M.Gebenas ilgam turėtų įsiminti rungtynes Brešoje, kur „PalaLeonessa“ arenoje pateko tarp tikrų krepšinio liūtų.
Pirmą sezoną profesionaliai krepšinį žaidžiantis 24 metų vidurio puolėjas pasirodė aikštėje pirmojo kėlinio pabaigoje, kai Lietuvos rinktinės treneriui Dainiui Adomaičiui prireikė trečiojo centro rotacijoje, po Martyno Echodo ir Edgaro Želionio.
Vidurio puolėjas greitai padėjo kamuolį lyg ant lėkštutės Jonui Mačiuliui.
Tačiau jau pirmosios penkios minutės išsunkė iš M.Gebeno daug prakaito. Komandos naujokas sėdo ant atsarginių suolo šlapias lyg išlindęs iš Gardos ežero.
Bet jis grįžo į aikštę kautis. Nors galiausiai per 16 min. pelnė tik 3 taškus ir atkovojo vieną kamuolį, jo plius/minus rodiklis buvo geriausias komandoje. M.Gebenui būnant aikštėje Lietuva pelnė 12 taškų daugiau nei Italija.
Krikšte buvo visko – 208 cm ūgio krepšininkas, šiemet baigęs studijas JAV, pasižymėjo dviem perdavimais ir gražiu dėjimu – po Manto Kalniečio perdavimo jis sugrūdo kamuolį, nepaisant varžovo pražangos.
Tačiau buvo pralaimėtų dvikovų oponentams ginantis ir kovojant dėl kamuolio, buvo ir nepamatytas kamuolys, kurį M.Kalnietis pataikė komandos draugui į nugarą, nes M.Gebenas tąkart nebuvo pasiruošęs pikenrolui.
– Martinai, pirmasis mačas už Lietuvos rinktinę – kokios buvo emocijos ir kaip pats vertinate save debiutą? – 24sek paklausė M.Gebeno po rungtynių Italijoje.
– Debiutas galėjo būti ir geresnis ir man, ir komanda galėjo geriau sužaisti. Galėjome geriau sužaisti gynyboje, pridarėme aibę klaidų, nesusišnekėjome, kur turėjome tai padaryti. Apmaudu, bet turime kitą mačą sekmadienį su Kroatija. Dar galime pabaigti šį varžybų langą gera nuotaika.
– Kaip jautėtės, kai pirmojo kėlinio pabaigoje D.Adomaitis pakvietė žengti į aikštę?
– Nesitikėjau, kad taip greitai pakvies. Bet pakvietė ir teko žengti į aikštę. Reikėjo būti pasiruošiam atlikti savo darbą. Kažkiek jo atlikau, kažkiek – ne. Tikrai nesakau, kad sužaidžiau gerai. Kita vertus, nesužaidžiau ir beviltiškai.
– Dėl ko labiausiai apmaudu?
– Nebuvome pasiruošę italų fiziškumui. Buvome pasirengę kiek kitokiai jų gynybai, bet jie keitėsi ginamaisiais, o tai apsunkino mūsų puolimą. Strigome, negalėjome įvesti kamuolio dideliems žaidėjams, kai prieš juos likdavo žemesnis varžovas. Tai tokios klaidos, kurių galima buvo išvengti.
– Maža paguoda, bet pirmieji jūsų taškai – dėjimas su pražanga – buvo gražūs, ar ne?
– Galėčiau ir nepelnyti taškų, svarbu, kad komanda laimėtų. Tie pirmieji taškai, kad ir kokie jie būtų malonūs, jie daug nereiškia, kai komanda pralaimi.
Galėčiau ir nepelnyti taškų, svarbu, kad komanda laimėtų.
– Pirmą kartą esate per rungtynes su Lietuvos rinktinės vyrais. Kuo aplinka skiriasi nuo klubo ar NCAA?
– Visi jaučia daug didesnę atsakomybę, nes atstovauja savo šaliai ir tėvynei. Tai didelė atsakomybė, visi nori išspausti iš savęs viską. Man didelė garbė žaisti su veteranais.
– Ar veteranai duoda daug patarimų?
– Duoda ir velnių, ir patarimų. Kur gali padėti, padeda. Kur reikia papykti, pasako. Jie bando mums padėti, kiek tik gali.
– Tai pirmoji rinktinės nesėkmė. Kiti jau buvo patyrę aštuonias pergales, jums – naujokams, teko patirti kitą jausmą. Kokia atmosfera tvyrojo rūbinėje?
– Visiems apmaudu. Bet krepšinyje – visi kartu švenčia, jei laimi, o jei pralaimi – visi kartu liūdi. Priimame šį pralaimėjimą kaip komanda.
– Dabar laukia mačas su Kroatija sekmadienį Vilniuje. Kokį sau vaidmenį įsivaizduojate ten?
– Turbūt bus panašus. Reikės įžengti į aikštę, įnešti energijos, kovoti dėl kamuolių. Tikslas bus geriau pasirodyti nei šįkart. Ir kad komanda šįkart laimėtų.
