„Kaip visi išgyveno šį pralaimėjimą, požiūris buvo pavyzdinis. Teko bendrauti po pralaimėjimo, net atsiprašinėjo. Net nesmagu būna, kai matai tokį žaidėjo požiūrį, nes nežinai, ką jam atsakyti“, – Žinių radijo laidoje „Persona Grata“ sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Lietuvos krepšinio visuomenė vis dar gyvena gedulo nuotaikos dėl Karibų baseine patirto Puerto Riko komandos smūgio.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai atrankos finale šeimininkams nusileido 68:79, antrą kartą paeiliui liko be olimpinių žaidynių, o po kiek daugiau nei savaitės treneris iš Darbėnų oficialiai paliko vyriausiojo trenerio postą.
M.Balčiūnas laidos „Persona Grata“ vedėjui Raigardui Musnickui vardijo galimas pralaimėjimo Puerto Rikui priežastis.
„Kiekviena pergalė ir kiekvienas pralaimėjimas turi savo anatomiją, – sakė LKF generalinis sekretorius. – Šiuo atveju analizuojame pralaimėjimą, analizuojame objektyvius bei pamatuojamus dalykus. Dalykai, kuriuos turėjome spręsti Puerto Rike – aklimatizacija, adaptacija, o sporto moksle yra ir „periodizacijos“ terminas, kai geriausia sportininko fiziologinė ir psichologinė forma turi būti pasiekta lemiamų rungtynių metu. Pagal visus dėsnius tai nutinka per mėnesį, o geriausia – per šešias savaites, todėl klasikinis rinktinės rengimas trunka šešias savaites.
Pažvelkime į konkrečias situacijas mūsų komandoje. Marius Grigonis turėjo fantastišką sezoną, bet į rinktinę atvažiavo tiesiai po Graikijos lygos finalų, net kelias dienas vėluodamas. Antradienį atvažiavo, sekmadienį jis buvo Puerto Rike, o pirmadienį ten jau žaidė rungtynes. Žalgiriečiai atžaidė ypatingai sunkų sezoną, o dar žinant, kaip jis pasibaigė („Betsafe-LKL“ finale nusileido Vilniaus „Rytui“ – aut. past.), natūralu, kad psichologinė būsena nebuvo gera. Ją gali atstatyti laikas, poilsis ir suplanuoti fiziniai krūviai. Nei vieno šių dalykų koreguoti galimybių mes neturėjome. Toliau – Domantas Sabonis, kuris yra fantastinis žmogus ir fantastinis žaidėjas. Jis turėjo dvejas normalias rungtynes prisitaikyti prie europinio krepšinio, kuris jam nėra paprastas, nes NBA yra visai kitokios taisyklės. Jis dominuoja NBA, nes ten taisyklės leidžia puolime turėti daugiau laisvės – didesnė aikštelė, mažiau galimybių gintis komandai. Adaptacija užtrunka, nes tam tikrų įgūdžių pakoregavimas reikalauja laiko.“
2021-aisiais metais prie LKF vairo sugrįžęs sporto vadybininkas pabrėžė ir kardinalų tolimų metimų realizacijos skirtumą San Chuane vykusios atrankos finale.
Lietuvos komanda iš toli įmetė vos 6 metimus iš 28 (21,4 proc. trit.), kai Puerto Rikas – 12 iš 25 (48 proc.).
„Puerto Rikas visus faktorius turėjo savo rankose – nereikėjo keisti klimato, nereikėjo keisti laiko juostų. Žaidėjai neatvažiavo tiesiai iš finalinių rungtynių, nesusirinko būdami skirtingų emocinių ir fiziologinių būklių. Mūsų pataikymas iš toli finale buvo įtakotas visų šių sąlygų. Jie pataikė 50 proc. tritaškių, mes – 20 proc. Perkelk du tritaškius iš vienos pusės į kitą... Ir aš esu tikras, jei žaistume dar keturis kartus, taip ir būtų be jokių problemų. Pagal sporto mokslą tritaškiai yra šiek tiek loterija. Tokio pataikymo, kokį parodėme pernai prieš Ameriką (14 iš 25 – aut. past.), dažnai nebūna, tai taip ir čia – 50 proc. taiklumas yra išskirtinis. Tai nutinka kas penkias, o kartais – kas dešimt rungtynių“, – sakė M.Balčiūnas.
Nors po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė buvo žaidusi septyniose olimpinėse žaidynėse iš eilės, M.Balčiūnui toks dairymasis į praeitį neatrodo racionalus.
„Jei lygintumėmės su kitomis šalimis, mes dalyvavome pakankamai dideliame skaičiuje olimpinių žaidynių, bet bėda ta, kad viską lyginame su senais gerais laikais. Iš vienos pusės – tai natūralu, bet retai gilinamės į aplinkybes, kurios pasikeitė, – sakė M.Balčiūnas. – Paminėsiu du pavyzdžius. Pirmasis – 2000-ųjų metų olimpinės žaidynės Sidnėjuje. Jei būtų buvusi ta pati kvalifikacijos tvarka, kai į žaidynes patenka penkios Europos komandos, mes šiemet būtume patekę į Paryžių. Antras pavyzdys – 2012-ųjų metų olimpinė atranka Venesueloje, kai į Londoną pateko abu atrankos finalininkai. Kitaip sakant, mes pagal tokią sistemą dabar irgi būtume patekę į Paryžių. O jei pažvelgtume iš kitos pusės – neaišku, ar tuomet būtume patekę žaisdami pagal dabartinę tvarką. Tai – klausimas, į kurį galbūt nereikia ieškoti atsakymo, bet tai reikia suprasti bandant kažką vertinti.“
LKF generalinis sekretorius akcentavo ir išaugusį globalų krepšinio lygį.
„Reikia suprasti ir tai, kad per dvidešimt metų konkurencija bent padvigubėjo, – sakė M.Balčiūnas. – Prieš dvidešimt metų tokių dėl medalių kovojančių krepšinio šalių, kaip Kanada ir panašiai, nebuvo. Žinoma, yra ir tokių šalių, kaip Prancūzija, kuri kas dvidešimt metų išaugina perspektyvią kartą. Jei pataikai į tą diapazoną, situacija apsunkėja. Faktas, kad net ir JAV su 350 milijonų gyventojų yra sudėtinga iškovoti medalius. Tai buvo jau ne pirmas pasaulio čempionatas, kai JAV liko be medalių. Galime sakyti, kad nebuvo pačių geriausių žaidėjų, bet dabar suvažiavo geriausi, tad pasižiūrėsime, kas bus olimpinėse žaidynėse.
Krepšinio situacija gerąja prasme yra pasikeitusi, nes ši sporto šaka auga. Globali NBA įtaka yra labai stipri. Asmenybių ir geriausių žaidėjų reklamavimas yra labai stiprus. Tai duoda impulsą jaunimui rinktis šią sporto šaką. Masiškumu krepšinis labai stipriai vejasi futbolą, o ir finansais jie niekuo nenusileido, atvirkščiai – dabartinis NBA televizinis kontraktas turbūt lenkia visus, išskyrus beisbolą. Tai – labai gera naujiena globaliai krepšinio bendruomenei.“
Puerto Rikui pergalę nukalė trys gynėjai – 183 cm ūgio Jose Alvarado, 180 cm ūgio Tremontas Watersas ir 180 cm ūgio Jordanas Howardas, kartu pelnę net 53 iš 79 komandos taškų.
„Žinoma, daug ko ir pasimokėme, – sakė M.Balčiūnas. – Eilinį kartą pamatėme krepšinio tendencijas. Ilgus metus koncentravomės į aukštų žaidėjų rengimą. Krepšinis būdavo aukštų žmonių žaidimas. Aš buvau rungtynėse – visi trys pagrindiniai Puerto Riko herojai yra žemesni už mane. Žinoma, greiti ir drąsūs, laužantys tradicines puolimo schemas. Mes turime derinius, norime mesti paruoštus metimus, kadangi yra pasakyta, kad nuo 15 iki 20 sekundės geriausia atlikti metimą, kai pulsas pailsėjęs. O čia – Pietų Amerikos lekiantis krepšinis be jokių standartų. Jie meta, kada nori. Tai – individualiai stiprių žaidėjų krepšinis. Ten – trys visišką laisvę turintys gynėjai, kurių žaidimas – kaip loterija. Jei pasiseka, tuomet gerai.“
K.Maksvyčiui tarus „sudie“ rinktinei, naują komandos generolą LKF žada pristatyti po rugsėjį vyksiančių prezidento rinkimų.
Vis dėlto kalbėdamas apie būsimą Lietuvos trenerį, M.Balčiūnas akcentavo praeityje buvusį tęstinumą, kai vyriausiąjį trenerį keisdavo asistentas.
„Variantų skaičius yra sumažėjęs – Dainius Adomaitis dirba Japonijoje, o Šarūnas Jasikevičius – Turkijoje. Mes nebegalime mėtytis treneriais, – sakė M.Balčiūnas. – Dabar visi kalba apie tai, iš ko renkamės, bet niekada nebuvo dešimt eilėje išstatytų trenerių, iš kurių rinkdavomės. Jei pažvelgtume retrospektyviai, tai po Vlado Garasto atėjo Jonas Kazlauskas, po kurio – Antanas Sireika. Tai – buvę trenerio štabo nariai, tad viskas vyko organiškai. Juk tuo metu A.Sireika nebuvo kažkoks tarptautiniu mastu pripažintas treneris. Jis buvo „Šiaulių“ komandos treneris, stabiliai iškovodavęs bronzą nacionaliniame čempionate. Dabar mes turime didesnį pasirinkimą, nes tuo metu be A.Sireikos niekas kitas nebuvo svarstomas. Dabar turime patyrusį D.Adomaitį, turime patyrusį Š.Jasikevičių, turime patyrusį K.Kemzūrą, dar kažką kitą.“
-
Po fiasko – R.Kurtinaičio kirčiai K.Maksvyčiui, žaidėjams ir LKF: „Draugysčių korupcija“
-
Skirtingos LKF galvų mintys dėl Kazio Maksvyčio ateities: „Jis niekam gėdos nepadarė“
-
Robertas Javtokas – griežtas: Lietuvos krepšinio ydos ir galimi K.Maksvyčio įpėdiniai
-
L.Kleiza – apie rinktinės bėdas ir R.Kurtinaitį: „Tikiuosi, jis dar sulauks šanso“
-
Žinia iš LKF galvos: pagrindinis kandidatas pakeisti K.Maksvytį – Š.Jasikevičius
Reaguodamas į krepšinio visuomenės pastabas viešoje erdvėje, artimiausiu metu LKF žada pristatyti naują sistemą, teigė M.Balčiūnas, kuri supaprastins ir palengvins jaunų žaidėjų fizinio parengtumo kaitos stebėjimą.
„Pagrindinė visos viešos diskusijos tema – individualus žaidėjų rengimas. Mes su tuo visiškai sutinkame, jog reikia peržiūrėti jaunųjų krepšininkų rengimo turinį. Maždaug po poros savaičių mes, kaip organizacija, išeisime su pasiūlymais ir sprendimais, – sakė LKF generalinis sekretorius. – Vienas dalykas – daugiamečio rengimo kontrolė, jaunus žaidėjus seksime ir vertinsime žymiai detaliau. Mes seksime jaunųjų žaidėjų progresą. Jau esame paruošę sistemą, platformą, į kurią norėsime sukelti visus Moksleivių krepšinio lygos (MKL) žaidėjus ir kas mėnesį peržiūrėsim jų parengtumą kaitą. Taikysime programas, kurios spręstų problemas, dėl kurių didžiosios krepšinio visuomenės dalies nuomone mes pralaimime. Tai – atletinis parengtumas, fizinės ypatybės. 150 organizacijų, 7000 žaidėjų... Mes visą tai galime kontroliuoti labai detaliai. Jau nuo rugsėjo turėsime galimybę sukelti visus žaidėjus į interaktyvią platformą, kurios pagalba kas mėnesį galėsime žinoti krepšininko parengtumo kaitą. Mes žinosime ir galutinį standartą – koks turi būti šuolis ir kiti dalykai.“
