Nuleidęs galvą „Lietuvos ryto“ treneris nebematė, kaip aikštės viduryje laistosi šampano purslai. Panevėžiečiai šventė lyg laimėję čempionų titulą.
Bet jie buvo to verti.
„Tas, kas su didesne širdimi, daugiau stengiasi, gali nugalėti bet kokius meistrus“, – po kapituliacijos pusfinalyje 1-3 sakė Rimas Kurtinaitis.
Tos širdies būtent ir trūko „Lietuvos ryto“ komandai.
R.Kurtinaitis žinojo, kad po pralaimėjimo trečiosiose serijos rungtynėse, po kurių „Lietkabelis“ išsiveržė į priekį 2-1, sostinės klubo legionieriai naktį leido naktiniame klube.
To R.Kurtinaitis niekada nesupras, nors pats buvo pagarsėjęs kaip judesį mėgstantis žaidėjas.
„It's time to say goodbye“, – aidėjo „Cido“ arenoje svečiams, kai mačo baigtis jau buvo aiški.
Tai nebe ta komanda, kokia buvo prieš 7 metus. Tai liko tik pavadinimas. O žaidėjai mes matome, kokie yra.
„Lietuvos rytas“ antrus metus iš eilės liko be LKL finalo. Vilniaus krepšiniui reikia gero gydymo.
Laikas kažkam pasakyti sudie. Bet prie permainų nori prisidėti ir R.Kurtinaitis.
Jų „Lietuvos rytui“ dabar labai reikia.
– Ar pavyks mobilizuotis mažajam finalui?
– Sutikau šioje komandoje daug keistenybių. Ką reiškia žodis motyvuoti? Pasakykite, kokią motyvaciją žaisdami krepšinį turi Lavrinovičiai, Lukauskis? Jie užsidirbę, pasiekę, bet atėję žaidžia krepšinį.
Ką jie dar gali pasiekti? Jei broliai traumuotųsi, neduok Dieve, gal net sėstų į invalido vežimėlį. Bet jie žaidžia ir kovoja.
Pas mane yra krūva žaidėjų, kuriuos kasdien reikia motyvuoti: bėgti, kovoti dėl kamuolio...
Prieš Klaipėdą turime kažkaip žaisti.
Reikia perstumdyti mūsų žaidėjus, ypač amerikiečius. Manęs netenkina jų nusiteikimas, atsakomybės jausmo praradimas: kas svarbu gyvenime, kas ne.
Kai kurie atvykę čia pabūti, pasiimti pinigus ir važiuoti namo.
– Gal naktinis gyvenimas trukdo?
– Aš žinau, kaip mano amerikiečiai praleido naktis. Tik nenoriu plėstis. Čia yra klubo vadovybė, kuri turi aiškintis ir priimti sprendimus.
– Žaidėjų motyvacinės problemos yra jų asmeninis nesusitvarkymas ar pirmos sunkios sezono pusės ir trenerio Pačėso palikimas?
– Nenoriu kalbėti... Galvoju, kad truputį meistriškumo stoka. Bet vėlgi, meistriškumą gali pakeisti noru.
Vieną dieną nori vienas, kitą nenori kitas. Nekalbu apie tas lemiamais momentais Gordono technines pražangas. Kur jis daugiau savimi grožisi, nei duoda komandai naudos.
Daug smulkių niuansų. Rezultatas toks, koks yra.
Jei pamenate, kaip pralaimėjome Utenoje. Visi sakė siurprizas. Bet tai nebuvo siurprizas. Toks buvo mūsų pajėgumas.
Nežinau, lyg ir kalbasi dabar. Kai atėjau, nesikalbėdavo tarpusavyje. Dabar lyg ir kalbasi.
Tai nebe ta komanda, kokia buvo prieš 7 metus. Tai liko tik pavadinimas. O žaidėjai mes matome, kokie yra. Nenoriu sakyti, geri ar blogi, bet jie ne to lygio, kad lygiuotųsi į „Žalgirį“, Europos taurės finalą ar žaistų Eurolygoje.
Tai yra komanda ir tiek.
– Ko reikia tai komandai žvelgiant į ateitį, kad į Vilnių sugrįžtų pergalės?
– Reikėtų pradėti nuo pačios komplektacijos. Pirmiausia, gero „centro“ ir gero įžaidėjo. Ir gali kažką apie juos komplektuoti. Jei pamenate, turėjome Eidsoną ir Petravičių, o tada gali lipdyti, ką nori.
– Tai „Lietuvos rytui“ reikia ne tik įžaidėjo, kuris geriau išnaudotų A.Gudaitį, bet ir pakeisti patį lietuvį?
– Man sunku spręsti apie Gudaitį, kurį treniruoju tik tris mėnesius.
Buvo prošvaisčių. Lyg tai kažką turi. Dabar net nežinau, gal LKL finalų atsakomybė jam buvo per didelė. Bet jis nesužaidė taip, kaip tikėjausi.
Aišku, jaunas vaikinas. Jis darbštus, ateina prieš treniruotes ir lieka po jų. Jis nori, žiūri krepšinį, žiūri Eurolygą. Jis nori būti krepšininku. Bet šiuo metu broliai yra efektyvesni nei jis.
– Koks dabar komandos mikroklimatas?
– Nežinau, lyg ir kalbasi dabar. Kai atėjau, nesikalbėdavo tarpusavyje. Dabar lyg ir kalbasi (šypsosi.).
Cementofkės kaip pirmame kurse nepadarysi. Čia skirtingų tautybių ir pažiūrų žmonės. Skirtingo ir profesionalumo.
Negaliu pateisinti, kaip gali pusfinalyje nuvykti naktį į kažkokį restoraną. Nesuprantu.
Nors pats nebuvau šventas. Bet rasdavau laiko ir krepšinį žaisti.
– Koks bus jūsų vaidmuo artimiausioje komandos vizijoje?
– Atėjau į komandą nepasvarstęs, kas gerai, kas blogai. Turiu kontraktą kitiems metams, su galimybe nutraukti jį iki liepos 1 dienos.
Bet pasakysiu atvirai: jei klubas norės, aš norėčiau likti Lietuvoje.
Žinote, kartais klubo vadovybė padaro keistų sprendimų. Buvau atleistas iš „Lietuvos ryto“ po laimėto čempionato. Dabar nieks nežino (šypsosi.).
Bet pasakysiu atvirai: jei klubas norės, aš norėčiau likti Lietuvoje.
Norėtųsi prisidėti prie permainų. Visiškai nesvarbu, daug ar mažai pinigų. Matėme Eurolygą. Na ir kas, kad CSKA deklaruojamas biudžetas 50 milijonų. Geriau nusipirkti vieną Spanoulį, Printezį, sumokėti abiem 5 milijonus, bet su ta jų širdimi gali laimėti Eurolygą ar būti ketverte.
Ne visada brangi komanda yra gera komanda. Reikia gerai pasiieškoti reikiamų žaidėjų. Kad jie suliptų, sutaptų supratimas.
O dabar mes tokie, kaip gerai Jovaiša pasakė, palaida chaoso bala. Taip ir yra.
Tai turėtų priklausyti nuo manęs, bet kai kurie žaidėjai nevaldomi, man nesuprantami.
