Panevėžio „Lietkabelis“ langu į platesnius vandenis tapo jau trims Nenado Čanako muštrą praėjusį sezoną jutusiems krepšininkams.
Ženkliai savo vertę pasikėlęs kroatas Željko Šakičius išvyko į Donaldo Kairio treniruotą Saratovo „Avtodor“, Martynas Sajus keliasi į Manresos BAXI, o šioje komandoje atsidurti galėjo ir Tomas Dimša, tačiau Katalonijos klubui galynėtis dėl atletiško lietuvio parašo su Kauno „Žalgiriu“ šansų nebuvo.
Nors finansiškai pasiūlymas nebuvo daug įspūdingesnis už „Lietkabelio“, kuris norėjo išlaikyti 208 cm ūgio bei 112 kg svorio galiūną, tačiau vidinėje M.Sajaus kovoje nugalėjo noras išbandyti save aukščiausiame lygyje.
Kelias dienas pamąstęs centras priėmė sprendimą persikelti į Barselonos provinciją.
„Tikrai džiaugiuosi, – 15min įspūdžiais dalijosi 24-erių kelmiškis. – Tai neeilinis šansas. Gavęs pasiūlymą apsvarsčiau savo galimybes ACB, kaip viskas galėtų pakrypti. Treneris geras, teko jį matyti Eurolygoje, kai žaidėme su „Žalgiriu“. Teko matyti ir pernai, kai žaidėme prieš Manresą Čempionų lygoje. Mačiau, kaip atrodo Pedro Martinezo komanda, kokį žaidimą ji propaguoja. Reikės dar pažiūrėti rungtynių įrašus, pastebėti, kokius sprendimus treneris priima. Kiekvienas strategas turi savitus bruožus. Kalbant apie ACB, tai yra stipriausia lyga Europoje. Puikus šansas išbandyti save.“
M.Sajus tapo retu lietuviu Ispanijos krepšinio padangėje. Praėjusį sezoną po ACB šviesomis žaidė vos keturi krepšininkai – Arnoldas Kulboka, Dovydas Giedraitis, Egidijus Mockevičius ir Deividas Dulkys.
Būtent pastarasis žaidėjas tapo patariamuoju balsu centrui, svarstančiam dėl savo ateities. Snaiperis pernykštį sezoną praleido BAXI klube.
„Sakė, kad Pedro Martinezas yra tikrai geras strategas, pas kurį žaisti nėra lengva, – pasakojo M.Sajus. – Šis treneris propaguoja gynybą, labai ją akcentuoja. Mano žaidimas labiau paremtas gynyba, o ne puolimu, gal tai padarė įtaką, jog BAXI pasirinko mane. Treniruotės laukia sunkios, intensyvios. Ispanų krepšinis yra labai greitas, tad reikės bandyti prie to prisitaikyti. Bus įdomu.“
Pedro Martinezas – 58-erių metų strategas, vyriausiojo trenerio rogėse dirbantis jau 30 metų. Visą šį laikotarpį jis praleido tėvynėje.
Per tris dešimtmečius specialistas vadovavo gausybei Ispanijos klubų, tarp kurių buvo ir Eurolygoje rungtyniavusi Vitorijos „Baskonia“ ar Ispanijos čempionate triumfavusi „Valencia“.
Prieš šį trenerį kepurę ne kartą viešai kėlė „Žalgirio“ vairininkas Šarūnas Jasikevičius, įvardijęs jį kaip vieną geriausių strategų Senajame žemyne.
M.Sajaus pajėgumu P.Martinezas įsitikinti galėjo stebėdamas krepšininką iš geriausių vietų, kai Panevėžio ir Manresos klubai kovėsi FIBA Čempionų lygos A grupėje.
Dvikovoje Ispanijoje M.Sajus tapo naudingiausiu „Lietkabelio“ žaidėju, pelnęs 9 taškus, atkovojęs 7 kamuolius ir surinkęs 14 naudingumo balų, tačiau panevėžiečiai krito 70:76.
„Cido“ arenoje Panevėžio ekipa laimėjo 77:61. Prie triuškinamos pergalės centas prisidėjo 14 taškų bei 6 atkovotais kamuoliais.
„Sprendimas nebuvo toks lengvas, nes Lietuvoje sekėsi visai gerai. Būtų buvusi galimybė likti „Lietkabelyje“ ir toliau žaisti pas gerą trenerį. Manau, kad priėmiau gerą sprendimą. ACB žaidžia mažai lietuvių, mažai kas ten užsikabina. Tai kodėl gi ne? Tai šansas ir galimybė žaisti prieš geriausias komandas Europoje“, – sakė BAXI naujokas.
Alinančias ispano treniruotes Manresoje prieš penkerius metus teko pajusti ir Mariui Grigoniui.
Tačiau jos nėra baisios M.Sajui.
„Sunkios treniruotės man nėra problema, – teigė darbštumu pasižymintis centras. – Buvau komandose, kuriose nebūdavo tinginiaujama. Esu girdėjęs iš kai kurių žaidėjų, kaip jie kai kuriose kitose komandose mažai dirba, režimas tose ekipose yra beveik laisvas. Taip man nėra buvę nė vienoje komandoje, kuriai esu atstovavęs. Taip nebus ir Ispanijoje, ypač pas šį trenerį.“
„Labai įdomu, kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne atėjusi pandemija“, – su lengvu apmaudu balse atsiduso aukštaūgis.
Nors Čempionų lygos aštuntfinalio etape „Lietkabeliui“ nepavyko peržengti Saragosos „Casademont“ barjero, tačiau vietiniame fronte panevėžiečiai triukšmavo.
Karaliaus Mindaugo taurėje N.Čanako auklėtiniai užėmė trečiąją vietą, o LKL pirmenybėse ilgai žygiavo antroje pozicijoje, kurią prarado paskutiniame mače prieš uždarant sezoną, kai nusileido Pasvalio „Pieno žvaigždėms“.
M.Sajus jaučia lengvą kartėlį dėl neužbaigto sezono.
„Jautėmės gerai. Atmosfera buvo labai gera. Su treneriu sutarėme puikiai, kiekvienas žaidėjas komandoje gali pasakyti, kad po sezono Nenadas mums liks kaip draugas. Žinoma, nesutarimų kartais iškildavo, bet tai yra normalu. Galiu pasakyti tik geriausius žodžius apie trenerį. Jis visada mus suprasdavo. Jei kažkas blogai, į kavinę sukviesdavo visą komandą ir spręsdavo problemą. Paprastai ir aiškiai“, – sakė M.Sajus.
Čempionų lygoje atletas fiksavo po 8,4 taško, 5 atkovotus kamuolius bei 10,3 naudingumo balo.
Šalies čempionate galingo sudėjimo krepšininkas vidutiniškai rinko po 9,2 taško, 4,6 atkovoto kamuolio, 1,3 blokuoto metimo bei 12,2 efektyvumo rodiklį.
M.Sajus negaili liaupsių N.Čanakui, kurio deriniuose ir schemose pasireikšti daug vietos gaudavo ir vidurio puolėjai. Šis specialistas Panevėžyje dirbs ir kitame sezone.
„Treneris iš aukštaūgių reikalavo daug, – sakė M.Sajus. – Buvo labai akcentuojamos greitos kojos gynyboje. Turėjome nemažai derinių, kur centras privalėdavo užsiimti poziciją po krepšiu. Mes šiomis progomis naudojomės. Tikrai nebuvau tas žaidėjas, kuris tik bėgiotų ir statytų užtvaras. Treneris atsižvelgdavo į kiekvieno žaidėjo stiprybes, paruošdavo derinį, tinkantį konkrečiam žaidėjui. Jis mus puikiai išnaudodavo. Mes turėjome ne tik Dimšą ar Šakičių, treneris stiprias puses matydavo ir kituose. Manau, kad jam puikiai sekėsi mus išnaudoti.“
Iš pernykštės sezono situacijos Panevėžyje visi išėjo laimėtojais. Vieni užsidirbo gerus kontraktus ar išplaukė į stipresnius klubus, o Vilniaus „Rytui“ peršokus į Čempionų lygą, „Lietkabelis“ turi realią galimybę sugrįžti į Europos taurę.
„Panevėžio „Lietkabelio“ organizacija kasmet vis tobulėja. Džiugu matyti, jog jie nesustoja to daryti ir vis eina į priekį. Nebuvo jokių bėdų žaisti Panevėžyje, neiškilo jokių sunkumų. Ir treneris, ir vadovybė į viską žiūrėjo profesionaliai. „Lietkabelis“ pretenduoja žaisti Europos taurėje, bus labai įdomu pamatyti, kaip jie save įsivaizduoja ir kokią sudėtį surinks. Žaidimas Europos taurėje yra rimta paraiška klubui ir visam miestui“, – už „Lietkabelį“ džiaugėsi krepšininkas.
Ar klubas sumokėjo visus praėjusio sezono įsiskolinimus?
„Iki viruso sumokėjo viską – ir premijas, ir visa kita. O dėl pinigų po sezono sustabdymo reikėtų kalbėti su agentu. Situacijos tikslios nežinau. Dėl pandemijos ji yra netradicinė, daug neaiškumų. Tikiuosi, kad nuskriausti nebūsime“, – šyptelėjo M.Sajus.
„Žalgirio“ sistemoje augęs ir Eurolygoje 2015-2016 bei 2017-2018 metų sezonuose žaidęs vidurio puolėjas praėjusią savaitę po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos paėmė kamuolį į rankas ir ėmė ruoštis Ispanijoje laukiančiam iššūkiui.
„Lengva tikrai nebuvo, kamuolio rankose neturėjau seniai. Sezono metu norisi pailsėti nuo krepšinio ir pravalyti galvą. Dabar noriu kibti į darbus dviguba energija ir tobulėti vasaros metu“, – sakė M.Sajus.
Aukštaūgis trečią vasarą paeiliui individualiai dirba su Daliumi Lubiu, treneriu, kuris kelmiškį lydėjo nuo moksleivių krepšinio lygos laikų.
Iki tol M.Sajus lengvai palaikė sportinę formą – reguliariai bėgiojo, atlikdavo pratimus pilvo presui ir nugarai.
Dabar prasidėjo darbas krepšinio aikštelėje. Metimai iš toli, metimai iš vidutinio nuotolio ar judesių arsenalo plėtimas po krepšiu.
„Pradedu nuo pagrindų. Tai lyg nauja pradžia, po kurios bandysime individualizuoti krepšinio specifiką“, – aiškino M.Sajus.
Treniruotes Kaune jis tęs iki liepos mėnesio pabaigos, po kurios lauks naujo karjeros lapo vertimas Manresoje.
Entuziastingai nusiteikusio Martyno negąsdina nei reiklus strategas, nei Ispaniją siaubęs koronavirusas: „Nekantrauju pradėti.“