio turnyrą.
Dar skaudesnis pažeminimas laukė 2020 metų lapkritį, kai per Europos atrankos čempionato atrankos mačą Vilniuje D.Maskoliūno treniruojama komanda parkrito prieš Daniją (76:80).
Iš rungtynių konteksto ištraukta frazė „Kažką pamakaluokime” paskatino kai kuriuos sirgalius kurti anekdotus, o „Dviračių žinias” sukurti personažą Makaliūną.
Istorine pergale pradžiuginę danus, mūsų šalies krepšininkai paskui įveikė Belgiją ir Čekiją, bet lemiamas mačas dėl patekimo į 2022 metų Europos čempionatą vėl tapo vaikščiojimu lynu per bedugnę.
Manto Kalniečio blokas prasiveržusiam danui išgelbėjo nuo didžiausio fiasko Lietuvos komandą, šiemet vasarį Vilniuje palaužiusią žinomų krepšininkų neturinčius skandinavus 77:76.
Tai leido Lietuvos krepšininkams pratęsti patekimų į Europos pirmenybių seriją (šaliai atkūrus Nepriklausomybę lietuviai nepateko tik į 1993 metų Europos čempionatą), bet sunkesnė visada būdavo olimpinė misija.
Suprasti akimirksniu: D.Maskoliūno rezultatai
- Pergalės: Europos čempionato atrankoje nugalėtos Čekija (2 kartus), Belgija ir Danija, Baltijos taurės mače – Latvija, kontrolinėse rungtynėse – Dominikos Respublika (2 kartus) ir Rusija, olimpiniame atrankos turnyre – Venesuela, Pietų Korėja, Lenkija;
- Pralaimėjimai: Europos čempionato atrankoje pralaimėta Belgijai ir Danijai. Baltijos taurės turnyre Estijai, olimpiniame atrankos turnyre – Slovėnijai.
Visus septynis kartus į olimpines žaidynes iki šiol patekusi Lietuvos rinktinė gavo geresnes sąlygas – federacija surengė apie 3 mln. eurų kainavusį olimpinį atrankos turnyrą, o atstovauti šaliai susirinkta kone optimali sudėtis. Tik Artūras Gudaitis, Edgaras Ulanovas ir Ignas Brazdeikis dėl traumų ir NBA atsiprašė šią vasarą, bet jie ir nebūtų svarbiausiais žaidėjais.
Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis bei kiti krepšininkai į rinktinę atvyko anksčiau nei treneris, kuris dėl sezono Ispanijos lygoje į Lietuvos rinktinę atvyko vėliausiai.
Trumpas pasirengimas, trejos kontrolinės rungtynės buvo pernelyg mažai, kad rinktinė suderintų savo krepšinį ir tinkamai išnaudotų savo geriausias savybes.
Grupės varžybose nugalėtos Venesuelos ir Pietų Korėjos komandos, o pusfinalyje per antrąją mačo dalį lietuviai palaužė Lenkiją.
Vis dėlto Slovėnija su didžiausiu žemyne krepšinio magu Luka Doničiumi buvo per stipri šeimininkams, nepaisant penkiaženklio žiūrovų skaičiaus sekmadienį „Žalgirio” arenoje.
„Žiauriai nusivylę, mes nuvylėme daug žmonių Lietuvoje, – sakė D.Maskoliūnas. – Mes, treneriai, padarėme daug klaidų ir dėl to pralaimėjome rungtynes.”
Kokios varžybos laukia?
Slovėnija pirmą kartą per šalies istoriją keliaus į liepos 23 dieną prasidėsiančias olimpines žaidynes Tokijuje, o lietuviai bent keturis mėnesius liks be krepšinio.
Lietuvos rinktinė vėl pasirodys lapkritį, kai prasidės 2023 metų pasaulio čempionato, vyksiančio Filipinuose, Indonezijoje ir Japonijoje, atrankos varžybos. Jos bus vėl žaidžiamos šešiais rungtynių langais per 15 mėnesių.
O tarp jų vyks 2022 metų Europos krepšinio čempionatas, į kurį Lietuvos rinktinė iškopė per plauką įveikusi Daniją.
Kandidatų yra, bet nedaug
Kas ves svarbiausią šalies komandą po D.Maskoliūno?
A.Sabonis baigs antrąją kadenciją federacijos prezidento poste netrukus ir gali nebenorėti prisiimti atsakomybės už naują strategą.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos krepšinio rinktinės treneriai:
- Vladas Garastas 1992–1996
- Jonas Kazlauskas 1996–2001 m.
- Antanas Sireika 2002–2006 m.
- Ramūnas Butautas 2007–2009 m.
- Kęstutis Kemzūra 2010–2012 m.
- Jonas Kazlauskas 2013–2016 m.
- Dainius Adomaitis 2017–2019 m.
- Darius Maskoliūnas 2019–2020 m.
Kas berinktų naują trenerį – Ramūnas Butautas, Robertas Javtokas ar Vydas Gedvilas – pasirinkimo ratas nebus platus.
Privilioti Š.Jasikevičių iš „Barcelona” į rinktinę? Tikimybė šiuo metu yra labai menka.
44 metų K.Maksvytis dar turi laisvas rankas, nes po dvejų metų baigėsi jo sutartis su „Parma”. Nors Rusijos klubas nori išlaikyti buvusį auksinį Lietuvos jaunimo rinktinių trenerį, dabar jis turėtų būti rūpestingesnis ir įtraukti į kontraktą sąlygą, leidžiančią dėl Lietuvos rinktinės apsispręsti pačiam, o ne rusams.
Rimas Kurtinaitis yra laisvas, per pusmetį nustūmęs nuo savęs nesėkmes „Chimki” klube. 61 metų kaunietis jau yra dirbęs rinktinėje R.Butauto asistentu 2007–2009 metais.
Prieš pasirenkant D.Maskoliūną tarp specialistų buvo minimos rinktinę jau treniravusių Kęstučio Kemzūros ir Antano Sireikos pavardės bei griežtai atmetamos užsieniečių kandidatūros.
Nerealu, kad į tą pačią upę trečią kartą bristų Jonas Kazlauskas, vargu ar norėtų atgal sugrįžti D.Adomaitis.
Kad ir kas sėstų į D.Maskoliūno kėdę, žino, kad ji bus karšta karšta.
Kita vertus, ar gali būti blogiau?