2005-ųjų vasarą jaunas vos 20-ies sulaukęs palangiškis išvyko pas Joną Kazlauską į Atėnų priemiestį Pirėją, kurį skalauja Egėjo jūra. Ten 18,2 taško Vilniaus „Sakaluose“ rinkusį vyruką išsikvietė Jonas Kazlauskas, tuomet stovėjęs prie „Olympiakos“ klubo vairo.
R.Seibučio akyse degė galimybė žaisti Eurolygoje, žinomo Europos klubo vardas, puikaus Lietuvos trenerio patarimai ir neragauta legionieriaus duona.
Bet ne viskas susivirškino taip skaniai, kaip tos jūros gėrybės jaukiame Pirėjo pakrantės restoranėlyje.
Iš „Sakalų“ – į mėsmalę
„20-ies vaikinukui atvykusiam iš „Sakalų“ tiesiai į mėsmalę, peklą.... buvo kažkas tokio. Matyti visas tas kovas. Ganėtinai beprotiškas... Kartais pagalvoji ir nelabai suvoki, dėl ko ir kam. Tai buvo labai gyvenimiška patirtis. Džiaugiuosi, kad teko praeiti tokią tvirtą mokyklą“, – 24sek.lt pasakoja R.Seibutis.
Jis turi galvoje „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ derbius. 9 iš 10 „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ susirėmimų Graikijoje baigiasi didžiuliais neramumais, sustabdytomis arba nutrauktomis rungtynėmis, monetų, žiebtuvėlių lietumi į aikštę ir parketą pradeginančiais fejerverkais.
Visi šie daiktai skriejo pro pat Renaldo ausis dar prieš 10 metų, bet R.Seibutis niekada nepamirš tų vaizdų ir garsų.
„Tą, ką rašo žiniasklaida, tai maždaug taip ir yra. Ten viduje vaikštant gal netgi baisiau. Labai sunku susikaupti, kai skraido raketos, akmenys, žiebtuvėliai, monetos...“ – pasakojo R.Seibutis.
Sunku susikaupti rungtynėms, kai pirmiausia turi galvoti ne apie tai, kaip pelnyti taškus, o tiesiog kaip išvengti atskriejančio žiebtuvėlio.
„Žaidi ir galvoji, kad negautum iš kokio žiebtuvėlio ar telefono. Pavojingi buvo visi derbiai. Ne veltui pastaraisiais metais dabar ten deda tuos tinklus. Ten viskas pakilo iki tokio pavojingo laipsnio, kad jau tikrai gresia pavojus sveikatai“, – pabrėžia „Žalgirio“ naujokas.
Patarė, kur geriau neiti
Rungtynių metu rūkantys žiūrovai net nebestebindavo. Jonas Mačiulis yra užsiminęs, kad arenoje būdavo galima užuosti ne tik cigarečių, bet ir marihuanos tvaiką.
Karo laiku virsdavo ar tai Atėnų O.A.K.A. arena, ar tai Pirėjo „Taikos ir Draugystės“ stadionas, kad ir kaip ironiškai jis skambėdavo. Bet už aikštės ribų būdavo ramiau.
Aišku, piktų replikų iš praeivių kartais ir pasitaikydavo, bet R.Seibučiui niekada nėra tekę susidurti su rimtais pavojais Atėnų ar Pirėjo gatvėse. Krepšininkas žinojo, į kurias vietas geriau nevažiuoti ir ko vengti.
Renaldas dabar jau su šypsena prisimena, kad „Olympiakos“ vadovai juokais užsimindavo, kur geriau nevaikštinėti. „Bet juokeliuose visada būna tiesos“, – šypteli žalgirietis.
Lietuvoje ramiau
Per pastaruosius 16 metų „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ mūšiuose gal kartais, labai retai, į aikštę skriedavo viena kita moneta ar žiebtuvėlis. Pavojingiausia, kas buvo tyčia išmesta į aikštę, tai alaus skardinės Kauno sporto halėje 2007-aisiais.
Nei Kaune, nei Vilniuje nereikia šimtų pareigūnų su šalmais ir skydais. Čia aistros veržiasi per kraštus aikštėje, ne tribūnose.
Kai kurių žiūrovų ausys linksta nuo aktyviausių „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sirgalių grupuočių dainų su keiksmais. Bet tai tik gėlytės, lyginant su piktžolėmis Graikijoje.
R.Seibučiui pilnai užtenka intrigų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ mūšiuose.
„Iš pavojų pusės Lietuvoje ramiau, bet kiekvienas derbis yra savaip įdomus. Visada malonu žaisti tokioje atmosferoje. Kai žaisdavau „Lietuvos ryte“, važiuodamas į „Žalgirio“ areną žinodavau, kad žaisiu prieš emocingus sirgalius, kurie labai puikiai palaiko savo komandą.
Bus proga tai pamatyti iš kitos pusės. Labai to laukiu. Tikiuosi, atmosfera bus super“, – sekmadienio dvikovos su „Lietuvos rytu“ nekantraudamas laukė R.Seibutis.
