„Manau, kad nekeliama balta vėliava, o įvedama tvarka ir man ji patinka. Mes juk turime kažkokias vertybes. Ypač profesionalų sporte, – apie keturių amerikiečių nušalinimą nuo komandos pasakojo R.Kurtinaitis. – Aš pats praleidęs kelis metus legionieriaus kailyje ir žinau, kokios yra taisyklės. Į kitą šalį važiuoji ne šiaip leisti laiką.
Aš pats buvau šokiruotas. Sužinojau, kaip tame pasakyme – vyras sužino paskutinis, kad visas kaimas miega su jo žmona.
Taip ir man nutiko, kad sužinojau prieš pat rungtynes, kad visą sezoną vyksta tokie dalykai. Žmonės matė, sakė ir turėjau prieš fanus grįžęs iš Panevėžio stovėti ir išklausyti viso sezono plejadą.
Jeigu sezono metu girdėjome, kad buvo atsiprašymų, pokalbių, aš laikau nuliniu profesionalumu elgesį, jei pusfinalio serijoje, kur visai nedominavome, leidžiame sau naktimis sėdėti baruose. Nesuprantu, kaip žmonės gali dirbti tokį darbą.
Sužinojau, kaip tame pasakyme – vyras sužino paskutinis, kad visas kaimas miega su jo žmona.
Tą pasakiau vadovybei. Pasakiau, kad sutiksiu su bet kokiu sprendimu, tačiau man būtų sudėtinga kažkaip elgtis su žaidėjais, jei jie būtų likę. Pavyzdžiui, jei mūsų atvykėliai sėdi baruose ir žaidžia aikštėje, kitų žaidėjų atžvilgiu būtų neteisinga.
Kita vertus, turiu labai daug pastabų Lietuvos krepšininkams. Jei fanai ir Lietuvos žmonės viską žino, kodėl legionierių bendradarbiai, kurie turėjo atidirbti už tuos naktį nemiegojusius žmones, negali sudrausminti?
Tai kam mes kalbame apie komandos chemiją ir rūbinę? Ji dabar viena svarbiausių dabartiniame sporte. Tai mes jos visai neturime?
Kam tada mums reikalingi žaidėjai, kaip Jomantas ar Kisielius, kuriems virš 30 metų, bet jie negali suvaldyti atvykėlių, partnerių? Tada neturime stuburo ir negalime kautis dėl pirmų vietų.
Tą aš jiems išsakiau. Sprendimas priimtas. Kaip bus toliau... Aišku, nebus gerai. Nes jie buvo mūsų lyderiai. Taip, kaip nebuvo gerai, kai Loganas paliko komandą, taip nėra gerai dabar.
Bet kažką turime daryti, jei žiūrime į ateitį ir norime kažkokios tvarkos. Jei norime komandos, kokią turėjome prieš daugelį metų.
Nemanau, kad užsieniečiai gali galvoti, kad ateis čia ir pabus, užims kokią vietą. Nežinoti istorijos, klubo norų ir tiesiog praleisti gerą laiką. Taip neturi būti ir nebus, kol aš čia būsiu.
Man kiekviena diena kaip siurprizas. Apie Martyno atsistatydinimą sužinojau tik dabar.
Nemanau, kad čia Martyno problema. Problema yra gal kitur.
Nepataikoma su žaidėjų komplektacija. Bet niekas negarantuotas, kad neapsiriksi. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad turint daug pinigų, nėra paprasta susikomplektuoti taip, kaip „Fenerbahče“. Daug klubų turi pinigų, bet kažkam nepavyksta dėl kažkokių priežasčių.
Tvarką turėjome padaryti ir ją padarysime. O toliau bus krepšinis.
Tie, kurie sėdėjo ant suolo, dabar turės puikią progą. Gaila, kad dabar liko tik 3-5 rungtynės. Galvoju, jie turi labai gerą progą parodyti, ką mes galime, ką gali padaryti jaunimas.
Aišku, iš jo daug nereikia tikėtis, bet turime eilę žaidėjų, kurie turi parodyti, ką moka.
– Ar kalbėjote su pačiais amerikiečiais?
– Nekalbėjau. Neturiu ką kalbėti. Ką turėjau kalbėti? Sudrausminti?
Aš atsiveždamas prisiimu atsakomybę. Galvojau, duosime jam (Taylorui Brownui) šansą, atsivežę iš Lenkijos du ar tris kartus pakelsime jo vertę.
Su juo dukart kalbėjau po valandą laiko.
Jam sakiau, kad jei dirbsi, viską turėsi. Sakiau, kad nežinau, kur anksčiau buvai su tokiais fiziniais daviniais, bet turi viską savo rankose. Tačiau kai viską sužinojau, man tai buvo spjūvis. Paprasčiausias spjūvis.
Nežinau, ką galiu kalbėti su žaidėjais, kurie paveda mane tokiu momentu.
Aš asmeniškai prisiimu nesėkmes. Nenoriu sakyti, kad blogas tas ar anas, įmetė ar neįmetė. Prisiimu nesėkmes asmeniškai. Šitą „Lietuvos ryto“ nesėkmę prisiimu asmeniškai. Nesvarbu, kad atvykau sezono viduryje. Atėjau čia ne tik pabūti, bet kažką nuveikti. Nepavyko.
Nematau prasmės aiškinti Fisheriui, kad reikia bėgioti aikštėje, pašokti, paimti kamuolį. Aš galiu tik vertinti, ar jie geri, ar blogi žaidėjai. Bet kai jie taip elgiasi už aikštės ribų, vertinu tą tik neigiamai.
Taip bus tose komandose, kuriose aš dirbsiu.
– Ką grįžęs iš Panevėžio pusvalandį kalbėjote su sirgaliais?
– Jie išsakė visas bėdas. Pasakė, kad buvo pasisėdėjimų baruose. Kad dažnai mato ten žaidėjus.
Bet aš klausiau: kodėl neišvarėte jų iš tų barų? Kodėl reiškiate priekaištus čia, po visko? Kodėl negalėjote įspirti į užpakalį vietoje? Tą ir kalbėjome.
Turėjau ginti. Iki muštynių ten nebūtų priėję, bet sirgaliai buvo pikti. Galiu pabrėžti, kad jie nebuvo išgėrę, buvo blaivūs, o kalbėti buvo malonu – jie šnekėjosi labai logiškai.
Jie išsakė savo bėdas. Tie pastarieji metai jų netenkino. Viskam tam man reikėjo turėti atsakymus.
Tai nėra pats maloniausias įvykis tiek trenerio, tiek komandos darbe, kai turi kalbėti su sirgaliais, kodėl eina pralaimėjimai. Bet tai yra gyvenimas ir reikia kalbėtis. Labiausiai esu nusivylęs ir užsieniečiais, ir mūsų žaidėjais, kurie jų nesuvaldė.
– Ką manote apie sirgalių sprendimą boikotuoti LKL mažąjį finalą?
– Turime žaisti gerai ir laimėti. Tada sirgaliai bus. Automatiškai mes nepritrauksime sirgalių.
Prieš 7-8 metus, kai laimėjome Europos taurę, tada „Siemens“ arena buvo pilna. Niekas specialiai nekvietė žiūrovų ateiti pažiūrėti. Visi ėjo automatiškai.
Matome, kas darosi Panevėžyje, Klaipėdoje. Aišku, yra rinkodara, dalis organizacijos, kuri pritraukia sirgalius. Bet turi gerai žaisti, laimėti, turi tave mylėti. Tada ir eis visi į rungtynes.
„Žalgiris“ nesiskundžia savo fanais. Mes žinome, kokie pastarieji „Žalgirio“ pasiekimai Eurolygoje. Šiemet sezonas labai geras.
– Prieš 7 metus klubas buvo aukštumoje, dabar jis – kitur. Ką klubas padarė blogai?
– Pirmiausia, galvočiau, pagrindas išlaikyti ne visada daug žaidžiančius, bet tuos, kurie valdo situaciją. Niekam ne paslaptis, kad Lukauskis ar Kšištofas su savo patirtimi, jie gal daugiau duoda ne tik aikštėje, kiek už jos ribų.
To branduolio kiekviena komanda nekeičia. Iš naujo surinkti žaidėjus reikia laiko, reikia juos suburti, o tai nėra paprasta. Manau, kažkada mes turėjome branduolį, bet jis buvo išdraskytas. Nežinau dėl ko. Gal dėl pinigų, gal dėl strateginių klaidų ar mąstymo.
Bet tai buvo apleista. Reiktų tą sugrąžinti – būtent nuo komandos stuburo sukūrimo. Čia yra visos sėkmės pagrindas. O tada galima kalbėti apie sportinius pasiekimus.
– Kiek žaidėjų „Lietuvos rytas“ turi mažajam finalui ir kokia Adamo Lapetos situacija?
– Turime 9 žaidėjus ir jaunimą.
Lapeta sirguliavo, bet tikiuosi, kad dabar jį turėsime. Tikiuosi geresnio Artūro Gudaičio žaidimo.
Mūsų situacija nėra beviltiška. Esame normalioje formoje. Aišku, neturime įžaidėjų, bet bandysime kompensuoti tą poziciją su Baronu ir Margiriu.
Manau, išsisuksime.
