A.Butkevičius su šypsena atkeliavo į žiniasklaidos pasikalbinimo zoną Kelno „Lanxess“ arenos užkulisiuose.
Lietuvos rinktinė pasiruošimo cikle prieš šių metų žemyno pirmenybes laimėjo visas devynerias rungtynes, o pats Arnas tapo kertine komandos kolona.
Visas „Eurobasket 2022“ naujienas sekite specialiame 15min polapyje „Iki paskutinio“.
Po penkerių metų vėl su Kaziu Maksvyčiu dirbantis puolėjas kol kas yra vienas lyderių pagal žaidimo laiką (vid. 18 minučių) bei per jas rinktinei duoda 4,9 taško, 2,4 atkovoto kamuolio, 5,3 naudingumo balo ir geležinę gynybą savoje aikštės pusėje.
Ypač solidžiai jis sužaidė paskutinėse rungtynėse prieš komandos skrydį į Kelną – į Juodkalnijos krepšį šeštadienį įmetė 13 taškų ir prisiėmė svarbiausias gynybines užduotis stabdant ant įsisiautėjimo ribos buvusį varžovų vijurką Kendricką Perry.
Dabar to paties K.Maksvytis iš savo puolėjo tikėsis ir ant 19,5 tūkst. vietų turinčios „Lanxess“ arenos parketo, ant kurio Lietuvos krepšininkai surengė pirmą treniruotę antradienį ir žais pirmąjį susitikimą prieš Slovėniją jau ketvirtadienį.
Bet iššūkis bus gerokai rimtesnis. Lietuvių lauks Europos čempionai slovėnai.
„Jeigu nori kažką nuveikti čempionate, kažkuriuo metu turi susitikti su tokiais varžovais. Kada tai įvyks, tik laiko klausimas. Įėjus į čempionatą geromis rungtynėmis, tai irgi gali būti naudinga, pakelti mūsų pasitikėjimą, komandos atmosferą. To ir sieksime“, – prieš laukiantį čempionato startą 15min sakė Arnas Butkevičius.
29-erių puolėjas pasidalino mintimis apie didžiulę Kelno areną, malonumą dirbant su Kaziu Maksvyčiu, savo vaidmenį rinktinėje ir gynybą prieš Luką Dončičių.
– Išbandėte Kelno arenos lankus. Kokie pirmieji įspūdžiai iš arenos, iš miesto?
– Miesto tai nespėjome pamatyti, atvažiavome, papietavome ir tiesiai į areną. Šiaip įspūdis geras, graži, didelė arena, didžiulės erdvės, viskas atrodo nauja.
– Kiek apskritai yra tekę žaisti tokio dydžio arenose („Lanxess“ arena pagal dydį yra antra Europoje, nusileisdama tik OAKA arenai Atėnuose – aut. past.)?
– Belgrade panašaus dydžio, man iš karto asociacijos su ta arena. Bet tikrai labai didelės erdvės, kažkiek ir neįprasta, bet prisitaikysime.
– Kiek bus keista prie tokios erdvės ir kiek bus svarbu, kad arena būtų užpildyta, ypač pirmose rungtynėse?
– Visoms komandoms vienodos sąlygos. Taikysiesi ar nesitaikysi, išmatavimai tie patys, krepšiai vienodi, sąlygos visiems vienodos. Galbūt emocinis fonas, kas greičiau su tuo susitvarkys, tai bus svarbu. Bet mes žinome, kad tikrai nemažai lietuvių atvažiuos mūsų palaikyti. Mes to palaikymo laukiame, tikimės, kad visa tai pavyks paversti į gerą energiją ir gerą žaidimą.
– Jums pačiam tai antras toks didelis turnyras po 2019 m. pasaulio čempionato. Kuo skiriasi jausmas nuo to debiutinio karto?
– Žinai, kaip viskas vyksta ir ko tikėtis iš ateinančių rungtynių, grafiko, kuris yra ganėtinai įtemptas, daug rungtynių, jos beveik kiekvieną ar kas antrą dieną. Naujo faktoriaus nėra, jau esu tai patyręs. Tai prisideda prie pasitikėjimo, vidinės ramybės.
– Po kelerių metų pertraukos vėl dirbate su Kaziu Maksvyčiu. Dirbote kartu jaunimo rinktinėse, Klaipėdos „Neptūne“. Kiek pasikeitęs šis treneris ir koks jausmas vėl dirbant su juo Lietuvos rinktinėje?
– Vienas malonumas. Man su Kaziu dirbti labai patinka, treneris turi savo idėjų, savo bagažą, įsitraukęs ir naujovių. Nežinau, kiek tai vien Kazio darbas, kiek kitų trenerių štabo narių atsinešta, bet jaučiasi darbo tęstinumas. Pagrindas likęs tas, ką jis turėjo, bet yra smulkių detalių, kurias jis įsitraukia. Svarbiausia, kad mes tai įgyvendintume, kad suprastų komanda, kad visiems tiktų ir visi tuo patikėtų.
– Esate vienas kertinių rinktinės žaidėjų, pradėjote kelerias starto penkete. Kaip apibūdintumėte savo vaidmenį komandoje?
– Man kaip ir visą karjerą – viskas prasideda nuo gynybos. Tą, ką aš atsinešu gynyboje, kažkokios specialios užduotys. Puolime tikrai nesu pirma opcija, turiu išnaudoti savo šansus, kuriuos gaunu, ir užsidirbti tai, ko nepasiima kiti žaidėjai, susirinkti tuos savo taškelius. Mūsų rinktinė turi tikrai daug potencialo puolime, daug stiprių individualiai žaidėjų, kurie gali nešti didelį krūvį taškais. Visą karjerą nebuvo mano užduotis pelnyti kuo daugiau taškų, tai aš tiesiog stengiuosi pridėti tai, ko reikia rinktinei, ką aš galiu geriausiai nuo savęs. Tikrai nežiūriu taškų, nes tai nėra opcija man. Yra daugybė žaidėjų, ant kurių statomas puolimas, o mano darbas yra padėti savo stipriosiomis savybėmis.
– Kiek lengviau tokio plano žaidėjui, kaip jūs, žaisti komandoje su tokiais puolime talentingais partneriais aplink?
– Kiekvienam, neišskiriant manęs, yra lengviau žaisti su kuo aukštesnio lygio žaidėjais. Automatiškai kyla komandos intelektas, kiekvieno žaidėjo supratimas, treniruotėse kartais jau iš žvilgsnio supranti, ką darys žaidėjas, ką tau reikia daryti. Susikalbėjimas bus labai svarbu. Kuo aukštesnio lygio komanda, tuo lengviau ir pačiam įsilieti. Reikia atrasti malonumą žaidžiant vienas su kitu, pasimėgauti tuo, ką galime duoti vienas kitam, ir svarbiausia pasitikėti vienas kitu.
– Vienas iš tų aukšto lygio puolimo žaidėjų – Ignas Brazdeikis. Kaip jūs vienas kitą papildote toje pačioje pozicijoje ir jam sekėsi įsilieti į komandą?
– Labiau pasakyčiau, kad su Roku (Giedraičiu – aut. past.) dalinamės trečią poziciją, Ignas daugiau žaidžia antroje, trečiu žaidžia atkarpomis. Igno puolimo bagažas, patys matot, yra didžiulis, tai labai stiprus žaidėjas. Jis turi nemažą naštą puolime, pelnant taškus, apžaidžiant varžovus vienas prieš vieną, atakuojant varžovų silpnąsias puses. Nežiūrime, ar žaidžiame kartu aikštelėje, ar ne, tikslas išlieka vienodas – laimėti rungtynes, nepaisant to, kas įmes daugiau taškų, kas žais daugiau minučių. Tikslas yra vienintelis.
– Pasiruošime iškovotos devynios pergalės iš devynių galimų, bet turbūt taisytinų dalykų dar liko. Ką labiausiai akcentuoja treneris?
– Pasiruošimas buvo neblogas. Kažkiek norėjosi stipresnių varžovų, tokių įtemptų rungtynių neturėjome per daugiausiai. Taisytinų dalykų bus ir čempionate, laikas nėra labai ilgas, kad viską ištaisytume ir išdirbtume. Kai kuriuos dalykus paliečiam daugiau, kai kuriuos mažiau, bet svarbiausia bus reakcija rungtynėse, kas mums nepavyksta, taisyti dalykus rungtynių metu. O iš akcentų svarbiausia gynyba, komunikacija. Puolime savo užduotis išpildome, taškus surenkame, bet norime stabilesnės gynybos, kurios mums kartais pritrūksta.
– Jau pirmas varžovas čempionate – Slovėnija. Kiek sudėtinga, kai čempionatą reikia pradėti nuo tokios aukštos natos, ruoštis prieš vienus favoritų?
– Nežinau, ar tai pliusas, ar minusas įeiti į čempionatą su stipriu varžovu. Čia turbūt kiekvieno nuomonė būtų skirtinga. Jeigu nori kažką nuveikti čempionate, kažkuriuo metu turi susitikti su tokiais varžovais. Kada tai įvyks, tik laiko klausimas. Įėjus į čempionatą geromis rungtynėmis, tai irgi gali būti naudinga, pakelti mūsų pasitikėjimą, komandos atmosferą. To ir sieksime.
– Laukia ir Luka Dončičius. Ko gero, ir jūs būsite vienas tų, kuriam bus patikėta Lukos gynyba. Kas svarbiausia ginantis prieš tokio lygio žaidėją?
– Yra daugybė dalykų. Galbūt visko neatimsi, bet svarbu, kad veiktų susitarimai. Norime jo kūrybą apmažinti, leidžiant jam kažkiek imtis iniciatyvą ant savęs, bet ne tiek įtraukiant kitus žaidėjus, kas mus baudė praėjusiais metais. Kai įsijungia kiti žaidėjai, jie tampa labai sunkiai sustabdoma komanda. Žiūrėsime, kaip tai pavyks. Bet nemanau, kad tai yra vieno žmogaus komanda, ten gali sužaisti visi. Akcentuojantis vien tik ties Luka, tai gali būti pražūtinga. Reikės visos komandos gero darbo ir tik tai gali atnešti gerą rezultatą.
– Pernai olimpinės atrankos finale Lukai bandėte neleisti mesti tritaškių, bet leidote jam veržtis į baudos aikštelę. Kiek šiemet kitaip modeliuojamas žaidimas prieš jį?
– Aš nenoriu lįsti į detales, nes rungtynės dar tik laukia. Pamatysime, ką turime paruošę. Šiais laikais visi bando tą kuo anksčiau sužinoti, išnagrinėti, tad palikime detales rungtynėms.
– Koks apskritai yra jausmas ginantis prieš tokio lygio žaidėją kaip Luka Dončičius?
– Labai įdomu pasitikrinti jėgas, pajusti aukštą žaidėjo klasę. Vis tiek jis įvardijamas kaip vienas geriausių pasaulyje. Tikrai didelis kūnas, kas pernai kažkiek nustebino. Kaip savo pozicijos žaidėjui, jis turi didžiulę masę, jaučiasi jėga. Jis puikiai išnaudoja tą savo pranašumą, didžiulis krepšinio IQ, daug būna su kamuoliu, komanda žaidžia jam, o jis žaidžia komandai. Tokia sinergija pas juos jaučiasi, svarbu tai apmažinti.
– Slovėnijos rinktinėje šiemet yra ir Goranas Dragičius. Ką jis prideda slovėnams?
– Tai papildomas stiprus ginklas jų puolime. Matėme ir pasirengimo rungtynėse, per kokias trumpas atkarpas po kiek taškų gali sumesti, koks pavojingas gali būti. Todėl ir labai sunku išskirti, kad vienintelis Luka yra pavojingas, tai būtų labai klaidinga. Yra daug žaidėjų, kurie gali iššauti, reikia komandinio darbo.
