– Kaip jums pasirodė trečiadienio susitikimas su Estijos rinktine?
– Nežinau net ką sakyti. Esu šiek tiek priblokštas.
– Kaip žiūrite tokias rungtynes – ramiai ar netveriate savame kailyje?
– Išgyvenu, aišku, nervinamės. Svarbios varžybos ir, atrodo, varžovas ne mūsų lygio. Bet ką duoda kovingumas, komandos užsivedimas. Turėjome didelių problemų.
– Kaip apibūdintumėte tas problemas?
– Nėra žaidimo išvis. Nežinau, kažkaip nerandame mes savo žaidimo. Jis labai vangus, sunkus, nėra lengvumo. Labai mažai greitų atakų, greito bėgimo. Trečiadienį Jono Valančiūno nebuvo, tai reikėjo pagreitinti žaidimą. Mūsų komandos žaidimas negražus akiai. Bet, atrodo, stengiasi vyrai.
– Kaip manote, kodėl taip yra?
– Mano manymu, jie neranda žaidimo nuo pat pirmų pasiruošimo rungtynių. Vienose kitose rungtynės tik, atrodo, sublizga, gynyba pagerėja ir puolimas geresnis, kai pataiko, bet apskritai – mes nerandame to laisvo, lengvo žaidimo. Matyti, kad patys vyrai sunkiai žaidžia. Nėra šypsenėlių veiduose. Žinot, kaip būdavo: energingi, šypsenos, nuotaika gera. Dabar jie atrodo, lyg eitų į kokį lažą.
– Kalbant apie trečiadienio rungtynes – estai gerai žaidė ar lietuviai blogai?
– Estų emocijos buvo geros. Jie – banguota komanda. Kai banguotai žaidžia, tai – arba jauna komanda, arba žemesnio meistriškumo. Žaidė su belgais – tai išvis beviltiškai atrodė (pralaimėjo 55:84), nei gynybos, nei puolimo nebuvo, kai belgai juos mušė.
Po pergalės prieš ukrainiečius (78:71), kai pralaiminėjo visas rungtynes ir tik ketvirtame kėlinyje perlaužė žaidimą, išėjo į priekį ir laimėjo, estai gavo gerą emociją. O mūsiškių emocijos po to pralaimėjimo prieš belgus (74:76)... nebeturėjome tokių emocijų. Gal ta laisva diena įtakos turėjo, gal komanda dar virė po pralaimėjimo. Sunku pasakyti. Blankus žaidimas.
– Trečiadienį daug įtakos darė, tai, kad nežaidė Jonas Valančiūnas?
– Aišku, duoda. Vis tiek žaidimas anksčiau buvo pastatytas per J.Valančiūną. Bet aš nepasakyčiau, kad Antanas Kavaliauskas gali prasčiau sužaisti – jis gerai žaidžia. Trečiadienį parodė momentus, kaip jis gerai žaidžia. Kitur reikia priežasčių ieškoti.
– Sunkiai laimėjome prieš Estijos rinktinę, kuri net nėra reitinguota FIBA. Sunkiai žaidėme su Ukraina (FIBA – 40), Belgijos rinktinei nusileidome (51). Kas bus, kai kituose etapuose susitiksime su aukštus reitingus turinčiomis komandomis?
– Manau, kad su stipresnėmis komandomis gal bus ir geresnis žaidimas. Gal bus nusiteikimas. Gal jiems yra šokas, kad tos silpnos komandos taip priešinasi ir jie per daug negali jų sulaužyti.
Mano manymu, tai Lietuvos komanda yra pajėgi. Vis lauki lauki, kada jie pradės laisvesnį, lengvesnį žaidimą žaisti, bet nesulauki. Gal ateis vėliau.
Jie per pasiruošimą rodė, kad su graikais galėjome lygiomis žaisti, galėjome ir apžaisti juos (Lietuvos rinktinė pralaimėjo 62:67, – aut. past.). Gal tik prieš kroatus kai kuriais momentais atrodėme beviltiškai (59:72).
Mano manymu, tai Lietuvos komanda yra pajėgi. Vis lauki lauki, kada jie pradės laisvesnį, lengvesnį žaidimą žaisti, bet nesulauki. Gal ateis vėliau. Jaučiasi tas jaudulys. Žiūri į Kuzminską – vaikas stengiasi na, ir atrodo, nesiseka – tai jis neįmeta, tai kamuolys išsuka. Jie išgyvena.
– Gal per daug tikimasi?
– Yra padarytas per didelis ažiotažas. Tauta per daug spaudžia vyrus. Bet dauguma – patyrę vilkai, visko matę – ir šalto, ir karšto, tai, mano manymu, neturėtų labai nervintis. Bet jie yra žmonės, jie išgyvena.
Neramina Kalniečio žaidimas. Gal dar jo, kaip pirmojo numerio, žaidimas yra prastas. Mantas stengiasi – tai sužaidžia geriau, tai blogiau. Atrodo, kai geriau žaidžia, tai ir komandai geriau sekasi. Nuo pirmo numerio labai daug kas priklauso. Norėtųsi, kad jis pagautų tą formą.
Žmogui labai sunku po tokių traumų, nežaidimo – ateiti ir vėl būti lyderiu, nuo kurio labai priklauso rezultatas, yra labai sunku. O jis komandai labai nori padėti. Žinot Mantą – jis gali viską padaryti dėl komandos, kad tik pergalę pasiektų. Turėtų Mantas pradėti žaisti, pradėti pataikyti.
– Tai kol kas Manto Kalniečio žaidimas jus nuvylė?
– Negaliu pasakyti, kad nuvylė. Tiesiog lauki, kad jis atsigautų. Vis tiek – po traumų. Jis nėra toks, koks jis yra, koks turėtų būti. Ir čia ne tai, kad jis kažko iki galo nepadarė, paprasčiausiai traumos taip išmušė žmogų iš vėžių, kad jis labai sunkiai įeina į žaidimą.
Žinant Manto charakterį, jis turbūt viską daro, išgyvena labai, naktim turbūt neužmiega. Jis toks yra – atsiduodantis krepšiniui, komandai, nežinau, kas gali tiek atiduoti, kiek Mantas atiduoda. Ir man labai skaudu dėl jo. Aš dirbau su juo, žinau, kiek svarbus jam yra krepšinis. Ypač Lietuva ir rinktinė. Jis viską padarys, kad būtų pergalė ir geras žaidimas.
– Ką iš rinktinės galėtumėte pagirti?
– Jonas Mačiulis – koks buvo, toks ir išliko – karių karys. Jis išeina, jis viską daro, keliais eina, užvedinėja komandą. Kiek tik sveikata leis jam taip žaisti. Įdomu, kaip bus su Artūru Milakniu – ar taip iki čempionato pabaigos sėdės ant suoliuko, ar dar atsiras progų iššauti.
Turint tokį žaidėją, reikia aplink jį statyti derinius, žaidimą. Snaiperis lakstyti be kamuolio kelias minutes ir paskui išmesti negali. Pabėgios tris minutes – vieną metimą padarys, nepataikys ir baigiasi visas žaidimas. Jeigu snaiperį nori išnaudoti, reikia padaryti situacijas. Taip jį Gintaras Krapikas naudodavo „Žalgiryje“ ir gerai panaudodavo. Paprasčiausiai, prie to žaidimo, kurį žaidžia Lietuvos rinktinė, jis negali įsijungti.
– Ketvirtadienį žaisime su Čekija. Ši komanda žygiuoja sėkmingai. Kaip manote, ko galime tikėtis rungtynėse su Lietuva?
– Tos mūsų pogrupio komandos visos įdomiai žaidžia. Nežinau, kokį siurprizą gali padaryti Čekija Lietuvai arba Lietuva Čekijai. Vienas rungtynes čekai gali geriu sužaisti, kitas – pralaimėti.
Aišku, bus labai svarbios rungtynės. Nugalėjus Čekiją, mums jokių problemų nebus. Tas visas negražus žaidimas, kuris buvo prieš tai, nueitų į antrą planą. Mes esame tokia komanda, kuri turime nugalėti čekus, tie patys vyrai tai supranta. Galvoju, galbūt Valančiūnas žais, tai bus lengviau, čekai neturi stiprios priekinės linijos. Vyras aukštas, 213 cm, rankos ilgos, kai jas iškelia tai ir saulės kai kam nesimato.
Aš tikiuosi, kad čempionatas bus pergalingas ir geras. Jie visada sunkiai žaidžia, o savo rezultatą pasiekia. Linkiu, kad taip ir būtų.
