„Chimki“ sudrebino Rusijos rinką įsigydami vieną geriausių šalies krepšininkų Sergejų Karasiovą, kuris palaikys kompaniją kitai vietos superžvaigždei Aleksejui Švedui.
Legionierių gretas papildė latviai Dairis Bertanis bei Janis Timma, taip pat buvęs Miuncheno „Bayern“ duetas Stefanas Jovičius ir Devinas Bookeris, šoklusis buvęs NBA žaidėjas Jeremy Evansas.
R.Kurtinaitis atvirauja, kad jam nepavyko išpildyti pirminio „Chimki“ komandos komplektacijos modelio, nes norimus žaidėjus nugvelbė agresyvūs Eurolygos klubai.
Tarp jų buvo ir Kauno „Žalgiris“, dabar sudarantis didžiulę konkurenciją net ir Europos turtingiesiems.
Vienoje interviu dalyje R.Kurtinaitis pasakojo apie Lietuvos krepšinio rinktinės galimybes pasaulio čempionate Kinijoje. Ją galite pamatyti laidoje „Rinktinė 2019“.
Tuo tarpu šiame pokalbyje R.Kurtinaitis daugiau pasakojo apie „Žalgirio“ ėjimus, teisingą Šarūno Jasikevičiaus pasirinkimą pagundų fone, bandymą prisivilioti į Chimkus Roką Giedraitį ir kitus dalykus.
– Kaip vertinate „Chimki“ komplektaciją?
– Kaip Lietuvoje svarbu turėti gerus lietuvius, taip VTB reikia gerų vietinių žaidėjų. Rusijoje tai labai aktualu.
Be to, turėsime labai įtemptą grafiką. Nusimato taip, kad 10 mėnesių žaisime kas tris dienas. Dar žinant mūsų geografinę padėtį, turėsime ilgesnes keliones. Todėl noriu turėti 16-17 žaidėjų, nes neturint pakankamo kiekio krepšininkų, rotuoti juos turnyruose bus sudėtinga.
Reikalingi geri rusai ir, manau, kad iš keturių didžiausių Rusijos talentų turime tris.
Kartais keista, kad nors žaidėjams duodame 100-200 tūkst. daugiau, jie vis tiek pasirenka kitą šalį.
Su Mozgovu dar nebaigtos derybos, jis dar po traumos ir neaišku, kada galės žaisti pilnu krūviu. Bet Švedas ir Karasiovas yra du iš keturių didžiausių talentų Rusijoje. Dar labai vertinu Kulaginą, kuris žaidžia „Lokomotiv“, bet šiemet dar negalėjome jo išpirkti.
Tikiu rusų žaidėjais. Juos reikia pažinti. Gal jie kai kuriais aspektais nusileidžia užsieniečiams individualiu meistriškumu, bet savo užsispyrimu ir charakteriu jie labai geri kovotojai. Aš tą vertinu. Aš gerai pažįstu šią tautą ir man gal lengviau nei kitiems užsieniečiams treneriams, nes jie vertina konkrečiai, ką mato.
Komplektacijos pradžioje pirmiausia apsipirkome Rusijos žaidėjus ir tuos pirkinius vertinu gerai. Bet dabar reikia žiūrėti, kaip toliau lipdyti komandą. Nelabai ir lipdosi.
Šiemet vasara Eurolygos rinkoje buvo kaip niekada aktyvi. 3-4 klubai puola žaidėjus, jų kainos kyla. Su kai kuriais klubais negalėjome konkuruoti. Pavyzdžiui, nebegalėjome prilygti Madrido „Real“ pasiūlymui Jordanui Mickey.
Labai norėjome paimti iš Bambergo Augustine'ą Rubitą, bet nesuspėjome į tą traukinį. „Žalgiris“ irgi juo domėjosi, bet iš panosės mums jį nugvelbė „Olympiakos“.
Atvirai pasakysiu, su Giedraičiu „Ryte“ buvau griežtas ir sakydavau tiesą į akis.
Kartais keista, kad nors žaidėjams duodame 100-200 tūkst. daugiau, jie vis tiek pasirenka kitą šalį. Aišku, yra tokie nutylėti užkulisiai kaip antros pusės, vaikai, o kuo toliau, tuo labiau atsižvelgiama į šeimos poreikius. Yra daug tokių povandeninių srovių, kurios nusveria didesnius biudžetus. Tad didelis biudžetas dar negarantuoja geros komplektacijos.
Kartais, kai žaidėjo užsinori trys klubai, jo kaina nuo milijono šoka iki trijų. Bet nemanau, kad tas žaidėjas pradės žaisti tris kartus geriau.
– Ar Chimkuose norėjote matyti ir Roką Giedraitį?
– Mačiau Roko progresą, kai dirbau „Ryte“. Mačiau, kaip jis tą progresą stabilizavo Berlyne. Jo potencialas yra didelis.
Aišku, jam dar reikia gerinti daug dalykų, ypač kamuolio valdymą, perdavimus. Tai praleista sporto mokykloje, bet tą dar galima kažkiek prisivyti.
Bet pagal energiją, norą, savo kietumą... Atvirai pasakysiu, su juo „Ryte“ buvau griežtas ir sakydavau tiesą į akis. Kartais pasakydavau, kad to net negali padaryti, o jis man įrodė, jog gali. Tai geros profesionalo savybės.
Mums patiems tenka konkuruoti ir su „Žalgiriu“, nors galime mokėti žaidėjams daugiau pinigų.
Deja, mums jo nepavyko pasiimti dėl kitų priežasčių. Dar nebuvome susiformavę branduolio. Tai, kaip mačiau komandą pradžioje, Rokas jai tiko. Bet negavus dviejų reikiamų žaidėjų, ta pozicija buvo nebeaktuali ir kiek performavome komandos viziją.
Mus spaudė laikas, nes turėjome išpirkti Roką iš ALBA klubo. Buvo konkretus terminas. Paskutinę dieną buvome grįžę prie šio klausimo, bet klubo vadovybėje priėmėme sprendimą formuoti kitokį komandos modelį.
Chimkuose jis būtų uždirbęs daugiau nei Vokietijoje. Bet manau, kad tai ne pabaiga. Dabar Rokas turi gerą šansą Eurolygoje. Jeigu viskas klostysis taip, kaip praėjusį sezoną, kitąmet vėl galėsime sugrįžti prie šio klausimo.
– Kaip vertinate Eurolygos komandų pasikeitimus?
– „Žalgiris“ priaugo tokį lygį pagal pinigus ir savo įvaizdį, kad lygiaverčiai konkuruoja net ir su vedančiais Europos klubais pagal žaidėjų pasirinkimą. Žinome, koks didelis biudžetų skirtumas ir matome, ką išdarinėja „Barcelona“, bet „Žalgiris“ lygiavertis dėl savo žaidimo stiliaus, pasiektų rezultatų, Eurolygos turnyro.
Visi matome, koks „Žalgiris“ yra geras tramplinas žaidėjams. Aišku, manau, viskas trenerio dėka.
Mums patiems tenka konkuruoti ir su „Žalgiriu“, nors galime mokėti žaidėjams daugiau pinigų.
Šarūnas daro teisingus žingsnius, nešokinėdamas į kitus klubus. Nuėjus net į tokį „Real“ ar CSKA, jam nebus taip lengva sulipdyti tokios komandos.
„Žalgiris“ gerai susikomplektavo. Jie turi savo branduolį, turi išsiugdę drąsą žaisti Eurolygoje nesvarbu, namie ar išvykoje. Manau, svečiuose jie žaidžia dar geriau, nes jaučia mažiau atsakomybės. O tai retas reiškinys.
Visi žino Kauno sirgalių galią ir kaip sunku ten kovoti. Ne daug kas Europoje sukuria tokią atmosferą kaip „Žalgirio“ arenoje.
Bus gera komanda.
Jeigu pernai buvo skeptikų, kad išėjus keliems žaidėjams „Žalgiris“ nesugebės, tai „Žalgiris“ dar kartą įrodė savo šį sezoną.
Aišku, nebus lengva, nes daug komandų padarė stiprių ėjimų. Bet tuo Eurolyga ir įdomi, kad negali nieko nuspėti prieš sezoną.
– Kur slypi Šarūno Jasikevičiaus sėkmė?
– Šaras sukūrė nenugalimumo atmosferą.
Tikrai sunku ją paaiškinti. Kiti klubai gal ir turi stipresnę sudėtį, laimi, pralaimi, bet neturi tokios stabilios dvasios, kaip „Žalgiris“.
Su „Žalgiriu“ visada žinai, kad tai dar ne pabaiga. Komanda turi tvirtą charakterį, kuris neatsiranda atsitiktinai. Jis lipdomas, ugdomas pagal žaidimo stilių, atsakomybę. Jie labai brangina kiekvieną kamuolį, yra didžiulė kiekvieno veiksmo atsakomybė. Nemėtoma iš bet kur ar be reikalo.
Atsiminkite, kaip Šaras pyko po taiklaus Milaknio tritaškio Stambule. Mačiau, kaip Ulanovas greitame puolime pataikė tritaškį ir kaip Šaras per minutės pertraukėlę jį barė, nes tai nėra jo metimas.
Tie maži niuansai ir mažos detalės sudaro didelį dalyką: charakterį, stabilumą, aiškią žaidimo viziją. Jie nelūžinėja prie plius ar minus 10. Jie turi lygų žaidimą.
Nežinau, kas turėtų įvykti, kad „Žalgiris“ vėl netaptų čempionais.
To nepadarysi per mėnesį. Šarūnas metų metus tą daro ir daro teisingus žingsnius, nešokinėdamas į kitus klubus.
Nuėjus net į tokį „Real“ ar CSKA – čia tik pavyzdys, jam nebus taip lengva sulipdyti tokios komandos. Tai nėra paprastas procesas – žinau iš savo patirties.
Šarūnas dabar yra topinis treneris.
– Ar dėl tokio „Žalgirio“ progreso LKL nesidaro neįdomus?
– Reikia įsivertinti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti lygos pajėgumą.
Kodėl prieš keletą metų geriausia lyga buvo laikoma Turkijos? Nes ten buvo 15 gerų nenuspėjamų komandų.
Kodėl topinė lyga yra Ispanijos? Nes ten niekada nežinai, kas laimės.
Lygų stiprumas įvertinimas pagal komandų lygio panašumą, biudžetus, žaidėjus. Lietuvoje matome, kad ir „Rytą“ jau kažkas pasivijo – Utena, Klaipėda, gal Pasvalys, stabiliai žaidė Panevėžys.
Nežinau, kas turėtų įvykti, kad „Žalgiris“ vėl netaptų čempionais. „Žalgiris“ žengia dideliais žingsniais į priekį, o visos kitos komandos...
Gal kokia dešimtuke LKL yra, bet „Žalgiris“ be jokių išlygų yra LKL lyderis.
– Kiek sekate Lietuvos rinktinės naujienas?
– Atvirai kalbant, nelabai gilinuosi į rinktinės reikalus. Bet skaitau viską – kiek jų yra, tiek žinių ir turiu.
Bet sunku pasakyti – mes kartais prisirišame prie pavardžių ir galvojame, kad jeigu geros pavardės, tai geras bus ir rezultatas. Bet dažnai taip nebūna.
Sunku spręsti. Žinome Kanadą, Australiją. Nežinau, ką žaidžia Senegalas, bet ir su jais nebus lengva.
Bet čia yra pasaulio čempionatas. Nevertinu to kaip mirtininkų grupės.
Taip, grupė sunki, bet išėjus iš grupės, atsikratai dviejų favoritų. Tai nėra blogai.
Reikia kautis, ruoštis ir negalvoti. Kiekvienos rungtynės turi būti lemiamos. Ką kalbėti „Žalgiriui“, jeigu atkrintamosiose gauna „Fenerbahče“? Bet pažiūrėkite, viskas buvo lygiai.
Treneriai privalo perteikti tokią filosofiją žaidėjams. Jei pavyksta tai padaryti, ne visiškai stiprią komandą gali padaryti stipria.
Visą interviu kviečiame stebėti „O, dangau! Sportas“ kanale:
