Robertas Javtokas liko nusivylęs olimpine atranka.
Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas pats yra žaidęs trylikoje svarbių turnyrų, patyręs ir skaudžių nusivylimų, ir laimėjęs keturis medalius Europos ir pasaulio čempionatuose.
Vidurio puolėjas rungtyniavo trejose olimpinėse žaidynėse, o 2012 metais padėjo iškovoti rinktinei olimpinį kelialapį atrankos varžybose.
Po karjeros finišo Kauno „Žalgiryje“ jis dirbo šiame klube sporto direktoriumi, o prieš trejus metus konkuravo dėl Lietuvos krepšinio federacijos prezidento posto, tada rinkimuose nusileidęs Vydui Gedvilui ir Mindaugui Balčiūnui.
Skirtinga patirtis 44 metų R.Javtokui leidžia regėti plačiau ir kalbėti drąsiau apie tai, kas skaudina labiausiai, kai Lietuvos krepšinis turi bėdų.
Po Lietuvos rinktinės pralaimėto Puerto Rikui olimpinio atrankos finalo ir nepatekimo į Paryžiaus olimpines žaidynes 15min paprašė pasidalyti ilgamečio rinktinės krepšininko įžvalgomis apie nesėkmę ir mintimis apie ateitį, taip pat galimus trenerio Kazio Maksvyčio įpėdinius.
– Robertai, su kokiomis mintimis pasitikote Lietuvos rinktinės nesėkmę Puerto Rike?
– Mano nuomone, tai nėra vienos dienos griūtis. Kilo daug minčių, ir naktį dar bandžiau susirašyti su kitais, išgirdau įvairių nuomonių.
Manau, kad viskas prasideda ir baigiasi nuo vadovų. Gal kiti sakys, kad jaučiu nuoskaudų dėl federacijos rinkimų, bet visada bandau žiūrėti giliau. Nusiteikimas, požiūris, autoritetų klausimas. Viskas prasideda nuo tų, kurie skirias trenerius, rūpinasi visa sistema.
Mano galva, mūsų žaidėjai yra labai geri. Galime svarstyti dėl natūralizuoto žaidėjo ar daugiau, bet vis tiek nemanau, kad tai buvo silpna rinktinė. Todėl svarbu, koks vadovas, kaip vertinamas treneris, kokį jis turi užnugarį – viskas susideda.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos rinktinės rezultatai pastaraisiais metais:
- 2024 m. olimpinė atranka – 2 vieta (nepateko)
- 2023 m. pasaulio čempionatas – 6 vieta
- 2022 m. Europos čempionatas – 15 vieta
- 2021 m. olimpinė atranka – 2 vieta (nepateko)
- 2019 m. pasaulio čempionatas – 9 vieta
- 2017 m. Europos čempionatas – 9 vieta
- 2016 m. Olimpinės žaidynės – 7 vieta
- 2015 m. Europos čempionatas – 2 vieta
- 2014 m. pasaulio čempionatas – 4 vieta
- 2013 m. Europos čempionatas – 2 vieta
- 2012 m. olimpinės žaidynės – 8 vieta
- 2011 m. Europos čempionatas – 5 vieta
- 2010 m. pasaulio čempionatas – 3 vieta
– Ką federacija galėjo padaryti kitaip šią vasarą ar dar anksčiau?
– Viskas prasideda nuo federacijos užnugario treneriui ir kokį jis užduoda toną žaidėjams. Nuo tada ir ateina žaidėjų susikaupimas, noras įvykdyti sumanymus.
Paskui visa tai atsiliepia – kažkuris žaidėjas išvažiuoja į vestuves, kitas į gimdymus, trečias dar ką nors susigalvoja, o ketvirtas iš viso neatvažiuoja.
Kiek aš pamenu, mūsų laikais taip nebūdavo. Trenerių ir vadovų autoritetas yra labai svarbu. Arvydas Sabonis galėjo daug nekalbėti, bet visada jausdavai atsakomybę, pagarbą.
Trenerių štabo atranka, varžovų kontrolinėms rungtynėms pasirinkimas – ar vežame komandas, kad kažkokius pinigus užsidirbtume, ar žiūrime kaip geriau pasirengti? Žiūriu į visą paveikslą ir matau, kad devynerius metus vis pavažiuojame žemyn. Ar pas mus pasikeitė jaunimo ugdymo sistema? Niekas nepasikeitė. Kiti žengia į priekį, vis išugdo talentų, o mes stovime vietoje.
Nesu iš tų, kurie kaltintu žaidėją, kuris nesužaidė kažkuriose rungtynėse, pavyzdžiui, su Puerto Riku. Nekaltinu ir trenerio už tam tikrus sprendimus. Žiūriu, kaip veikia visa sistema.
Svarbu ir vienybė komandoje. Kai buvau kapitonas ir mano užduotis buvo paaiškinti komandos draugams, kad einame žaisti ne dėl trenerio, o tam, kad laimėtume drauge.
– Ar gali būti, kad susivyravo žaidėjų pasitikėjimas treneriu Kaziu Maksvyčiu, ar gali lemti tokie dalykai, kai treneris nesureikšmino D.Sabonio išvykimo į vestuves per kontrolines rungtynes?
